Tvarkyti žemės reikalus gyventojams bus paprasčiau

Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojus naujiems Žemės įstatymo pakeitimams, valstybinę žemę visoje šalyje – kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestuose tvarko Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos.
Žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos šiai valstybės institucijai atiteko panaikinus apskričių viršininkų administracijas.
Iki sprendimų – trumpesniu keliu
„Pertvarkymo tikslas – sumažinti biurokratizmą, būti arčiau žmogaus, sutrumpinti žemės reikalų sprendimo terminus“, – pertvarkymų esmę apibrėžia Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Iki šiol visus su žeme susijusius sprendimus priiminėjo apskričių viršininkai. Pasak ministro, dažnai tai būdavo tik formalumas, nes iš esmės dokumentai būdavo rengiami  žemėtvarkos skyriuose.
Dabar visa atsakomybė, įgaliojimai ir sprendimo teisė atitenka žemutinei grandžiai – rajonų žemėtvarkininkams.
„Būtent jie priims sprendimus dėl žemės privatizavimo ar įteisinimo naudotis. Vežti dokumentų į apskričių centrus, o juo labiau į Vilnių, žmonėms nebereikės“, – apskričių reformos naudą žmogui pabrėžia ministras.
Administravimo pokyčių teigiamus aspektus akcentuoja ir NŽT direktorius Kazys Maksvytis.
„Apskrities viršininkas, pagal galiojusius terminus, turėjo teisę po dokumentų pateikimo dar mėnesį juos nagrinėti. Dabar nebereikia iš žemėtvarkos skyrių vežti bylų į apskrities centrą, sumažėja ir išlaidos“, – tvirtino K. Maksvytis.
Pertvarkyta struktūra
Siekdamas, kad NŽT sėkmingai vykdytų naujas funkcijas, Žemės ūkio ministras š. m. birželio 29 d. įsakymu iš esmės pertvarkė tarnybos struktūrą.
Nuo liepos 1 d.  savivaldybių teritorijų centruose ši tarnyba turi 48 teritorinius žemėtvarkos skyrius. Jie suformuoti iš buvusių apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamentų padalinių – teritorinių žemėtvarkos skyrių. Kai kur žemėtvarkos skyriai buvo sustambinti.
„Pavyzdžiui, Trakų ir Elektrėnų teritoriniai žemėtvarkos skyriai sujungti, bet tiek Trakuose, tiek Elektrėnuose mūsų darbuotojai bus“, – teigia K. Maksvytis.
Pertvarkant žemės administravimo sistemą, sumažinta darbuotojų.
Pernai sausį šalies žemės tvarkymo sistemoje dirbo 1 641 asmuo, o nuo š. m. liepos 1 d. bus ne daugiau kaip 993, iš jų teritoriniuose skyriuose – ne daugiau kaip 856 darbuotojai.
Dėl žemės administravimo sistemos pertvarkos 2011 m. tikimasi sutaupyti 17 mln. Lt. Žemės ūkio ministras akcentuoja, kad optimizuojant veiklą paslaugų kokybė neturi nukentėti.
Svarbūs sprendimai – arčiau gyventojų
Teritorinių padalinių vadovams, kurie dabar tiesiogiai pavaldūs NŽT direktoriui, suteikti įgaliojimai atlikti žemės reformos žemėtvarkos darbų kaimo gyvenamosiose vietovėse užsakovo funkcijas.
Taip pat teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjams suteikta teisė priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo; parduoti asmenims valstybinės žemės sklypus, kuriuos Nacionalinė žemės tarnyba valdo patikėjimo teise; perduoti asmenims neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise arba išnuomoti valstybinės žemės sklypus; tvirtinti visus žemėtvarkos planavimo dokumentus; priimti sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus valstybės, savivaldybės ar privačios žemės sklypus ir kt.
Piliečiai ir kiti asmenys, pageidaujantys įsigyti ar nuomoti valstybinę žemę, taip pat norintys atlikti kitus su žemės tvarkymu bei žemės sklypų pertvarkymu susijusius veiksmus, turėtų kreiptis į teritorinius žemėtvarkos skyrius pagal žemės buvimo vietą.
Reikalaus atsakomybės
Žemės ūkio ministras pažymi, kad žemėtvarkos skyrių vadovai turės prisiimti asmeninę atsakomybę už daromus sprendimus, taip pat – nevilkinti jų priėmimo, griežtai laikytis poįstatyminiais aktais nustatytų terminų.
„Dabar yra nustatyti konkretūs terminai sprendimams priimti, bus griežtai kontroliuojama, kaip jie vykdomi“, – tvirtina K. Starkevičius.
Teritorinių žemėtvarkos skyrių veiklai kontroliuoti tuo pačiu ministro įsakymu įsteigtas Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo kontrolės Kauno skyrius ir poskyriai didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose bei Tauragėje (iš viso – 20 pareigybių).
Be to, Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriuje įsteigtas Žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros poskyris, kuriame iš kiekvienos apskrities dirbs po vieną kvalifikuotą žemėtvarkos specialistą. Kauno apskrityje dirbs 2, Vilniaus – 3 žemėtvarkos specialistai.
Palikimas – nesaldus
Pertvarkytai sistemai teks susidoroti su nemažais iššūkiais. Iki liepos 1 d. apskrityse yra susikaupę daugiau kaip 14,6 tūkst. vien tik privačios žemės sklypų kadastrinių (geodezinių) matavimų bylų, kurias reikia patikrinti bei priimti sprendimus.
Taip pat žemėtvarkos skyriams iš viso pateikta 8,6 tūkst. žemės reformos žemėtvarkos darbų kadastro duomenų bylų, kurias reikia patikrinti bei priimti sprendimus.
Tai bylos dėl žemės grąžinimo, dėl asmeninio ūkio žemės įteisinimo bei dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo.
Sutvarkyti šiuos žemės tvarkymo dokumentus – vienas svarbiausių  uždavinių. NŽT keliama užduotis šį atsilikimą įveikti iki spalio mėnesio.
Kita opi problema – vis dar stringantys žemės grąžinimo reikalai. Kaimo gyvenamosiose vietovėse dar negrąžinta 81,7 tūkst. ha žemės, miestuose – 13,6 tūkst. ha žemės.
Tikimasi, kad Apskričių reforma paspartins nuosavybės atkūrimą į žemę.
„Nuosavybės teisių atkūrimui reikia apie 30 mln. litų. Ateinančių metų biudžeto projekte esame numatę 25 mln. litų poreikį, iš jų beveik 16 mln. būtų skiriama nuosavybės teisėms atkurti. Jei toks lėšų skyrimo lygmuo būtų išlaikomas, nuosavybės teisių atkūrimą būtų galima baigti 2012 metais“, – tvirtina NŽT direktorius.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių teritorinis žemėtvarkos skyrius 
Respublikos g. 32, LT-87333 Telšiai, Katarskienė Alfruzina. Tel.: 8 (444) 56130,    8 (444) 56131.