Tra­di­ci­jas puo­se­lė­jan­ti kraš­tie­čių šven­tė Ne­va­rė­nuo­se

Rugp­jū­čio 2–4 die­no­mis Ne­va­rė­nuo­se vy­ko tra­di­ci­nė šven­tė „Vo aš čė gė­miau“. Šven­ti­niai ren­gi­niai pra­si­dė­jo įspū­din­ga Bal­tą­ja va­ka­rie­ne, ku­rio­je da­ly­va­vo per šim­tą vie­tos gy­ven­to­jų ir sve­čių. Kaip ir kas­met, vy­ko iš­kil­min­gi Ne­va­rė­nų kraš­to gar­bės pi­lie­čio ap­do­va­no­ji­mai. Šven­tę vai­ni­ka­vo at­lai­dai Ne­va­rė­nų baž­ny­čio­je ir šven­ti­nis kon­cer­tas Ši­lau­nė­je.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Bal­to­ji va­ka­rie­nė

Penk­ta­die­nio va­ka­rą Ne­va­rė­nų mo­kyk­los sta­dio­nas mir­gė­jo nuo bal­tu­mos – su­reng­ta Bal­to­ji va­ka­rie­nė, į ku­rią bu­vo pa­kvies­ti vi­si ne­va­rė­niš­kiai – da­bar gy­ve­nan­tys, spar­nus pa­kė­lę, bet čia gi­mę ar au­gę, bei sve­čiai. Su­si­rin­ku­siuo­sius pa­svei­ki­no ir gra­žių ren­gi­nių, ku­rių mies­te­ly­je bu­vo dos­nus vi­sas sa­vait­ga­lis, pa­lin­kė­jo Ne­va­rė­nų se­niū­ni­jos se­niū­nas Da­rius Mar­tin­kus, bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Al­bi­nas Šmukš­ta.

Tai jau tre­čio­ji Bal­to­ji va­ka­rie­nė Ne­va­rė­nuo­se. Per šim­tą bal­tai ap­si­ren­gu­sių žmo­nių su­sė­do prie bal­to­mis stal­tie­sė­mis už­ties­tų sta­lų, šne­ku­čia­vo­si, pri­si­mi­nė gra­žiau­sius pa­sta­rų­jų me­tų įvy­kius, da­li­jo­si su­neš­ti­nė­mis vai­šė­mis, klau­sė­si nuo­tai­kin­go Ne­va­rė­nų kul­tū­ros cent­ro dai­ni­nin­kų kon­cer­to, šo­ko. Su į ren­gi­nį at­vy­ku­siais drau­gais iš Ši­lu­tės ra­jo­no Juk­nai­čių bend­ruo­me­nės ap­si­kei­tė do­va­no­mis.

Gar­bės pi­lie­čio ap­do­va­no­ji­mai

Šeš­ta­die­nį Ne­va­rė­nų Nuk­ry­žiuo­to­jo Jė­zaus baž­ny­čio­je vy­ko Ne­va­rė­nų kraš­to gar­bės pi­lie­čio ap­do­va­no­ji­mo ce­re­mo­ni­ja. Šie­met Ne­va­rė­nų kraš­to gar­bės pi­lie­čio var­das su­teik­tas il­ga­me­tei pe­da­go­gei Ire­nai Ten­dzia­gols­kie­nei už nuo­pel­nus sa­vo kraš­tui.

I. Ten­dzia­gols­kie­nė, jau­na spe­cia­lis­tė iš Ak­me­nės, kar­tu su vy­ru Sil­vi­ju­mi at­vy­ko mo­ky­to­jau­ti į Ne­va­rė­nų vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Čia iš­dir­bo per ke­tu­rias­de­šimt me­tų. Ne­va­rė­nuo­se gi­mė pen­ki jos vai­kai. Ke­tu­ri sū­nūs ir duk­ra. Ire­na Ne­va­rė­nuo­se gi­liai įlei­do šak­nis. Ji iš­mo­kė tūks­tan­čius vai­kų is­to­ri­jos. Di­de­lį in­dė­lį yra įdė­ju­si į šio kraš­to ver­tin­gą is­to­ri­nį pa­li­ki­mą. At­gai­vi­no šių apy­lin­kių is­to­ri­ją, ją su­ra­šė į met­raš­tį, per­da­vė nau­jai is­to­ri­jos mo­ky­to­jai Ne­rin­gai Rač­kaus­kie­nei, ku­ri puo­se­lė­ja ir tę­sia pra­dė­tą dar­bą. Ire­na įkū­rė Ne­va­rė­nų mo­kyk­lo­je mu­zie­jų iš Ne­va­rė­nų vie­to­vė­se su­rink­tų se­no­vi­nių apy­vo­kos daik­tų.

Ire­nos ini­cia­ty­va ir jos di­de­lė­mis pa­stan­go­mis su­rink­ta ir iš­leis­ta is­to­ri­nė kny­ga „Sug­rį­ži­mai“ – apie iš Ne­va­rė­nų kraš­to iš­trem­tus į Si­bi­ro pla­ty­bes žmo­nes. Taip pat iš­sau­go­jo ki­tų ver­tin­gų rank­raš­čių, ku­riuos pa­ra­šė ne­va­rė­niš­kiai trem­ti­niai. Iš­leis­to­je kny­go­je „Ne­va­rė­nai“ pa­grin­di­nis is­to­ri­nis ap­ra­šy­mas – taip pat jos dar­bas.

Nuo pat jau­nys­tės ir bū­da­ma jau pen­si­jo­je Ire­na da­ly­va­vo Ne­va­rė­nų kul­tū­ros cent­ro me­no mė­gė­jų ko­lek­ty­vuo­se. Be at­ly­gio va­do­va­vo pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių tau­ti­nių šo­kių ko­lek­ty­vui. Vi­suo­me­ni­nin­kė. Re­tas ren­gi­nys kul­tū­ros cent­re vyk­da­vo be jos iš­min­tin­gos pa­gal­bos.

Vie­nu me­tu bu­vo pen­si­nin­kų drau­gi­jos „Bo­čiai“ pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja. Čia, kaip ir vi­so­je veik­lo­je, pa­si­reiš­kė jos en­tu­ziaz­mas įtrau­kiant di­de­lį bū­rį ne­va­rė­niš­kių. Ji rū­pi­no­si įdo­mes­niu, skaid­res­niu, pra­smin­ges­niu vy­res­nio am­žiaus vie­ti­nių gy­ve­ni­mu.

Ire­nos su­kur­ta šio kraš­to ge­ro­vė tu­ri iš­lie­ka­mą­ją ver­tę atei­ties kar­toms.

Ne­va­rė­nų kraš­to gar­bės pi­lie­čio re­ga­li­jas no­mi­nan­tei įtei­kė Ne­va­rė­nų se­niū­ni­jos se­niū­nas D. Mar­tin­kus. Svei­ki­no Sei­mo na­rys Va­len­ti­nas Bu­kaus­kas, Ne­va­rė­nų kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rius A. Šmukš­ta, kul­tū­ros dar­buo­to­jai, dva­si­nin­kai, drau­gai, pe­da­go­gai, ar­ti­mie­ji, šei­ma.

I. Ten­dzia­gols­kie­nė vi­siems dė­ko­jo už pa­ro­dy­tą dė­me­sį jai ir jos nu­veik­tiems dar­bams: „Man gy­ve­ni­me taip ko­jos ne­dre­bė­jo, kaip jau­di­nuo­si da­bar… Kiek čia jū­sų daug: mo­ki­nių, jų tė­vų, se­ne­lių. Aš la­bai my­liu ne­va­rė­niš­kius, ne­tu­riu nė vie­nam pik­tu­mo ar pa­gie­žos, o vi­sa­da tu­riu neiš­reikš­tą, ne­spė­tą pa­bu­vi­mą su kiek­vie­nu iš jū­sų. Jūs – auk­so klo­dai, ypač vy­res­nie­ji, kiek jūs daug ži­no­jo­te apie Ne­va­rė­nus…“

Sie­los mu­zi­ka

Pa­si­bai­gus iš­kil­min­gai ce­re­mo­ni­jai Ne­va­rė­nų Nuk­ry­žiuo­to­jo Kris­taus baž­ny­čio­je nu­skam­bė­jo tre­čia­sis kon­cer­tų cik­lo „Sie­los mu­zi­ka 2024“ kon­cer­tas.

Pro­fe­sio­na­lio­sios mu­zi­kos kon­cer­tą do­va­no­jo Ona Ko­lo­bo­vai­tė – at­li­kė­ja, kiek­vie­ną na­tą su­šil­dan­ti jaus­mu, kiek­vie­ną kū­ri­nį pa­ver­čian­ti ma­žu, iš­raiš­kin­gu pa­sa­ko­ji­mu. Kla­vi­ši­niais akom­pa­na­vo Vy­tau­tas Lu­ko­čius – vie­nas ta­len­tin­giau­sių šios kar­tos Lie­tu­vos di­ri­gen­tų, taip pat ne­pa­kei­čia­mas kon­cert­meis­te­ris, for­te­pi­jo­nu ga­lin­tis at­lik­ti įvai­riau­sio sti­liaus mu­zi­ką.

Pro­jek­tą fi­nan­suo­ja Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­ba, Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė. Kon­cer­tų cik­las „Sie­los mu­zi­ka 2024“ – pro­jek­tas, ku­riuo sie­kia­ma su­teik­ti ga­li­my­bę to­liau nuo mies­to cent­ro gy­ve­nan­tiems žmo­nėms iš­girs­ti aukš­tos me­ni­nės ver­tės mu­zi­ką ir pri­trauk­ti ne tik vie­ti­nius gy­ven­to­jus, bet ir ska­tin­ti ap­si­lan­ky­ti ki­tų bend­ruo­me­nių na­rius.

Tai tęstinis projektas, kurio metu rengiami keturi profesionalios muzikos koncertai: Gadūnavo Švč. Jėzaus Širdies, Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus ir Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijose.

Po kon­cer­to ti­kin­tie­ji mel­dė­si Kris­taus At­si­mai­ny­mo at­lai­duo­se, kur šv. Mi­šias au­ko­jo kraš­tie­tis ku­ni­gas Ro­mual­das Vė­la­vi­čius.

Ši­lau­nės va­sa­ros est­ra­do­je

Bai­gia­ma­sis kraš­tie­čių šven­tės ren­gi­nys vy­ko Ši­lau­nės va­sa­ros est­ra­do­je. Jis pra­si­dė­jo Ne­va­rė­nų him­nu, ku­rį at­li­ko kul­tū­ros cent­ro „Vy­rų trio“ ko­lek­ty­vas.

Net­ru­kus į sce­ną žen­gė „Bar­bo­ra Rad­vi­lai­tė“ – va­ka­ro ve­dė­ja Li­ja­na Ju­dei­ky­tė. Ji pri­sta­tė Ne­va­rė­nų kul­tū­ros cent­ro ko­lek­ty­vus, da­ly­va­vu­sius Res­pub­li­ki­nė­je dai­nų šven­tė­je „Kad gi­ria ža­liuo­tų“, o Ne­va­rė­nų se­niū­ni­jos se­niū­nas pa­svei­ki­no Dai­nų šven­tės da­ly­vius, ko­lek­ty­vų va­do­vams įteik­da­mas pa­dė­kos raš­tus.

Mu­zi­kos kū­ri­niais džiu­gi­no mo­te­rų vo­ka­li­nis an­samb­lis „Sva­ja“ (va­do­vas Mar­ty­nas Mi­liaus­kas), šo­kius do­va­no­jo šo­kė­jų ko­lek­ty­vas „Že­mai­tu­kai“, ren­gi­nio ve­dė­ja taip pat at­li­ko dai­ną „Pa­va­ka­rys“. Teat­ra­liš­kais tau­ti­niais šo­kiais žiū­ro­vus ža­vė­jo sve­čių iš Es­ti­jos ko­lek­ty­vas „Ka­na­pi kan­ged“ (va­do­vė Ti­na Il­ves).

Po tau­ti­nio kon­cer­to į sce­ną bu­vo pa­kvies­ti ren­gi­nių rė­mė­jai. Pa­dė­kos raš­tai įteik­ti Ri­mai Ka­čins­kie­nei, Rū­du­pių kai­mo bend­ruo­me­nei, UAB „Žimp­ra“ ir di­rek­to­riui Pra­nui Žim­kui, Al­mai ir Kęs­tu­čiui Straz­daus­kams, As­tai Rim­kie­nei, ka­vi­nei „Po lie­pa“, Ed­mun­dui Ma­žei­kai („Val­do­nex“), me­džio­to­jų bū­re­liui ir Ro­mual­dui Sa­vic­kiui, Da­nai ir Ro­lan­dui Jo­ku­baus­kams. Pa­dė­ko­ta in­for­ma­ci­niams rė­mė­jams, Že­mai­ti­jos tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­rui.

To­liau su­si­rin­ku­siuo­sius links­mi­no Ryš­kė­nų ko­lek­ty­vas „Čia ir da­bar“ (va­do­vai Sand­ra ir Si­gi­tas Pet­ru­liai) bei „Dau­man­tų“ ka­pe­la.

Ren­gi­nį vai­ni­ka­vo at­li­kė­jas Rus­la­nas Ki­ril­ki­nas ir žvaigž­dė­tą rugp­jū­čio dan­gų skro­džian­tys fe­jer­ver­kai. No­rin­tie­ji links­min­tis dar il­gai šo­ko gro­jant ir dai­nuo­jant Sau­liui Mont­vi­lui.