Tie­sio­gi­nėms iš­mo­koms gau­ti pri­va­lo­ma lai­ky­tis GAAB-ų rei­ka­la­vi­mų

Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja pri­sta­to nau­jo­jo fi­nan­si­nio lai­ko­tar­pio pa­grin­di­nį do­ku­men­tą – Lie­tu­vos že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros 2023–2027 m. stra­te­gi­nį pla­ną (to­liau – Stra­te­gi­nis pla­nas). Ska­ti­nant ša­lies ūki­nin­kus pri­si­dė­ti prie kli­ma­to kai­tos švel­ni­ni­mo, veiks­min­go gam­tos iš­tek­lių val­dy­mo, bio­lo­gi­nės įvai­ro­vės, eko­sis­te­mų, bu­vei­nių ir kraš­to­vaiz­džio iš­sau­go­ji­mo, atei­nan­čio lai­ko­tar­pio pa­ra­ma su­sie­ta su Ge­ros ag­ra­ri­nės ir ap­lin­ko­sau­gi­nės būk­lės (to­liau – GAAB) rei­ka­la­vi­mais.

Pra­de­da­me straips­nių cik­lą, ku­ria­me ap­tar­si­me vi­sus GAAB stan­dar­tus ir su jais at­si­ran­dan­čius rei­ka­la­vi­mus ūki­nin­kams.

Ūki­nin­kams GAAB-ai – ne nau­jie­na

GAAB-ai ša­lies ūki­nin­kams nė­ra nau­jie­na. Jau praė­ju­siu lai­ko­tar­piu ūki­nin­kau­jant rei­kė­jo lai­ky­tis 7, nau­ja­ja­me rei­kės lai­ky­tis 9 rei­ka­la­vi­mų, nu­ma­tan­čių veiks­mus, skir­tus kli­ma­to kai­tai švel­nin­ti ir pri­si­tai­ky­ti prie jos (GAAB1, GAAB2, GAAB3), van­dens iš­tek­lių būk­lės ap­sau­gai (GAAB4), dir­vo­že­miui sau­go­ti ir jo būk­lei ge­rin­ti (GAAB5, GAAB6, GAAB7) bei bio­lo­gi­nės įvai­ro­vės ap­sau­gai (GAAB8, GAAB9).

„Nors dau­gu­ma rei­ka­la­vi­mų bu­vo ir praė­ju­siu pa­ra­mos lai­ko­tar­piu, bet jiems su­teik­ta dau­giau ga­lių ir jie tam­pa vie­nu iš svar­biau­sių pa­ra­mos tei­ki­mo ele­men­tų“, – pa­brė­žia Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos Au­ga­li­nin­kys­tės ir ža­lių­jų tech­no­lo­gi­jų sky­riaus vy­res­ny­sis pa­ta­rė­jas Ta­das Švil­paus­kas.

GAAB stan­dar­tai nu­sta­to mi­ni­ma­lius rei­ka­la­vi­mus, už­tik­ri­nan­čius, kad bū­tų iš­lai­ko­ma vi­sos že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės, įskai­tant že­mę, ku­ri ne­be­nau­do­ja­ma ga­my­bos tiks­lais, ge­ra ag­ra­ri­nė ir ap­lin­kos būk­lė. Šiais rei­ka­la­vi­mais Lie­tu­va sieks ma­žin­ti iš­me­ta­mo ŠESD ir nau­do­ja­mų trą­šų kie­kį, dir­vo­že­mio ero­zi­ją, puo­se­lė­ti kraš­to­vaiz­dį, sau­go­ti bio­lo­gi­nę įvai­ro­vę.

„GAAB rei­ka­la­vi­mai pri­va­lo­mi vi­siems ūki­nin­kams ir už jų ne­si­lai­ky­mą bus ma­ži­na­mos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos“, – ak­cen­tuo­ja T. Švil­paus­kas. Ne­pai­san­tiems šių rei­ka­la­vi­mų at­si­ran­da grės­mė net vi­siš­kai pra­ras­ti tie­sio­gi­nes iš­mo­kas. Ta­čiau, jei ūki­nin­ko že­mė­je nė­ra, tar­ki­me, šla­py­nių ar durp­že­mių, ero­zi­jai jaut­rių te­ri­to­ri­jų, jam ir jų ap­sau­gą reg­la­men­tuo­jan­tys rei­ka­la­vi­mai nė­ra tai­ko­mi.

Kaip tei­gia T. Švil­paus­kas, kiek­vie­nas ūki­nin­kas pa­gal esa­mus ar ku­ria­mus že­mė­la­pius ne­sun­kiai nu­si­sta­tys, ku­riuos GAAB rei­ka­la­vi­mus jis pri­va­lo vyk­dy­ti.

Kli­ma­to kai­tai švel­nin­ti – di­des­nė dau­gia­me­čių pie­vų ap­sau­ga

Dau­gia­me­čių pie­vų ap­sau­gą reg­la­men­tuo­ja GAAB1 stan­dar­tas, pa­sta­ruo­ju me­tu tarp ūki­nin­kų ke­lian­tis ne­ma­žai dis­ku­si­jų, – Lie­tu­va, kaip ir ki­tos ES na­rės, įsi­pa­rei­go­jo ne­ma­žin­ti dau­gia­me­čių pie­vų dau­giau nei 5 pro­c., pa­ly­gi­nus su 2018 m.

Jei­gu ei­na­mai­siais me­tais dau­gia­me­čių pie­vų plo­tas Lie­tu­vo­je su­ma­žės dau­giau, nei lei­džia­ma, pa­reiš­kė­jams ga­li tek­ti jas at­kur­ti ta­me pa­čia­me ar ki­ta­me plo­te. Ne­vyk­džiu­siems šio įpa­rei­go­ji­mo bus tai­ko­mos pa­ra­mos są­ly­gų pa­žei­di­mo san­kci­jos. At­kū­ri­mo rei­ka­la­vi­mas tai­ko­mas 0,1 ha ir di­des­niems plo­tams.

Dau­gia­me­čių pie­vų at­kū­ri­mo rei­ka­la­vi­mas ne­tai­ko­mas, jei:

•  dau­gia­me­tės pie­vos bu­vo pa­keis­tos į ki­tus že­mės plo­tus, ne­pa­ten­kan­čius į bl1 blo­ką (na­mų val­da, ko­mer­ci­nės, vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties že­mė);
•  vals­ty­bės nuo­sa­vy­bėn paim­ta že­mė, ku­ri pa­nau­do­ta vie­ša­jam in­te­re­sui ar vi­suo­me­ni­niais tiks­lais;
•  dau­gia­me­tės pie­vos ap­so­di­na­mos miš­ku (iš­sky­rus trum­pos ro­ta­ci­jos žel­di­nius, Ka­lė­dų eg­lu­tes ar ener­ge­ti­nius me­džius).

GAAB1 rei­ka­la­vi­mo pri­va­lo lai­ky­tis pa­reiš­kė­jai, ku­rių dek­la­ruo­tuo­se plo­tuo­se yra nu­sta­ty­tos dau­gia­me­tės pie­vos.
Šis rei­ka­la­vi­mas už­kirs ke­lią reikš­min­gam dir­vo­že­mio or­ga­ni­nės ang­lies kie­kio ma­žė­ji­mui ir ŠESD au­gi­mui, ku­ris neiš­ven­gia­mai at­si­ran­da sua­riant dau­gia­me­tes pie­vas, pa­dės su­ma­žin­ti mi­ne­ra­li­nių trą­šų nau­do­ji­mą.

Dau­gia­me­čių pie­vų ma­žė­ji­mas ir aria­mos že­mės plo­tų plė­ti­mas dėl di­des­nio mi­ne­ra­li­nių trą­šų ir au­ga­lų ap­sau­gos pro­duk­tų nau­do­ji­mo nei­gia­mai vei­kia ir van­dens tel­ki­nių būk­lę, in­ten­sy­vi­na dir­vo­že­mio ero­zi­ją.

Anks­tes­nio­jo pa­ra­mos lai­ko­tar­pio ža­li­ni­mo rei­ka­la­vi­mas dėl dau­gia­me­čių pie­vų iš­lai­ky­mo per­ke­lia­mas į šį rei­ka­la­vi­mą.

„Dėl GAAB1 stan­dar­to Lie­tu­va te­be­si­de­ri su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. Mi­nis­te­ri­ja, no­rė­da­ma ap­sau­go­ti ša­lies ūki­nin­kus nuo pri­vers­ti­nio pie­vų at­kū­ri­mo, vis dar tę­sia de­ry­bas dėl re­fe­ren­ci­nio dau­gia­me­čių pie­vų san­ty­kio ir jo ap­skai­čia­vi­mo“, – tei­gia T. Švil­paus­kas.

Ra­žie­nų de­gi­ni­mas – ža­la ap­lin­kai

Nau­juo­ju lai­ko­tar­piu pa­gal GAAB3 stan­dar­tą drau­džia­ma de­gin­ti ra­žie­nas. Išim­tis tai­ko­ma tik tais at­ve­jais, kai tai bū­ti­na dėl au­ga­lų svei­ka­tos ir ku­rie nu­ma­ty­ti Ap­lin­kos ap­sau­gos rei­ka­la­vi­muo­se de­gi­nant sau­są žo­lę, nend­res, šiau­dus bei lau­ki­nin­kys­tės ir dar­ži­nin­kys­tės at­lie­kas, pa­tvir­tin­tuo­se Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ap­lin­kos mi­nist­ro įsa­ky­mu. Moks­li­nin­kų tei­gi­mu, de­gi­nant ra­žie­nas nu­ken­čia pa­vir­ši­nis hu­mu­so sluoks­nis, žūs­ta ja­me gy­ve­nan­tys smul­kie­ji gy­vū­nai ir au­ga­lai. Net per vie­ną de­gi­ni­mą dir­vos der­lin­gu­mas su­ma­žė­ja 5–8 pro­c.

GAAB3 pri­si­de­da prie dir­vo­že­mio or­ga­ni­nių me­džia­gų iš­sau­go­ji­mo bei jų kie­kio pa­di­dė­ji­mo, dėl ko į at­mos­fe­rą tie­sio­giai neiš­lei­džia­mas CO2, švel­ni­na kli­ma­to kai­tą.

GAAB3 stan­dar­tas ga­lio­ja vi­so­je Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je ir jo pri­va­lo lai­ky­tis vi­si pa­reiš­kė­jai.