Pirmajame šių metų Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje iš daugelio klausimų, ko gero, daugiausiai diskusijų sukėlė Telšių miesto šilumos ūkio likimas. Mat už pusantrų metų, t. y. 2025 m. birželio 1 d., baigia galioti sutartis tarp Telšių rajono savivaldybės ir operatoriaus UAB „Litesko“, o valdžios atstovų pareiga – užtikrinti patikimą šilumos tiekimą vartotojams.
Giedra AKAVICKIENĖ
Energetikos ekspertai parengė analizę
Sausio 25-ąją į posėdį susirinko 23 Tarybos nariai. Prieš posėdį jie gavo medžiagą susipažinti su šilumos ūkio valdymo perdavimo pliusais ir minusais.
Dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo aiškinamajame rašte teigiama, kad 2000 m. rugsėjo 28 d. buvo pasirašyta sutartis „Dėl Telšių miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos“ (toliau – sutartis), pagal kurią operatorius UAB „Litesko“ įsipareigojo savo rizika bei atsakomybe atlikti šilumos ūkio renovaciją ir modernizavimą. Pasirašytoje sutartyje buvo numatytas 15 metų sutarties galiojimo terminas.
2018 m. vasario 28 d. Telšių rajono savivaldybė ir UAB „Litesko“ sudarė susitarimą „Dėl 2000-09-28 Telšių miesto šilumos ūkio modernizavimo ir atnaujinimo sutarties pakeitimo ir papildymo“, kuriuo pratęsė sutarties galiojimo terminą iki 2025 m. birželio 1 d.
Įvertinus tai, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl UAB „Telšių šilumos tinklai“ turto perėmimo plano patvirtinimo“ (toliau – perėmimo planas) turto perėmimo grafike pirmieji darbai numatyti 2024 m. sausį, bei atsižvelgiant į tai, kad šilumos ūkio valdymo perdavimas gali užtrukti, reikalinga priimti sprendimą dėl tolesnio šilumos ūkio veiklos organizavimo.
UAB „Telšių šilumos tinklai“ pasitelkė energetikos ekspertus ir parengė analizę „Telšių šilumos tinklų išnuomoto CŠT esamos būklės apžvalga ir perspektyvos“. Parengta analizė buvo pristatyta Tarybos nariams 2023 m. gruodžio 14 d. vykusiame Tarybos posėdyje.
Atsižvelgiant į tai, parengti politiniai sprendimo projektai dėl šilumos ūkio valdymo pasibaigus nuomos sutarčiai. Nusamdyti ekspertai šilumos ūkio valdymo perdavimo perspektyvą nupiešė ne rožinėmis spalvomis. Jų teigimu, dėl esamos šilumos ūkio reguliavimo teisinės aplinkos, nulemiančios reguliuojamos veiklos pelningumo riziką, neatmestina, kad juridinių asmenų, dalyvausiančių šilumos ūkio konkurse, nebus arba nebus konkurencijos.
Be to, reikšmingos sąnaudos naujo šilumos ūkio valdymo perdavimo konkurso pasiruošimui ir vykdymui. Preliminarus lėšų poreikis nurodytas apie 50–110 tūkst. eurų, kaip numatyta Telšių šilumos tinklų turto perėmimo plane paslaugoms įsigyti.
Šilumos ūkio perėmimo perspektyvoje nurodytos galimos rizikos: numatomos didelės sąnaudos šilumos ūkiui perimti; ribotos galimybės Savivaldybei prisidėti prie bendrovės investicijų.
Galimybės nuosavomis lėšomis finansuoti investicijas į šilumos ūkio infrastruktūrą yra ir bus labai ribotos: tokiam finansavimui, atsižvelgiant į bankų sąlygas, gali prireikti nuosavo indėlio, kuris esant bendrovės nuosavų lėšų nepakankamumui turėtų būti formuojamas per akcininko (Savivaldybės) įstatinio kapitalo didinimą arba teikiant Savivaldybės garantijas.
Perimdama šilumos ūkį, bendrovė patirs sąnaudas, kurios būtų kompensuojamos tik 2027–2028 metais (todėl, kad pateiktas bazinės kainos projektas dar yra svarstomas, VERT lapkričio 3 d. nutarimu keičiasi reguliavimas, kuris remiasi bazinio pajamų dydžio nustatymu, ir jei 2024 metais 3 metų laikotarpiui bus nustatyta bazinė kaina, jos galiojimo metu papildomų pastovių ir panašių sąnaudų (jų dalių) į tarifą nebus galimybės įtraukti, bus galima tik naujos bazinės kainos projekte, t. y. 2027 metais išdėliojant sąnaudų padengimą per 1–2 metus); visa tai gali lemti, kad šilumos ūkio perėmimo išlaidas turės dengti Savivaldybė. Preliminarus lėšų poreikis turtui perimti – apie 0,65–1,4 mln. eurų.
Opozicijos lyderis ragino nepriimti jokio sprendimo
Tarybos posėdyje opozicijos lyderis Algirdas Bacevičius siekė atitolinti sprendimo priėmimą, siūlė sudaryti darbo grupę. „Didelė rizika, šis sprendimas – pats svarbiausias šios kadencijos Tarybos sprendimas. Jei priimsime blogą sprendimą, gyventojams pabrangs šiluma“, – aiškino jis.
A. Bacevičius siūlė nepritarti nei vienam, nei kitam sprendimui. Jo teigimu, meras bus priverstas sudaryti darbo grupę, pasikviesti specialistus ir tik tada priimti sprendimą.
Rajono meras Tomas Katkus į tai atsikirto: „Jūs žinote, kiek reiškia delsimas. Šis sprendimas, galima sakyti, stipriai vėluoja. Jis turėjo būti priimtas jau anksčiau. Tam ir samdėme specialistus, kad jie parengtų analizę, išaiškintų niuansus, silpnybes, grėsmes, įvertintų galimybes. Padaryta didžiulė analizė, bet sprendimą turi priimti Tarybos nariai.“
Tarybos narys Kęstutis Gusarovas išsakė Socialdemokratų frakcijos nuomonę: „Mes palaikysime pirmą sprendimo projektą. Pagrindiniai argumentai: jei mes perimsime šilumos ūkį, tai pirmoji problema yra pinigų kiekis, antroji, pati svarbiausia, iš kur mes rasime ir pritrauksime, bei kiek tai kainuos, šilumos ūkio specialistų.“
Vyriausybės atstovas: „Šis sprendimas nieko iš esmės nesprendžia“
Posėdyje pasisakė ir Vyriausybės atstovas Rimvydas Pilibaitis, pateikdamas teisinius pastebėjimus: „Sakyčiau, šiuo sprendimo projektu jūs jokio sprendimo nepriimate. Pažiūrėkite į redakciją šio sprendimo projekto: baigiantis galiojančiai sutarčiai pagal Koncesijų įstatymą, Viešųjų pirkimų įstatymą, perduoti šilumos ūkio valdymą.
Tai, kad baigiasi sutartis, visi Tarybos nariai žino. Aš suprantu, kad neketinama pratęsti sutarties su esamu šilumos valdytoju. Bet šiame sprendime nėra pasakoma, koks bus būdas – koncesija, Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta tvarka. Net jeigu perduotumėte ir savo įmonei, vis tiek reikėtų vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu, ar tai bus vidaus sandoris, ar kitas pirkimo būdas. Todėl jūs iš esmės pakartojate Šilumos ūkio įstatymo 36 str. 1 d. šiame sprendimo projekte, bet ta dalis kalba, kad tarybos priima sprendimą dėl šilumos ūkio perdavimo sutarties sudarymo. Čia nėra aišku, nei su kuo sudarote, nei kokiu būdu. Sakyčiau, šis sprendimas nepašalina neaiškumų ir jokio sprendimo čia nėra. Čia nesuteikiami įgaliojimai nei merui, nei Administracijos direktoriui, pradėti organizuoti iki kažkokio termino kažkokius veiksmus, pateikti Tarybai pasiūlymus, sakyčiau, teisiniu požiūriu šis sprendimas yra neaiškus ir nieko iš esmės nesprendžiantis.“
Padėkojęs už pastebėjimus, meras T. Katkus tvirtino, jog svarbu, kokiu keliu Administracija juda. Ar ruošiasi perimti šilumos ūkį ir numato biudžete pinigų, kaip rašyta sprendimo projekte, nuo 0,5 iki 1,6 mln. eurų. Ar šiuos pinigus jau numato dabar, kadangi vasario mėnesį bus tvirtinamas Savivaldybės tarybos biudžetas.
„Ar mes einame šiuo keliu, kad ieškome teisininko paslaugų ir pačią įstaigą įpareigojame rinktis vieną sprendimą, t. y. ar koncesiją, ar nuomą. Ir nusimatyti lėšas nuo 50 iki 110 tūkst. eurų, jeigu mes parenkame šią kryptį, Administracijai ieškoti, ką parinkti, o ne perimti, būtent sau organizuojant ūkį perimti į Savivaldybės nuosavybę. Šitas sprendimas mums labai svarbus tai krypčiai pasirinkti“, – posėdyje aiškino meras.
Vyriausybės atstovas R. Pilibaitis toliau aiškino, kad jeigu ir sau perimtumėte, tai ne Savivaldybės administracija perims ir eksploatuos šilumos ūkio valdymą, o UAB „Telšių šilumos tinklai“, bet ir jiems perdavimas vyks remiantis Lietuvos šilumos ūkio įstatymu, kitais šiame sprendimo projekte numatytais būdais ir tvarka.
„Dar kartą noriu pasakyti, kad, kaip meras įvardijo, čia galbūt yra kažkokia kryptis, bet yra trys kryptys ir nė viena šiame sprendimo projekte nėra prioritetizuojama arba detalizuojama, kuriuo keliu eiti. Vienintelis politinis sprendimas – baigėsi sutartis ir šilumos ūkio valdymo sutartis nebus pratęsiama. Čia turbūt tik tiek yra, daugiau nieko kito. Tą turbūt padaryti galite ir Taryboje politiniu pareiškimu“, – kalbėjo Vyriausybės atstovas.
Įvairios Tarybos narių nuomonės
Savivaldybės tarybos Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Urbonas kvietė Tarybos narius nebedelsti ir pasirinkti kelią dėl šilumos ūkio, nes laikas neišvengiamai eina, o laiko liko tik pusantrų metų. Jo teigimu, pasirinkus vieną variantą, reikės kaupti pinigus, kitą variantą – rengti konkursą, kuris irgi gali ilgai užtrukti.
Už šilumos tinklų perėmimą Savivaldybės žinion pasisakęs Tarybos narys Martinas Leščiauskas kalbėjo, kad tuomet gyventojai turėtų galimybę mažiau mokėti už šildymą, juo labiau kad yra teigiamų pavyzdžių kitose savivaldybėse, pvz., Šiauliuose, kur bene pigiausia šiluma ir uždirbamas didžiausias pelnas.
Tarybos narys Imantas Motiejūnas pabrėžė, kad būtina atkreipti dėmesį į Vyriausybės atstovo žodžius, kokią jie turi prasmę, teisines pasekmes ir tokiu būdu priimti sprendimus.
„Už“ nubalsavo 15 Tarybos narių, susilaikė 8
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, 15 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi,
Telšių rajono savivaldybės taryba dauguma balsų nusprendė pasibaigus 2000 m. rugsėjo 28 d. sutarties „Dėl Telšių miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos“ galiojimui sudaryti šilumos ūkio valdymo perdavimo sutartį.
„Už“ nubalsavo 15 Tarybos narių: Rimantas Adomaitis, Remigijus Juška, Jolanta Rupeikienė, Mantas Serva, Kęstutis Gusarovas, Remigijus Macas, Algirdas Žebrauskas, Janina Bucevičė, Simona Simaitytė, Linas Šedvilas, Egidijus Narmontas, Vilma Šakienė, Gabrielė Narmontaitė, Saulius Urbonas, Rugilė Kumžaitė.
Susilaikė 8 Tarybos nariai: Algirdas Bacevičius, Imantas Motiejūnas, Vilma Rumšienė, Martinas Leščiauskas, Tomas Lekavičius, Remigijus Puplauskas, Rimantas Vaitkus, Gintautas Bratkauskas.
Po balsavimo rajono meras T. Katkus pasidžiaugė, kad dabar Administracija turi kelią, kaip dirbti, kaip ruošti koncesijos pagrindus, ir tada dar kartą susirinkus į Savivaldybės tarybos posėdį bus laukiama pritarimo paruoštoms sąlygoms, kaip šilumos ūkis bus perduodamas verslui.
Bijot įkelt į facebook, nes tada būtų komentarų. Esmė ta, kad socdemai neturi patikimo žmogaus į direktorius paskirti, nes dabartiniui kadencija jau baigėsi ir taip įstatymus pažeidžia dirbdamas. Saugo paslaptis. O ateitų iš šono, nepriklausomas, gal ne mes būtumėm skoloje, o mums? Vietoj to, kad gautumėm už nuomą pelną, seniau likome dar ir skoloje. Žurnalistai nenorit pasidomėt?