Švietimo įstaigų tinklo pertvarka tęsiasi toliau. Žinia, kad nuo šių metų rugsėjo 1 dienos III gimnazijos klasė gali būti sudaroma tik tada, jei joje mokysis ne mažiau kaip 21 mokinys, pribloškė kaimų gimnazijų bendruomenes.
Su mokinių mažėjimo problema susiduriančioms Tryškių Lazdynų Pelėdos, Luokės Vytauto Kleivos ir Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijoms iškilo grėsmė jų egzistavimui.
Tėvai, leidžiantys savo vaikus į šias mokyklas, yra susirūpinę ir reikalauja daugiau informacijos. Jie mano, kad tokia mokyklų tinklo pertvarka yra regionų žlugdymas. „Jei nebebus mokyklos miestelyje, retas kuris čia norės įsigyti namą. Sparnus ims kelti ir čia gyvenantys“, – sakė tėvai. Tačiau teigė dar neprarandantys tikėjimo, kad bus ieškoma sprendimų ir mokyklos durys jų vaikams nebus užvertos.
Aurelija SERVIENĖ
Gimnazijos – Savivaldybės tarybos narių rankose
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2023 metų pabaigoje atnaujintose bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse nuostata dėl mokinių skaičiaus III gimnazijos klasėje nesikeitė, ši nuostata buvo įtvirtinta dar 2021 m. gruodį: nuo 2024 m. rugsėjo III gimnazijos klasė gali būti sudaroma, jei joje mokysis ne mažiau kaip 21 mokinys. Tačiau yra nustatyti ir atvejai, kai III gimnazijos klasė gali būti sudaryta, jei joje bus bent 12 mokinių. Atnaujintose tinklo taisyklėse numatoma, kad ne mažiau kaip dvylikos mokinių išimtis gali būti taikoma ir skyriui, ko nebuvo numatyta ankstesnėje redakcijoje. Ši išimtis gali būti taikoma ir Telšių rajono mokykloms.
Naujoje mokyklų tinklo taisyklių redakcijoje taip pat atsisakyta 2026 m. nuostatos, kuri numatė, kad formuojant III gimnazijos klases turėtų būti mažiausiai 31 mokinys.
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus atstovo, jeigu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. į III gimnazijos klasę nesusirenka 21 mokinys, tai nereiškia, kad gimnazija turi būti uždaryta, reorganizuota ar prarasti gimnazijos statusą. Galima steigti jungtinę gimnaziją – sujungus dvi ar daugiau gimnazijų. Tokiu būdu mokiniams bus sudaroma galimybė baigti mokslus nekeičiant fizinės mokymosi vietos ir mokslus baigti su tais pačiais bendraklasiais ir mokytojais. Kitas galimas sprendimas – įsteigti kitų gimnazijų vidurinio ugdymo skyrius, o jų vidaus struktūrą pertvarkyti į pagrindinę mokyklą. Abiem atvejais III gimnazijos ir IV gimnazijos klases galima sudaryti, jei yra bent po 12 mokinių.
Jeigu, pvz., yra toks atvejis, kai reikiamas mokinių skaičius nesusirinks tik vienais metais, laikinai galima neformuoti vidurinio ugdymo klasės, organizuoti mokinių pavėžėjimą į kitas rajono gimnazijas arba sudaryti mokiniams galimybę baigti mokslus nekeičiant fizinės mokymosi vietos bei mokantis su tais pačiais bendraklasiais ir mokytojais, bendradarbiaujant su kita mokykla, kurioje pakankamas mokinių skaičius viduriniame ugdyme.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pabrėžia, kad net jeigu leidžiama formuoti klases su 12 ir daugiau mokinių, tokiai ugdymo įstaigai tampa sudėtinga užtikrinti dalykų pasirinkimą mokiniams, teikti reikalingą švietimo pagalbą. Tėvai, mokiniai, mokytojai, steigėjas turėtų įsivertinti lūkesčius ir galimybes.
Kaip organizuoti mokinių ugdymą pagal vidurinio ugdymo programą, kai nėra 21 mokinio, bet yra bent 12 mokinių, sprendimus priima Savivaldybė. Sprendimai dėl Telšių rajono gimnazijų yra Savivaldybės tarybos narių rankose, nes taisyklės numato įvairius variantus, kaip sudaryti sąlygas mokiniams vidurinį ugdymą baigti miesteliuose.
Pakeitimai labiausiai liečia kaimų gimnazijas
Tėvų nerimas pasiekė ir Telšių rajono savivaldybę.
Sausio 30 dieną Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus pakvietė Telšių rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narius į pasitarimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Tinklo kūrimo taisyklės) įgyvendinimo rajone.
Nuo 2024 m. sausio 2 d. pradėjusią galioti naują Tinklo kūrimo taisyklių redakciją Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariams pristatė Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Lina Leinartienė. Vedėja taip pat trumpai supažindino su esama rajono mokyklų tinklo situacija.
Pasak L. Leinartienės, Savivaldybės mokyklų tinklas kuriamas vadovaujantis Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8–16 dalyse nustatytais kriterijais ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Mokykla bendrojo ugdymo programas galės vykdyti, jeigu atitiks Švietimo įstatyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus.
Vienas iš kriterijų yra tas, kad mokinių skaičius klasėse privalo atitikti leidžiamą mažiausią arba didžiausią mokinių skaičių, nustatytą Tinklo kūrimo taisyklėse. Didžiausias mokinių skaičius 1–4 klasėse yra 24 mokiniai (galima mažinti 1 ar 2 mokiniais), 5–10 (I–II gimnazijos) klasėse, III–IV gimnazijos klasėse – 30 mokinių (galima mažinti 1–4 mokiniais), o mažiausias mokinių skaičius 1–10 (I–II gimnazijos) klasėse – 8 mokiniai, III–IV gimnazijos klasėse – 21 mokinys.
Išimtys, kai gali būti taikomas mažesnis mokinių skaičius klasėje nei Tinklo kūrimo taisyklėse nurodytas mažiausias mokinių skaičius: pagal pagrindinio ugdymo programą tik vienoje klasėje, jei skiriamos Savivaldybės lėšos; III–IV gimnazijos klasėse – 12 mokinių gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje, vienintelėje savivaldybės centre esančioje gimnazijoje lietuvių kalba, gimnazijos struktūriniame padalinyje (skyriuje, filiale), esančiame kaimo gyvenamojoje vietovėje ir kitoje gyvenamojoje vietovėje nei gimnazija ir pan.
Naujoje Tinklo kūrimo taisyklių redakcijoje nebelieka išimties gimnazijoje, jei iki artimiausios gimnazijos yra daugiau kaip 30 km, turėti 12 mokinių III–IV gimnazijos klasėse.
Anot Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos, Tinklo kūrimo taisyklių pakeitimai labiausiai liečia mūsų kaimų gimnazijas: Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnaziją, Luokės Vytauto Kleivos gimnaziją ir Varnių Motiejaus Valančiaus gimnaziją. Visos šios mokyklos nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. III gimnazijos klasėje turės turėti minimaliai po 21 mokinį.
Pasitarimo metu buvo pateikta ir aptarta mokinių statistika šiose gimnazijose, prognoziniai mokinių skaičiai III gimnazijos klasėse ne tik 2024–2025 mokslo metams, bet ir tolesniems mokslo metams. Taip pat supažindinta su pateiktu Švietimo įstatymo pakeitimo projektu, kuriame numatoma, kad jei mokinių skaičius gimnazijos klasėse neatitinka leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus, o mokinių skaičius 9–10 (I–II gimnazijos) klasėse atitinka arba viršija leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, Savivaldybės taryba gali priimti sprendimus leisti vykdyti gimnazijoms akredituotą ugdymo programą.
Panaikintos iki šiol taikytos išimtys
Telšių rajono savivaldybės meras T. Katkus pasitarimo metu informavo, jog kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą, Savivaldybių asociaciją prašydamas paaiškinti tinklo taisyklių pakeitimą: kodėl buvo panaikinta iki šiol taikyta išimtis gimnazijoms, nutolusioms daugiau kaip 30 km nuo kitos gimnazijos. Gautame atsakyme pažymėta, kad išimtis buvo panaikinta, atsižvelgiant į „<…> suinteresuotų institucijų pateiktus pasiūlymus. Vienos suinteresuotos institucijos buvo pasiūlyta atsisakyti Projekto 2 priedo 4 punkte nuostatos „gimnazijoje, jeigu iki artimiausios gimnazijos yra daugiau kaip 30 km“, nes anksčiau išdėstytos nuostatos nedera su nustatomu atstumu. Kitos suinteresuotos institucijos išvadoje buvo konstatuota, kad Projekto 2 priedo 4 punktas nekorektiškas, nes atstumas tarp mokyklų neparodo faktinių skirtumų, vertinant moksleiviui reikalingą įveikti atstumą, priklausomai nuo mokyklų padėties moksleivio gyvenamosios vietos atžvilgiu, ir pasiūlyta vertinti ne atstumą tarp mokyklų, bet atstumą nuo deklaruotos (ar visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu nustatytos) gyvenamosios vietos“.
Meras Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narius patikino, kad šis klausimas dar kartą bus keliamas Lietuvos savivaldybių asociacijos lygmeniu.
Gimnazijose – nerimas
Tryškių Lazdynų Pelėdos direktorius Juozas Maneikis išsakė asmeninę nuomonę: „Tai yra tiesioginis kaimų ir periferijų žlugdymas. Kokios jaunos šeimos kelsis į kaimą, jeigu čia nėra ugdymo įstaigos? Aš nekalbu apie mažus kaimelius, bet tokie miesteliai kaip Luokė, Tryškiai, Varniai… ir juos taip sunaikinti, čia jau yra tiesioginis teritorijų naikinimas ir visko koncentracija į didžiuosius miestus. Dabar viskas priklauso nuo Vyriausybės, kokią ji politiką vykdo – jei ketinama tik stambinti ir kelti viską į didžiuosius miestus, tada nebus jokių išimčių… Mano nuomone, visada galima rasti išeitį, bet čia išeities neieškoma, čia einama prie to, kad turime sustambinti.“
Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijoje šia tema daug diskutuojama, rengiami susirinkimai, gimnazijos atstovai lankėsi pas rajono merą, tačiau nieko konkretaus, kokių žingsnių imsis Savivaldybė, dar neišgirdo.
Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danguolė Būdienė tvirtino, jog jų mokykloje taip pat jaučiamas nerimas: tiek tėvelių, tiek vaikų. Tačiau tikimasi, jog Varniuose gimnazija bus išsaugota, mokinių kol kas užtektinai: 11 klasėje mokosi 18 vaikų, 12 klasėje – jų 21. O kaip bus toliau, jei dešimtokai sugalvos išeiti į profesines mokyklas, nežinia…
Pasak pavaduotojos, tėvams susidarė toks įspūdis, kad jie turintys viską parduoti ir kraustytis į miestą. Varniškiai svarstantys, kad jei gimnazijos neliks, mokinių pavėžėjimas bus per daug sudėtingas. Daug jų gyvena aplinkiniuose kaimuose, tad visiems surinkti reikės laiko, todėl keltis reiktų gerokai anksčiau. O kaip su grįžimu namo? Pamokos vaikams baigiasi skirtingu laiku. „Su tamsa išvažiuoji, su tamsa grįžti“, – nerimavo tėveliai.
Luokės Vytauto Kleivos gimnazijos direktorė Živilė Šiaudvytienė kalbėjo, jog jų mokymo įstaigoje nerimo kol kas nėra, klasės turi pakankamą skaičių mokinių. Aiškesnė situacija bus gegužės mėnesį, bet šiuo metu gimnazijoje ramu. Tikimasi, jog situacija nesikeis.
Komentarų nėra. Niekam neįdomu. Bent jau kokia mokytoja ar sargas, ar kas nors iš tėvų iš tų mokyklų ką nors parašyt, pvz. „Šalin korumpuotas rankas nuo mokymų įstaigų”, bet, tyla. Viskas visiems gerai. Bet yra labai blogai, nes visi yra bailiai ir prisitaikėliai ir bijo ne tik savo nuomonę pareikšti, bet ir savo šešėlio, tad nieko nuostabaus, kas dedasi šitoje nemokšų valdomoje valstybėje ir savivaldybėse.
Lietuvos valžiažmogams reikia paklusnių ir kvailų avių! Šiam tikslui pasiekti naikinamos mokyklos!!!!! Matomai, įsakymas jau gautas ir bus masiškai uždarinėjamos, reorganizuojamos visos ugdymo įstaigos. Išimtys visada gali būti taikomos ir yra taikomos (pedofilijos bylos, biudžeto lėšų grobstymai, miškų kirtimai ir t.t.), bet šiuo atveju, kai tikslai kiti, valdžiažmogiai priversti meluoti. Žinoma, kad gali viską keisti, tegu jie ten š…do nemala.