
Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius yra puikiai pažįstamas telšiškiams ir ne tik – šmaikštaus žemaičio vedamas ekskursijas pamėgo ne vienas svečias, apsilankęs Žemaitijos sostinėje.
Žodžio kišenėje neieškantis Andrius – tikras savo krašto tradicijų puoselėtojas, prestižinio kultūros apdovanojimo „Auksinis feniksas“ laureatas, įvairiausių antikvarinių daiktų kolekcininkas (nors jis pats save labiau priskiria „rinkėjų“ kategorijai), šmaikščių istorijų pasakotojas, aktyviai prisidedantis prie istorinių datų minėjimų, ne kartą apdovanotas padėkos raštais už meilę Žemaitijai.
Senus antikvarinius daiktus branginantis A. Dacius ne kartą yra surengęs įvairių parodų. Pristatė raktų kolekciją, senovinių medinių skrynių, svarstyklių, yra pakvietęs pasisvečiuoti į Džiuginėnų dvarą.
Viena įdomesnių telšiškio kolekcijų – senovinės svarstyklės, kurias liepos mėnesį Andrius eksponuoja ir kviečia visus apsilankyti Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės galerijoje. Parodoje „Pasvērtė“ žemaitis pristato vienas seniausių Lietuvoje svarstykles, naudotas XIX a. viduryje–XX a. pradžioje.
Telšiškio svarstyklių kolekcija glaudžiai siejasi su Pirmojo pasaulinio karo metais veikusia Telšių miesto svarstykline, kurioje pardavėjams būdavo paženklinami svarsčiai. Karo metais nugriautas pastatas buvo atstatytas XX a. pabaigoje. Jame šiandien galima išvysti ir dalį A. Daciaus kolekcijos.
Kolekcijos metalinių svarstyklių ištakos įvairios: nuo Šiaulių pašto istoriją menančių iki rastų Telšių krašte, nuo išsaugotų iš apleisto namo Vilniuje iki atrastų sendaikčių turguje ar meistriškai pagamintų užsienyje: gautų iš Švedijos, Belgijos, Vokietijos.
Anot žemaičio, viskas prasidėjo nuo to, kai dar būdamas vaikas ėmė domėtis svarstyklėmis. Šiandien kolekcininkas tvirtina, jog didžiausia laimė jam gauti tokią dovaną – senas svarstykles, kurias atiduoda žmonės arba įsigyja pats.
A. Dacius šmaikštavo, jog šįkart parodoje „Pasvērtė“ eksponuojamos ne visos jo turimos svarstyklės todėl, kad būtų galima surengti dar vieną parodą ir parodyti likusias.
Andrius dalijosi prisiminimu, kai svarstyklių parodą pristatant Plateliuose priėjęs vienas vyriškis ir paprašęs jo luktelėti, kol jis iki namų nuvažiuosiąs ir tuoj sugrįšiąs. Iš ten vyriškis grįžo su mažu svareliu nuo svarstyklių. Jį padovanojo parodos autoriui ir dėkojo kalbėdamas, jog 20 metų gyvenęs nežinodamas, kas čia per daiktas, manęs, jog tai galėtų būti senas antspaudas.
Dalis A. Daciaus svarstyklių kolekcijos yra eksponuojama šalia Žemaitijos turizmo informacijos centro esančioje prieskonių parduotuvėje. Ten, jo teigimu, galima pamatyti šiuolaikiškų svarstyklių. Žemaitis turi prašymą: „Jei kas turite kokių senų svarstyklių, metamų lauk, kad ir kokių sugriuvusių, sakykit, skambinkit – kažkaip stengsimės jas išgelbėti.“
Telšiškis ypač brangina istoriją menančius daiktus, todėl visus ragina atsigręžti: „Vienas muziejaus žmogus yra protingai pasakęs, kad labiausiai per 30 metų yra nusikaltę kapininkai, kurie turi pareigas prižiūrėti. Jie galėjo išgelbėti, padėti į šoną, atiduoti į muziejų senus kryželius, o ne išvežti juos į metalo laužą. Turime dar tokių neišmoktų pamokų, bet dar yra laiko. Jei matote kur koks patvoryje gulintį kryželį, kuo greičiau jį reikia parsivežti, jei žinote, kad jis guli kur po žeme įkastas, reikia rasti šeimininką ir paprašyti atiduoti į muziejų, o tuo, kuris dar stovi, reikia džiaugtis.“
A. Dacius vertina istoriją ir nenuilstamai saugo jos ženklus Žemaitijos sostinėje. Jis visuomet pastebi, kai ne laiku pjaunamas medis – ragina jį išsaugoti. Gali būti, kad Telšiuose prie Žemaitės dramos teatro būtume nebeturėję Vydūno sodintų kaštonų, mat buvo sumanyta juos nurėžti. Telšiškis stojo mūru ir pavasarį žvakėmis pražystančius medžius išsaugojo. Taip išsaugojo ir dalelę Telšių unikalumo.
Žemaičio vedamos ekskursijos mieste visiems palieka neišdildomą įspūdį. Andrius visuomet ras atokų kampelį, būtinai nuves ir papasakos būtą ar nebūtą istoriją. Kiekvienai buitinei detalei priskirs nekasdienį nutikimą, o anksčiau Telšiuose gyvenusiems žmonėms suteiks neįkainojamų vertybių. Kai A. Dacius eina su būreliu ekskursantų per miestą, visada aidi jo žemaitiška šneka, o svečiai nepaliauja juoktis ir į namus išsiveža nuotaikingo ir istoriškai turtingo miesto įvaizdį.