Tel­šiš­kiai da­ly­va­vo Lat­vi­jo­je vy­ku­siuo­se mo­ky­muo­se

Gruo­džio 12–13 die­no­mis Tel­šių ra­jo­no bend­ruo­me­nių, da­ly­vau­ja­mo­jo biu­dže­to 2023 m. Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je pro­jek­tų tei­kė­jai, se­niū­ni­jų ir Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vai da­ly­va­vo Lat­vi­jo­je su­reng­tuo­se mo­ky­muo­se „Edu­ka­ci­nių erd­vių ir at­vi­ros bend­ruo­me­nės kū­ri­mas – Lat­vi­jos ge­ro­ji pa­tir­tis“. Su­si­pa­žin­ti su Ry­gos mies­to ir Jel­ga­vos sa­vi­val­dy­bės ge­rą­ja pa­tir­ti­mi ku­riant gy­ven­to­jų įsi­trau­ki­mo į mies­to, sa­vi­val­dy­bės veik­las kar­tu su mo­ky­mų da­ly­viais vy­ko ir Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras To­mas Kat­kus.

Per dvi die­nas tru­ku­sius su­si­ti­ki­mus dis­ku­tuo­ta apie bend­ruo­me­nių vaid­me­nį ku­riant ra­jo­no vi­suo­me­ni­nį ir so­cia­li­nį gy­ve­ni­mą, su­si­pa­žin­ta su Lat­vi­jos ge­rą­ja pa­tir­ti­mi įgy­ven­di­nant vie­ti­nius ir tarp­tau­ti­nius pro­jek­tus, da­ly­ta­si pa­tir­ti­mi įtrau­kiant vi­suo­me­nę į val­džios spren­di­mų priė­mi­mą, su ko­kiais iš­šū­kiais su­si­du­ria­ma, ko­kių re­zul­ta­tų pa­siek­ta.
Mo­ky­mų me­tu taip pat ap­lan­ky­tos sėk­min­gai Lat­vi­jo­je vei­kian­čios švie­ti­mo, kul­tū­ros ir tu­riz­mo įstai­gos.

Pir­mo­ji mo­ky­mų die­na pra­si­dė­jo Ry­gos lie­tu­vių vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. Su­si­ti­ki­me mo­kyk­los di­rek­to­rė Jo­lan­ta Nag­lė ir jos pa­va­duo­to­jas Ro­lan­das Žal­nie­rius pa­si­da­li­jo ug­dy­mo įstai­gos pa­tir­ti­mi. 1991 m. ati­da­ry­ta lie­tu­vių mo­kyk­la (įkū­rė­ja – gargž­diš­kė Bro­nis­la­va Al­do­na Ged­vi­lai­tė-Trei­ja) dar­bą pra­dė­jo tu­rė­da­ma vos 7 mo­ki­nius. Ta­čiau pui­kūs re­zul­ta­tai ir pa­sie­ki­mai vi­du­ri­nę pa­da­rė po­pu­lia­rią ne tik tarp lie­tu­vai­čių, bet ir tarp lat­vių. Šian­dien Ry­gos lie­tu­vių vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je mo­ko­si 716 mo­ki­nių, dir­ba 74 pe­da­go­gai (iš jų – 10 at­vy­ku­sių iš Lie­tu­vos), ku­rie dės­to 50 da­ly­kų, vei­kia 38 bū­re­liai.

Lat­vi­jo­je, kaip ir Lie­tu­vo­je, vai­kų mo­kyk­lo­se ma­žė­ja. Ta­čiau ši pro­ble­ma Ry­gos lie­tu­vių vi­du­ri­nės mo­kyk­los ne­pa­lie­tė. Anaip­tol, mo­kyk­la 2022 m. išau­go iki 530 mo­ki­nių ir sa­vo pa­tal­po­se ne­be­til­po. Bu­vo kreip­ta­si į Švie­ti­mo de­par­ta­men­tą, ku­ris per­da­vė už­da­ro­mos ru­sų mo­kyk­los pa­tal­pas. Kar­tu su nau­jo­mis pa­tal­po­mis Ry­gos lie­tu­vių vi­du­ri­nė mo­kyk­la priė­mė dar ir per 170 ten be­si­mo­kiu­sių ru­sa­kal­bių mo­ki­nių. Tai­gi šian­dien ug­dy­mo įstai­go­je mo­ko­si ir lie­tu­viai, ir lat­viai, ir ru­sai. Ry­gos lie­tu­vių vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­rės J. Nag­lės tei­gi­mu, tai bu­vo tik­ras iš­šū­kis, mat 2/3 ru­sa­kal­bių mo­ki­nių ne­sup­ra­to net lat­vių kal­bos, ne­kal­bant apie lie­tu­vių. Ta­čiau su­si­lie­ji­mas įvy­ko drau­giš­kai ir šian­dien mo­kyk­la Ry­go­je lai­ko­ma pa­vyz­di­ne, kaip ga­li­ma sklan­džiai, be pik­tu­mų iš­spręs­ti pa­tal­pų ir vai­kų ma­žė­ji­mo klau­si­mą.

Nors vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je vi­si mo­ko­mie­ji da­ly­kai dės­to­mi lat­vių kal­ba – lie­tu­vių kal­ba čia pri­va­lo­ma. Jos vai­kai pra­de­da mo­ky­tis jau nuo pra­di­nių kla­sių ir ji įskai­to­ma kaip ant­ra už­sie­nio kal­ba.

Mo­kyk­lo­je taip pat dės­to­ma Lie­tu­vos is­to­ri­ja, et­no­kul­tū­ra, šven­čia­mos vi­sos lie­tu­viš­kos šven­tės, puo­se­lė­ja­mos tra­di­ci­jos. Vyks­ta glau­dus bend­ra­dar­bia­vi­mas su Lie­tu­vos mo­kyk­lo­mis. Iš vi­so Ry­gos lie­tu­vių vi­du­ri­nė mo­kyk­la, įgy­ven­din­da­ma pro­gra­mą „Drau­gys­tės uos­tas“, yra pa­si­ra­šiu­si 27 bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis. Taip pat bend­ra­dar­biau­ja­ma su Lie­tu­vos am­ba­sa­da bei Lie­tu­vos Res­pub­li­kos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja.

Bai­gu­siems Ry­gos lie­tu­vių vi­du­ri­nę mo­kyk­lą yra ski­ria­mi 2 pa­pil­do­mi ba­lai sto­jant į Lie­tu­vos aukš­tą­sias mo­kyk­las (vie­nas ba­las – jei bai­gęs Ry­gos lie­tu­vių vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, ant­ras ba­las – jei as­muo tu­ri lie­tu­viš­kų šak­nų).

Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras T. Kat­kus pa­kvie­tė Ry­gos lie­tu­vių vi­du­ri­nės mo­kyk­los bend­ruo­me­nę ap­si­lan­ky­ti Tel­šiuo­se, su­si­pa­žin­ti su mū­sų ra­jo­no švie­ti­mo sis­te­ma ir už­megz­ti drau­gys­tę su ug­dy­mo įstai­go­mis.

Jel­ga­vos sa­vi­val­dy­bė sa­vo plo­tu ir gy­ven­to­jų skai­čiu­mi la­bai pa­na­ši į Tel­šių. Žiem­ga­los re­gio­ne esan­čios sa­vi­val­dy­bės plo­tas – 1 604 kv. km, gy­ven­to­jų skai­čius – 31 969. Nors sa­vi­val­dy­bės cent­ras yra Jel­ga­va, pa­ts Jel­ga­vos mies­tas į sa­vi­val­dy­bės su­dė­tį neįei­na.

Sa­vi­val­dy­bę su­da­ro 16 vals­čių – mū­sų ra­jo­no se­niū­ni­jų ati­tik­muo. Vei­kia 24 švie­ti­mo įstai­gos, 3 mu­zi­kos ir dai­lės mo­kyk­los, 14 kul­tū­ros cent­rų, 26 bib­lio­te­kos, 7 jau­ni­mo cent­rai, spor­to cent­ras, tu­rin­tis 16 spor­to ba­zių.

Jel­ga­vos sa­vi­val­dy­bės vi­ce­me­rė Il­zė Vi­to­la su­si­ti­ki­me su Tel­šių de­le­ga­ci­ja pa­sa­ko­jo apie sa­vi­val­dy­bės vyk­do­mą veik­lą, su ko­kio­mis pro­ble­mo­mis su­si­du­ria­ma, kaip jos spren­džia­mos, pa­si­da­li­jo ge­rą­ja tarp­tau­ti­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo, pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo, gy­ven­to­jų įtrau­ki­mo į vyk­do­mas veik­las ir ki­to­kia pa­tir­ti­mi.

Jel­ga­vos sa­vi­val­dy­bė yra pa­si­ra­šiu­si 12 bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­čių su Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­mis, 3 – su Ru­si­jos mies­tais, 2 – su Lat­vi­jos ir 1 – su Šve­di­jos.

Nuo 2009 m. Jelgavos sa­vi­val­dy­bė įgy­ven­di­no apie 500 tarp­tau­ti­nių pro­jek­tų, ku­rių bend­ra ver­tė – 69 954 421 Eur. Pag­rin­di­nės in­ves­ti­ci­jos – į rek­rea­ci­nių ir tu­riz­mo zo­nų kū­ri­mą, inf­rast­ruk­tū­ros plėt­rą, so­cia­li­nius pro­jek­tus.

Kaip ir Lie­tu­va, taip ir Lat­vi­ja su­si­du­ria su de­mog­ra­fi­nė­mis pro­ble­mo­mis. Ma­žė­jan­tis vai­kų skai­čius mo­kyk­lo­se ver­čia ieš­ko­ti prie­mo­nių, kaip už­pil­dy­ti ug­dy­mo įstai­gas, kad jos ne­bū­tų už­da­ry­tos. Jel­ga­vos sa­vi­val­dy­bė ra­do bū­dą – iš 24 švie­ti­mo įstai­gų net 20 bu­vo ak­re­di­tuo­tos pro­gra­mo­je ERAS­MUS. Tad tuš­tė­jan­čias kla­ses pa­de­da už­pil­dy­ti ki­tų ša­lių mo­ki­niai.

Švie­ti­mo sis­te­mai Jel­ga­vos sa­vi­val­dy­bė ski­ria 47 pro­c. sa­vo me­ti­nio biu­dže­to, t. y. apie 38 mln. Eur.

Anot Jel­ga­vos sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų, la­bai svar­bu ir tai, ką vei­kia jau­nas žmo­gus lais­va­lai­kiu. To­dėl sa­vi­val­dy­bė­je la­bai iš­plės­tas jau­ni­mo cent­rų tink­las, ku­ris vie­ni­ja apie 4 000 jau­nuo­lių. Cent­ruo­se jau­nuo­liai mo­ko­mi nau­jų įgū­džių, pa­vyz­džiui, kaip pa­si­ruoš­ti suau­gu­sių­jų gy­ve­ni­mui, bū­ti pa­klau­siems dar­bo rin­ko­je, mo­ko­mi kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo, pro­gra­ma­vi­mo, sa­va­no­rys­tės ir kt.

Taip pat du kar­tus per mė­ne­sį į Jel­ga­vą su­va­žiuo­ja jau­ni­mo at­sto­vai iš kiek­vie­no vals­čiaus. Su­si­tin­ka su me­ru, ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vais ir ap­ta­ria jiems rū­pi­mus klau­si­mus. Kiek­vie­nas at­sto­vas ke­lia sa­vo vals­čiaus pro­ble­mas ir kar­tu ieš­ko­ma spren­di­mo bū­dų.

Kal­bė­da­mi apie gat­vių ir ke­lių re­mon­tą, Jel­ga­vos sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai pa­si­džiau­gė, jog šie­met jie bai­gė įgy­ven­din­ti net 16 pro­jek­tų, ku­rių bend­ra ver­tė sie­kia 500 tūkst. Eur. Ke­liai tvar­ko­mi pri­si­de­dant vers­lui. Pa­vyz­džiui, vers­li­nin­kas ar ūki­nin­kas, ku­ris no­ri, kad bū­tų su­re­mon­tuo­tas į jų įmo­nę ar ūkį ve­dan­tis ke­lias, ne tik pri­si­de­da lė­šo­mis, bet ir įsi­pa­rei­go­ja įsteig­ti nau­jų dar­bo vie­tų. Kaip mi­nė­ta, 2023 m. bu­vo įgy­ven­din­ta 16 to­kių pro­jek­tų. Di­džią­ją da­lį re­mon­tui rei­ka­lin­gų lė­šų ski­ria Lat­vi­jos vals­ty­bė, lė­šo­mis pri­si­de­da ir Jel­ga­vos sa­vi­val­dy­bė, ir pa­tys vers­li­nin­kai ar ūki­nin­kai.

2025 m. Jel­ga­vos sa­vi­val­dy­bė pra­dės įgy­ven­din­ti da­ly­vau­ja­mo­jo biu­dže­to pro­jek­tus. Da­ly­vau­ja­ma­sis biu­dže­tas yra de­mok­ra­ti­nis spren­di­mų priė­mi­mo pro­ce­sas, ku­ria­me gy­ven­to­jai da­ly­vau­ja ren­giant ir prii­mant sa­vi­val­dy­bės ar­ba vie­šo­jo sek­to­riaus or­ga­ni­za­ci­jos biu­dže­tą. Ka­dan­gi Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė šiuos pro­jek­tus sėk­min­gai įgy­ven­di­na jau ke­le­tą me­tų, Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras T. Kat­kus pa­kvie­tė Jel­ga­vos sa­vi­val­dy­bės at­sto­vus at­vyk­ti į Že­mai­ti­jos sos­ti­nę ir iš že­mai­čių pa­si­sem­ti ge­ro­sios pa­tir­ties.

Telšių rajono savivaldybės inf.