Rugpjūčio viduryje devyni garbaus amžiaus senjorai susirinko prie Jaunimo mokyklos.
Šio susitikimo priežastis svari: 55-eri metai, kaip baigėme minėtą mokyklą. Pasveikinome aštuoniasdešimt metų sulaukusį buvusį klasės seniūną Algimantą Chmieliauską; aplankėme senokai prie neįgaliųjų vežimėlio prikaustytą Virginiją Štombergienę ir jos gražią šeimą; prisiminėme Amžinybėn išėjusius 9 klasės draugus. Tai buvo nuoširdu ir puiku. Bet mano įspūdžiai – ne vien apie tai.
Kitą rytą klasės draugas Bronius Zaboras pasiūlė pasidairyti po pagražėjusią Masčio ežero pakrantę.
Žodis „pagražėjusią“ – čia pernelyg kuklus. Mane, penkerius metus nebuvusią Telšiuose, pamatytos permainos tiesiog pritrenkė. Nauja krantinė, takai ir laiptai į miesto centrą.
Dabar pro savo buto langą Vilniuje žvelgiu į kuklią Neries pakrantę. Asfaltuotas keliukas yra, bet nėra nė vieno suolelio prisėsti pasigėrėti tekančia upe.
Valio Telšių entuziastams, kurie sugebėjo sutelkti lėšų ir sumanumo išpuoselėti Masčio ežero pakrantei! Ne tik Vilnius, bet ir Paryžius gali telšiškiams pavydėti. Skleiskite žinią apie gražėjančią Žemaitijos sostinę po Lietuvą ir pasaulį išsibarsčiusiems telšiškiams ir visiems kitiems.