Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė naują Socialinės paramos įstatymo projektą, pagal kurį savivaldybės savanorės, dar kitaip vadinamos pilotinėmis savivaldybėmis, socialinę paramą ir rūpybą perima kaip savarankišką funkciją (iki šiol ši funkcija buvo skirta valstybės). Tokioms savivaldybėms iš Vyriausybės būtų skiriamas fiksuotas finansavimas ir lėšas jos galėtų naudoti pagal realų, o ne statistinį poreikį. Jeigu metų gale liktų pinigų – jų nereikėtų grąžinti atgal į valstybės biudžetą, bet būtų galima panaudoti kitoms savarankiškoms funkcijoms atlikti. Tačiau kyla grėsmė, jog, pritrūkus lėšų, skirtumą savivaldybė turėtų padengti iš savo vidinių rezervų. Tokių pilotinių savivaldybių Lietuvoje yra kelios – Panevėžio, Radviliškio, Akmenės ir Šilutės rajonų. Prie jų siūloma prisijungti ir Telšiams. Apie tai kalbėjomės su Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotoju Petru Kuizinu.
„Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal turimus duomenis kiekvienai savivaldybei skiria atitinkamą finansavimą, – pasakojo Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas P. Kuizinas, – lėšos skiriamos atsižvelgiant į paramos gavėjų skaičių rajonuose. Nuo šios sumos 2,5 proc. numatoma administravimo išlaidoms, t. y. savivaldybių Socialinės paramos ir rūpybos skyriams.“ Pasak vicemero, Telšių rajonui šiemet socialinėms išmokoms skirta apie 16 mln. Lt: „Palyginti su 2011 m., finansavimas mažėjo 8 mln. Lt, be to, vietoje ankstesnių 4 proc., skirtų administravimo išlaidoms, šiemet numatyta vos 2,5 proc.
Tai gerokai apsunkino mūsų Savivaldybės Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus finansinę būklę, nes, ministerijai sumažinus bendrą paramos išmokų sumą ir dar apkarpius administravimo išlaidų procentus, skyrius šiandien liko vos su 10 mėnesių mokos fondu. Taigi, realybė tokia: arba teks mažinti atlyginimus, arba darbuotojų skaičių. Kitas variantas, kuris yra ganėtinai slidus, – tapti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūloma pilotine savivaldybe.“
Sutikus tapti tokia savivaldybe, anot P. Kuizino, socialinėms išmokoms skiriama rajonui suma nedidėtų, tačiau ir nemažėtų. „Pagrindinis reikalavimas yra su tokiu pat finansavimu išgyventi keletą metų, – teigė vicemeras, – t. y. Savivaldybė trejus metus iš eilės gautų po 16 mln. Lt. Skirtumas tas, kad mes tą pinigų sumą patys ir valdytume, nes anksčiau valstybės skirta socialinės paramos ir rūpybos funkcija taptų savarankiška Savivaldybės funkcija. Taigi, pavyzdžiui, per metus neišnaudojus tų pinigėlių, jie liktų rajono biudžete ir nereikėtų jų grąžinti atgal į valstybės biudžetą, kaip darydavome iki šiol.“
Pašnekovo žodžiais, nors finansavimas išliktų ir toks pat, tačiau ekonominį efektą būtų galima pasiekti sugriežtinus kontrolę paramos gavėjams. „Ne paslaptis, jog tarp socialinę paramą gaunančiųjų yra nemažai piktnaudžiavimų atvejų. Kai kurios šalies savivaldybės, tapusios pilotinėmis, užsibrėžusios griežtą socialinių išmokų skyrimo politiką, gerokai sumažino paramos gavėjų skaičių ir taip sutaupė. Tai yra gerai ar blogai? Jeigu ta parama buvo atimta iš tų, kuriems jos tikrai reikia, – blogai. Tačiau jeigu atimta iš tų, kurie važinėjasi prabangiais džipais arba turi papildomų pajamų šaltinių ir dar gauna paramą, – tada gerai. Kyla vienintelis klausimas: ar, sugriežtinę socialinių išmokų politiką, mes nenuslysime pro šalį? Sakykime, bus interesas sutaupyti lėšų, sumažinti paramos gavėjų skaičių, tačiau taip darydami mes netyčia galime pažeisti ir socialiai remtinus žmones“, – svarstė mero pavaduotojas.
Kitas dalykas, kuriuo suabejojo vicemeras, yra tai, kad Savivaldybei reikėtų trejus metus išgyventi su ta pačia socialinėms išmokoms skiriama suma: „Visų pirma rizika, nes šiandien sunku prognozuoti paramos gavėjų skaičių. Jeigu jis kitais metais ženkliai išaugtų ir tų gautų pinigų išmokoms nebeužtektų. Tokiu atveju Savivaldybė būtų priversta ieškoti jų savo vidiniuose rezervuose. Tačiau patys žinome, kad rajono biudžetas šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus.“ Dar viena rizika, P. Kuizino teigimu, susijusi su šalies infliacijos procesais: „Išaugus infliacijai 1,5–2 kartus, ta pati gauta suma taps niekinė. Taip pat reikėtų neužmiršti ir Lietuvos politinės padangės. Jeigu Vyriausybė pakeistų matymą ir padidintų paramos dydį – vėlgi ar Savivaldybei užtektų to gaunamo fiksuoto finansavimo?“
Pašnekovas pasakojo, kad pilotinių savivaldybių, kurios su šia naujove gyvena jau metus, patirtis yra skirtinga. Pavyzdžiui, Akmenės rajonas gavo ryškų ekonominį efektą, nes, per metus atsigavus pramonei ir atsiradus darbo vietoms, gerokai sumažėjo paramos gavėjų skaičius. Tačiau Radviliškio rajono savivaldybė sėdi panarinusi galvą, nes mato, kad šiemet skirtos sumos jai neužteks ir keletą milijonų litų teks prisidėti iš bendro rajono biudžeto.
„Sutikti Telšių rajono savivaldybei tapti ta pilotine savivaldybe ar ne – labai jautrus klausimas, – tvirtino P. Kuizinas, – šiuo metu negaliu atsakyti nei taip, nei ne. Prieš priimant sprendimą, dar reikia jį plačiai išdiskutuoti Telšių rajono savivaldybės taryboje, kalbėtis su Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus darbuotojais, pasverti visus pliusus ir minusus.“
Loading ...
