Praėjusiame „Telšių ŽINIŲ“ numeryje rašėme apie Lietuvos darbo biržos reorganizaciją. Ją vykdant, Telšių darbo birža taps Plungės teritorinės darbo biržos Telšių skyriumi.
Antradienį Seimo narys Almantas Petkus apsilankė pas Telšių darbo biržos direktorių bei pavaduotoją ir diskutavo, kodėl priimtas būtent toks sprendimas.
„Man ir daugumai kitų kilo klausimas, kodėl teritorine darbo birža taps ne apskrities centre esanti, o Plungėje“, – stebėjosi A. Petkus.
Telšių darbo biržos direktorius Antanas Černiauskas bei jo pavaduotojas Kazys Lečkauskas neslėpė, jog taip pat yra nustebinti tokio sprendimo.
Didesnis prieinamumas?
A. Petkus, siekdamas išsiaiškinti, kas turėjo įtakos, jog Telšių darbo birža taps tik skyriumi, balandžio 1-ąją per Vyriausybės valandą kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą Donatą Jankauską. Šis nurodė keletą punktų, kodėl pasirinktas būtent toks sprendimas. Kaip pagrindinį kriterijų, kodėl teritorine darbo birža taps Plungės, o ne Telšių, ministras nurodė didesnį prieinamumą.
Telšiškis politikas teigė šį kriterijų suprantąs tiesiogiai: esą Plungėje yra daugiau bedarbių negu Telšiuose ir kad su Plunge geriau susisiekti nei su Telšiais. Tačiau realybė kita – Plungėje bedarbių yra mažiausiai apskrityje, darbdavių – daugiausia, o atstumas, tarkime, nuo Mažeikių iki Plungės 11 km didesnis negu nuo Mažeikių iki Telšių.
„Manau, jog teritorinė darbo birža turi būti ne ten, kur geriausia situacija (kalbant apie darbo vietas), o ten, kur prastesnė“, – tvirtino Seimo narys ir pasiteiravo, kuri darbo birža daugiau aptarnauja bedarbių. Plungės darbo biržoje dirba 34 etatiniai darbuotojai, Telšių – 24, tačiau Telšių darbo biržoje bedarbių registruota daugiau.
Telšių darbo birža turi vieną nutolusį tašką – t. y. Varnių poskyrį. Ar vykdant reorganizaciją jis išliks – dar nežinia. „Šis punktas buvo įkurtas tam, kad žmonės neišleistų kelionei pinigų ir paslaugas gautų mieste, kuriame gyvena“, – sakė Telšių darbo biržos direktorius.
Kreipsis į ministrą
A. Petkui pasirodė keista, kad š. m. kovo 29 dieną ministras pasirašė įsakymą, kuriuo įpareigojo Darbo departamentą per mėnesį parengti veiksmų planą, kaip atrodys Darbo birža po pertvarkos. Ir jau tą pačią dieną, t. y. kovo 29-ąją, Darbo biržos direktorius pateikė informaciją apie struktūrines permainas.
„Manau, kad reikia išnaudoti galimybę pakovoti ir įtikinti ministrą, kad sprendimas Telšių darbo biržą reorganizuoti į skyrių yra nepakankamai išanalizuotas“, – dėstė Seimo narys, ketinantis kreiptis į socialinės apsaugos ir darbo ministrą.
Vargu ar pavyktų įtikinti ministrą D. Jankauską pirmenybę teikti apskrities centrui Telšiams, o ne Plungei. Gi pats ministras kilęs iš Plungės, 1965–1976 m. mokėsi Plungės 1-ojoje vidurinėje mokykloje ir ją baigė aukso medaliu.
Beje, D. Jankauskas, kaip ir Plungės rajono merė Elvyra Valerija Lapukienė, saistomi tos pačios partijos – Tėvynės sąjungos – ryšiais.
Geresni rodikliai
Tiesiai šviesiai be užuolankų pasiteiravome Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Linos Bušinskaitės, ar tam, jog teritorine darbo birža taps Plungės, o ne apskrities centro – Telšių, neturėjo įtakos tai, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras kilęs būtent iš Plungės. Tiesaus atsakymo į tokį klausimą, žinoma, nesulaukėme.
Tačiau iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės išgirdome štai ką: „Apsisprendžiant, kuriuose miestuose turėtų būti teritorinės darbo biržos, buvo atliekama išsami vietovių analizė, įvertinant nedarbo lygį, užimtumą, darbo rinkos specifiką, pasirengimą aptarnauti klientus, operatyviai suteikti paslaugas bedarbiams ir kitus svarbius aspektus. Pavyzdžiui, vienas iš rodiklių – įdarbinamų bedarbių skaičius. Plungės darbo biržoje šie rodikliai visuomet buvo geresni nei Telšiuose. Tarkime, 2010 m. sausio–kovo mėnesiais Plungės darbo birža užregistravo 1,7 karto daugiau laisvų darbo vietų (709), per tą patį laikotarpį įdarbino 60,2 proc. užregistruotų bedarbių, t. y. beveik dvigubai daugiau nei Telšių darbo birža (30,3 proc.). Kita vertus, nuo šių metų liepos mėnesio bus naikinamos apskričių viršininkų administracijos, todėl renkantis teritoriją, kur turėtų būti teritorinė darbo birža, nebūtų tikslinga prisirišti vien prie administracinių centrų. Naujasis Lietuvos darbo biržos vadovas pateikė Ministerijos vadovybei darbo biržos sistemos pertvarkos gaires, jos buvo pristatytos ir ministrų kabinetui. Šiems siūlymams iš esmės buvo pritarta.“