
Pavasaris Degaičių parke jau užėmė šeimininko pozicijas: skleidžiasi medžių pumpurai, gėlės krauna žiedus. Vargsta tik žolynai – stiebtis į saulę trukdo pernykščio rudens nublokšti lapai. Plotai dideli – vienos rankos ne kažin ką padarys, teko imtis gudrybės.
Degaičių seniūnas Leonidas Jegorovas, Degaičių kultūros centro kultūrinės veiklos organizatorė Virginija Keršienė ir bendruomenės pirmininkė Gabrielė Narmontaitė sugalvojo surengti talką. Tačiau paprasta talka gali susidomėjimo nesulaukti, todėl kilo idėja organizuoti Lapų grėbimo čempionatą. Kaipmat atsirado smalsuolių būrys, sudarytos net kelios komandos: „Senbuviai“, „Grėbarkos“, „Plukės“, „ASPN“, „Seniūnas ir Ko“.
Prie „lapagrėbio“ kelias dienas anksčiau prisidėjo ir Degaičių bendruomenės vaikų dienos centras.
Kodėl pernykščiai lapai prisiminti tik pavasarį? V. Keršienė paaiškino, jog rudenį to padaryti negalėta ne dėl tingumo, o dėl vėlai nukritusių lapų ir staiga pablogėjusių oro sąlygų.
Komandoms, uoliai dalyvavusioms čempionate, buvo įsteigtos nominacijos ir apdovanojimai – „Auksinis grėblys“, padėkos raštai ir mini šluotos. Laimėjo visi!
Darbų pabaigą vainikavo organizatorių paruoštos vaišės.
Seniūnas L. Jegorovas pastebėjo, jog svarbiausia čia buvo ne pats lapų grėbimas, nors ir jis buvo labai reikalingas, o vaikų ir suaugusiųjų bendrystė, juokas, pabuvimas kartu. Padaryta tikrai daug: dažnai užsukančius į parką svečius ir čia pasivaikščioti mėgstančius vietinius jau pasitiks kitoks vaizdas – sodrios žalumos kilimas.
Devyniasdešimt septintuosius einantis renginyje sutiktas parko steigėjas Adolfas Kišonas sakė, kad dažnai užsuka pasidžiaugti puoselėjamu parku, apžiūri augalus, vertina seniūnijos pastangas jį prižiūrėti.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.
TAI BENT CEMPIONATAS SAUNU
aš irgi esu ne kartą dalyvavęs talkose, kai po žiemos reikia atgaivinti parkus ar kiemus – tikrai smagu, kai žmonės susiburia ir kartu daro kažką naudingo. Skaitant apie Degaičių čempionatą, iškart prisiminiau, kaip pats bandžiau grėbti lapus didesnėje teritorijoje – atrodo, kiek pabrauki, tiek vėl pilna. Tada nusipirkau lapų pūstuvą ir pasikeitė viskas – greičiau, švariau ir be nugaros skausmų. Aišku, kai tokie kiekiai kaip parke, vien rankomis visko neišgrėbsi, tai man atrodo, kad tokiai talkai labai praverstų ir technika. Jei kas galvoja apie efektyvesnį tvarkymą, tikrai verta pasižiūrėti daugiau informacijos – gal rasit ir sau tinkamą pagalbininką.