Lelijos – vandens telkinių puošmena. Teigiama, kad jos turi ir gydomųjų galių. Masčio ežere augusios lelijos praėjusią savaitę buvo išrautos be gailesčio, tiesiog su šaknimis. Įdomu, kam sutrukdė šios vandens gėlės?
Specialia technika lelijas iš Masčio ežero šalino UAB „Ežerūna“ darbuotojai.
Šie augalai buvo išrauti ir maždaug prieš porą metų. Tuomet į šiukšlyną buvo išgabenta apie 80–90 kub. m lelijų šaknų. Augalams ataugus juos vėl imta naikinti.
UAB „Ežerūna“ vadovo Jono Valančiaus teigimu, lelijos iš ežero raunamos vykdant Europos Sąjungos reikalavimus. Bendrovė įgyvendino projektą ir penkerius metus nuo jo baigimo, t. y. iki 2012 m., įsipareigojo rūpintis, kad Masčio ežere nebūtų želdinių.
„Aš, kaip žmogus, suprantu, kad lelijos yra gražios, kad gyventojai jomis džiaugiasi, tačiau nieko negaliu pakeisti, tokie Europos Sąjungos reikalavimai“, – tikino J. Valančius.
Verslininko teigimu, lelijos – gajūs augalai, jų šaknys slepiasi net kelerių metrų gylyje. Taigi, palikus ežero dugne šaknų, šie augalai vėl ima augti.
Lietuvoje auga trijų rūšių vandens lelijos – paprastosios, mažažiedės ir mažosios. Baltosios vandens lelijos yra įrašytos į Raudonąją knygą. Mažažiedės – taip pat saugotini augalai. Už saugotinų rūšių augalų naikinimą, paėmimą iš natūralios aplinkos, gabenimą teisės aktai numato įvairias baudas.
Taigi, ar teisėtai sunaikintos Masčio ežere augusios lelijos?
Telšių rajono aplinkos apsaugos agentūros vyr. valstybinis inspektorius Alfredas Zaveckas patikino, kad UAB „Ežerūna“ augalus išrovė teisėtai.
„Lelijos yra saugomos įstatymų, jas draudžiama naikinti laisvamaniškai. Tačiau šiuo atveju viskas kitaip. Projektas yra suderintas su įvairiomis institucijomis, darbams gauti reikiami leidimai,“ – teigė gamtosaugininkas.
A. Zavecko teigimu, augalus tenka paaukoti vardan didelio dalyko: švaresnio Masčio ežero ir gražių pakrančių.
„Pažiūrėkime, kaip gražėja mūsų miestas!“ – pasidžiaugė aplinkosaugininkas.
Loading ...
