
Visų pirma visus su Balandžio 1-ąja, Juoko ir melų diena. Tikiuosi, apgauti pavyko, nes tik tokiu atveju jums šie metai bus geri, dosnūs, sėkmingi. Tekstas „Istuorėnė skuola atėdouta. Kuožnam – žemaitė pasus“ buvo skirtas šiai progai.
Taip, mes turime dėti visas pastangas stiprinti savo mylimą ir gražų kraštą – Žemaitiją, bet, kaip sakoma, „su protu“. Mums svarbi mūsų kalba, raštas, istorija, pripažinimas, bet be privalomo žemaičio paso, kitų dokumentų, be prievartos kalbėti žemaičių kalba visose valstybinėse įstaigose, įskaitant pamokas mokyklose. Nereikės laikyti žemaičių kalbos, rašto egzaminų, o Žemaitijoje rinkimuose galės dalyvauti visi, nereikės įrodyti trijų kartų žemaičio tapatybės. Nebus atskiros valdžios, didžiulio biurokratinio aparato, pastatų. Tokių įstatymų nepriėmė LR Seimas.
Ačiū sutikusiems įsivelti į mūsų sumanymą paaštrinti situaciją, ačiū nesupykusiems ir neįsižeidusiems, ačiū pasidavusiems apgaulei – būsite laimingi ir lydimi sėkmės – tuo net neabejojame.
Tekste yra daug ir tiesos. Išties tiek Seimo Laikinosios žemaičių grupės nariai, tiek Žemaičių kultūros draugija dirba milžinišką darbą, saugodami mūsų identitetą, įrodinėdami Žemaitijos – istorinės Europos žemės – egzistavimą. A. Žebrausko pateikti istorijos faktai taip pat ne iš piršto laužti – mes, žemaičiai, turime pagarbos ir pasididžiavimo vertą istoriją.
Dar vienas teisingas faktas: LR Seimas išties 2026-uosius yra paskelbęs Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais.
Motiejus Kazimieras Valančius – viena svarbiausių XIX a. vidurio Lietuvos religinio, kultūrinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo asmenybių: žemaičių vyskupas, švietėjas, blaivybės sąjūdžio pradininkas ir puoselėtojas, knygnešystės organizatorius, Tautos žadintojas, istorikas, politikas, rašytojas, savo veikla ir kūryba padėjęs pamatus tautinei savimonei ugdyti.
Didžiuokimės Žemaitija ir ugdykime humoro jausmą!