Praėjusią savaitę vyko socialinių partnerių – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Telšių rajono susivienijimo (pirmininkė Zofija Jesinienė) ir Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus (vedėja Danutė Mažeikienė) – susitikimas. Dalyvavo LŠDPS Žemaitijos regiono pirmininkas Eugenijus Jesinas, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tūmienė, Finansų skyriaus vedėja Regina Radimonienė ir rajono ugdymo įstaigų profsąjungų pirmininkai.
Svarbiausi susitikimo klausimai: finansinės galimybės ugdymo įstaigoms išgyventi iki šių metų pabaigos, mokytojų darbo apmokėjimo tvarka, darbuotojų tarifikacijos ir kt.
Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja D. Mažeikienė susirinkusiesiems trumpai pristatė situaciją rajone. Dėl mažėjančio mokinių skaičiaus apie 550 tūkst. Lt sumažėjo ir mokinio krepšelio lėšų. Šiuos pinigus teks grąžinti iš Telšių mokinio krepšelio rezervo, kuris siekia 1 mln. 127 tūkst. Lt. Nemenka dalis rezervo lėšų bus panaudota išeitinėms išmokoms dėl mokyklų reorganizacijos.
Kaip išgyventi iki metų pabaigos, kad užtektų lėšų atlyginimams, tenka spręsti ir mokyklų vadovams. Peržiūrimi mokos fondai, ugdymo planai, atlyginimų koeficientai.
Ryškėja problema: gilėja atotrūkis tarp didesniųjų miesto ir mažesniųjų kaimo mokyklų.
Anot Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos, nepajėgiančios išgyventi iš mokinio krepšelio mažosios mokyklos negali išnaudoti visų ugdymo planų galimybių, tuomet skriaudžiami vaikai, nes visų pirma yra tenkinami mokytojo poreikiai – ugdymui numatytos lėšos perkeliamos užmokesčiams. Vienintelis kelias neskriausti vaikų (gaila, kad jie dar negali burtis į profsąjungas – aut past.) – trūkstamų lėšų pridėti iš Savivaldybės biudžeto. Deja, Telšių biudžete tokių lėšų nėra. Vedėjos nuomone, Telšių rajono savivaldybės prisidėjimu galima laikyti naujų etatų įsteigimą.
Ateinančių metų rajono švietimo įstaigų biudžetas kol kas dar neaiškus.
E. Jesinas labiau demonstravo kontrolieriaus nei socialinio partnerio savybes: Telšių rajono administracijai rekomendavo papildomų lėšų švietimo įstaigoms pritraukti iš verslo subjektų, abejojo dėl tvirtinamų mokytojų tarifikacijų – primygtinai reikalavo, kad mokyklų profsąjungų pirmininkai lydėtų mokyklų vadovus į Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyrių ginti tarifikacijų, nes esą vadovai linkę vieną informaciją pateikti mokyklose, o kitą – Savivaldybei. Įžvelgė centralizuotos buhalterijos darbuotojų savivaliavimo apraiškų, rado trūkumų Darbuotojų apmokėjimo tvarkos apraše (DATA).
E. Jesinas piktinosi atlygio stoka už papildomus darbus ir pateikė pavyzdį apie mokyklos chorvedį, kuris atlyginimą gauna tik už repeticijų valandas, o už dalyvavimą renginyje – ne. Profsąjungos lyderis nevengė ir politikos – paminėjo gerą darbą padariusias partijas ir išreiškė džiugią viltį, kad po rinkimų dabartinis švietimo ir mokslo ministras nebeteks posto. Jam antrino ir Z. Jesinienė: „Esate nusiteikęs optimistiškai.“
Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja D. Tūmienė tvirtino, kad E. Jesinas šiek tiek perlenkė lazdą – tarifikacijų Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriuje ginti nereikia, jas reikia paprasčiausiai pristatyti, jos turi derėti su mokyklų ugdymo planais ir atitikti mokyklos turimas mokinio krepšelio lėšas. Ragino pirma panaudoti visas galimas pamokas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, neformaliojo švietimo valandas, jeigu mokykla turi pakankamai lėšų, o tik paskui pasinaudoti galimybe didinti atlyginimo koeficientus.
Belieka tikėtis, jog rajone nerastume pavyzdžių, kad dėl kokių nors nepaaiškinamų priežasčių didžiausiu koeficientu mokykloje naudojasi tik vienas mokytojas (jeigu manote, kad atlygis kam nors skaičiuojamas neteisingai – informuokite).
R. Radimonienė informavo apie rajono finansus. Šiuo metu rajono skola – 35 mln. Lt. Tokią skolą, anot Finansų skyriaus vedėjos, augina Savivaldybės prisidėjimas prie įgyvendinamų projektų. R. Radimonienė pasidžiaugė, kad mokyklų vadovai neblogai tvarkosi su mokykloms skirtomis lėšomis, ragino atkreipti dėmesį didžiųjų mokyklų vadovus tinkamai panaudoti sutaupytas lėšas, kad netektų jų grąžinti. Pastebėjo pasitaikantį taupymo būdą, į kurį Savivaldybė vis dar žiūri pro pirštus – laisvų etatų laikymą: žmogus neįdarbinamas, taip taupomos lėšos. R. Radimonienė tikino, kad yra mokyklų, kurios pinigus leidžia knygoms ir taip pritrūksta darbuotojų atlyginimams. Jos nuomone, pirmenybė turi būti teikiama darbuotojams.
Džiugesio Finansų skyriaus vedėja nedemonstravo kalbėdama ir apie ateinančių metų biudžetą: greičiausiai jis bus toks pat kaip ir šiais metais – su 11 mėnesių mokos fondu.
Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja D. Mažeikienė apie atlyginimus
Mokyklos vadovų atlyginimai yra mokami iš specialiosios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui (MK) finansuoti. Atlyginimų dydis apskaičiuojamas vadovaujantis 2011 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1315 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vadovo atlyginimas priklauso nuo turimo stažo, įgytos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, mokinių skaičiaus mokykloje ir mokyklos tipo.
Rajone yra 39 švietimo įstaigų vadovai, iš jų 10 gauna tarnybinio atlyginimo priedus. Priedai, vadovaujantis minėtu ministro įsakymu, skiriami už vadovavimą gimnazijoms ir jaunimo mokyklai bei atsakingiems už darbą su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais. Priedo dydis nustatomas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į turimą mokos fondą.
Esame susitarę su mokyklų vadovais, kad, atsižvelgiant į turimą mokinio krepšelio dydį, atlyginimo koeficientai vadovams būtų tokie pat kaip ir mokytojams, t. y. jei mokytojams minimalūs, tai ir vadovui minimalus ir pan. Dauguma mokyklų to susitarimo laikosi. Be to, nustatant koeficientus, mokyklose tariamasi su profsąjungos atstovais. Koeficiento tarifinis dydis priklauso nuo mokyklos turimų finansinių galimybių.
Mokytojams ugdymo įstaigose dažniausiai nustatomas vienodas koeficientas. Koeficientai nustatomi du kartus per metus: mokslo metų pradžioje ir naujųjų biudžetinių metų pradžioje. Nuolat stebimas biudžeto vykdymas ir koeficientai koreguojami, kai mokykloje susiduriama su finansiniais sunkumais, pvz., matant, kad iki metų pabaigos neužteks MK lėšų arba, atvirkščiai, lieka nepanaudotų lėšų.
Specialistai DATA įžvelgia tik vieną trūkumą – neįtrauktas informacinių technologijų mokytojų mokinių darbų taisymas. Ruošiamas pataisymas. DATA nauja tai, kad už mokinių darbų tikrinimą bus atlyginta ir socialinių ir gamtamokslinio ugdymo dalykų mokytojams. Padidėjo valandų skaičius už pasiruošimą pamokoms (už 18 kontaktinių valandų per savaitę – 4 valandos). Ne visiems mokytojams privaloma tarifikuoti 0,5–3,5 valandos už Apraše nurodytus bei kitus darbus. Valandos bus tarifikuojamos mokytojams už atliekamus papildomus konkrečius darbus ir tik už tą laikotarpį, kiek truks darbas. Neteko galios 28 ir 29 punktai – išvengta skiriamų valandų už papildomus darbus dubliavimo. Specialiesiems pedagogams, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, mėnesinių tarnybinių atlyginimų koeficientų viršutinė riba didinama 5 proc. Didėja mokytojų ir auklėtojų padėjėjų tarnybinio atlyginimo koeficiento viršutinė riba.
D. Mažeikienė: „Per pastaruosius ketverius metus švietimo įstaigose įsteigta 30,6 naujo etato, iš jų 21,85 – pedagoginių pareigybių. Pusė jų įsteigta iš Savivaldybės biudžeto, pusė – iš mokinio krepšelio. Tai įvairios pareigybės: specialiųjų pedagogų, mokytojų padėjėjų, pailgintos grupės auklėtojų, socialinių pedagogų, ikimokyklinio ugdymo pedagogų, auklėtojų padėjėjų ir kt. Pareigybės steigiamos siekiant kuo geriau tenkinti visuomenės poreikį. Daugiausia dėmesio pastaraisiais metais buvo skiriama ikimokyklinio ugdymo plėtrai: įsteigiant naujas lopšelių-darželių grupes, reikėjo ir papildomų etatų. Tai taip pat padėjo spręsti mokytojų nedarbo problemą.“
Loading ...
