Telšių krizių centras nuo 2012 metų teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems ar patyrusiems asmenims, o nuo 2023 metų liepos 1 dienos, įsigaliojus Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimui, teikia pagalbą ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims. Pagalba teikiama ne tik moterims, bet ir vyrams.
Teikiama Krizių centro pagalba: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, specializuota psichologinė pagalba siekiant padėti įveikti psichologinius sunkumus ir traumas, palydėjimas, pažymų rengimas apie asmens situaciją, dalyvavimas atvejo vadybos posėdžiuose, o esant poreikiui – ir apgyvendinimas Krizių centre. Taip pat galima gauti specializuotą teisinę pagalbą – teisines konsultacijas apie asmens teises ir galimybes kovojant su smurtu.
Diana PUZERĖ
Moterys dažnai jaučia baimę ir gėdą kreiptis pagalbos
Telšių krizių centro direktorė ir Specializuotos kompleksinės pagalbos centro projekto vadovė Dalia Pušinaitė sako, jog dažniausiai smurtą patiria moterys ir jos neretai susiduria su baime ir gėda kreiptis pagalbos.
Moterys dažnai bijo, kad jų kreipimasis pagalbos gali tik pabloginti situaciją, nes smurtautojas gali tapti dar agresyvesnis arba keršyti už tai, kad jos pranešė apie smurtą.
Kartais smurtą patiriančios moterys gali jausti emocinę priklausomybę nuo smurtautojo, ypač jei smurtas buvo fiziškai ir psichologiškai manipuliuojantis. Jos gali manyti, kad nesugebės nutraukti smurtinių santykių.
Dažnai būna situacijų, kai moterys jaučia gėdą dėl to, kad patiria smurtą, nes visuomenėje vis dar gajus neigiamas požiūris į smurtą patiriančius asmenis. Jos gali bijoti būti teisiamos, nesuprastos ar net kaltinamos dėl to, kas vyksta.
Kai kurios moterys gali bijoti, kad praradusios ryšį su smurtautoju neteks finansinės ar socialinės paramos, ypač jei yra finansiškai priklausomos nuo smurtautojo ar neturi kitos gyvenamosios vietos.
Moterims, turinčioms vaikų, gali kilti papildoma baimė dėl vaikų saugumo ir gerovės. Jos gali bijoti, kad, jei kreipsis pagalbos, vaikams gali kilti pavojus arba jie gali būti paimti iš jų globos.
„Svarbu pabrėžti, kad visi neigiami jausmai, kurie kyla, kas tai bebūtų – baimė ar gėda, yra suprantami. Tačiau labai svarbu, jog moterys žinotų, kad pagalba yra prieinama ir kad smurtas prieš moteris yra netoleruotinas ir smerktinas. Jas gina įstatymas. Jeigu kyla baimė, reikia kreiptis į policiją, į Telšių krizių centrą ar į Pagalbos moterims liniją – pasikalbėti apie susidariusią situaciją, įvertinti kylančią grėsmę ir aptarti galimą pagalbos planą, nusprendus „išeiti“ iš smurtinių santykių. Svarbu žinoti, kad pagalba yra, tik reikia išdrįsti kreiptis – tik tokiu atveju bus nutrauktas ydingas smurto ratas“, – akcentuoja D. Pušinaitė.
Pasiryžusios palikti smurtautoją susiduria su iššūkiais
Telšių krizių centro direktorė kalba, kad moterims, bandančioms išeiti iš smurtaujančios aplinkos, kyla daug įvairių iššūkių.
Moterys dažnai bijo, kad smurtautojas gali tapti dar pavojingesnis ir smurtas gali sustiprėti, jei jos išeis iš namų arba pasakys, kad nori nutraukti smurtinius santykius.
Smurtaujantis asmuo dažnai yra linkęs manipuliuoti smurtą patiriančiu asmeniu, atsiprašinėdamas, gailėdamasis dėl savo veiksmų, kaltindamas moterį, kad dėl jos vienokio ar kitokio elgesio jis ėmėsi smurtinių veiksmų jos atžvilgiu, todėl moteris neretai patiki tuo ir nesugeba priimti sprendimo palikti smurtautoją. Todėl labai svarbi palaikanti aplinka, kuri sakytų, kad smurtas nėra normalu ir kad tai, kas vyksta, nėra moters kaltė.
Moterims, kurios yra finansiškai priklausomos nuo smurtautojo, nutraukti smurtinius santykius dažnai būna labai sunku. Jos nepasitiki savo jėgomis ir galvoja, kad likusios vienos neišgyvens.
Moterys, turinčios vaikų, dažnai būna įbaugintos, jog jeigu jos nuspręs skirtis, smurtautojas atims iš jos vaikus.
Kai kurios moterys gali galvoti, kad teisėsaugos institucijos nesuteiks joms pakankamai apsaugos, kad jos jaustųsi saugios, ir bus persekiojamos smurtautojo.
Smurtautojai dažnai izoliuoja aukas nuo šeimos ir draugų, todėl moterys gali jaustis vienišos ir neturėti pakankamai paramos iš aplinkos.
Ilgalaikis patiriamas smurtas palieka dideles psichologines traumas. Moterys, patyrusios ilgalaikį smurtą, gali kentėti nuo depresijos, nerimo, potrauminio streso sutrikimo. Visa tai gali sumažinti jų gebėjimą veikti ir kreiptis pagalbos.
„Todėl labai svarbu akcentuoti, jog moterys žinotų, kad pagalba yra prieinama ir kad smurtas prieš jas yra netoleruotinas“, – pabrėžia D. Pušinaitė.
Kiekviena smurto situacija yra unikali
Telšių krizių centro direktorė įsitikinusi, kad smurtas prieš moteris yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurį lemia įvairūs veiksniai.
Alkoholio ar narkotikų vartojimas gali pabloginti smurto situaciją, gali padidinti smurtautojo agresiją ir mažinti jo savikontrolę, tačiau tai nėra pateisinimas smurtui.
Moterys, kurios užaugo smurtinėje aplinkoje, dažnai yra linkusios pateisinti smurtą savo šeimoje.
Tyrimai rodo, kad moterų išsilavinimas gali turėti įtakos jų pažeidžiamumui ir galimybėms nutraukti smurtinius santykius, tačiau D. Pušinaitė pabrėžia, kad smurtą artimoje aplinkoje gali patirti bet kuri moteris, nepriklausomai nuo savo amžiaus, išsilavinimo, užimamų pareigų.
„Kiekviena situacija yra unikali. Smurtas prieš moteris nėra pateisinamas jokiomis aplinkybėmis, o tai reikalauja tiek visuomenės, tiek specialistų, kurie susiduria su smurto artimoje aplinkoje aukomis, individualių pastangų kovoti su šiuo reiškiniu ir remti smurto aukas“, – įsitikinusi D. Pušinaitė.
Smurto požymiai
Smurtas prieš moteris gali pasireikšti įvairiomis formomis – fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ir ekonominiu smurtu. Svarbu pabrėžti, kad smurtas gali būti ne tik matomas, bet ir subtilus, psichologinis.
Moterys, patiriančios smurtą, gali turėti mėlynių, sumušimų ar nudegimų, kuriuos nurodo kaip „atsitiktinius“ arba paslepia. Gali būti pakartotiniai lūžiai, sužalojimai, kuriuos sunku paaiškinti arba kurie atsiranda dėl „nelaimingų atsitikimų“.
Moterys gali jausti nuolatinį nerimą, baimę ir įtampą, ypač būdamos su tam tikrais žmonėmis, įskaitant smurtautoją. Jos gali jaustis atskirtos nuo šeimos, draugų ar kolegų.
Smurtautojai dažnai kontroliuoja ir izoliuoja aukas, kad jos neturėtų išorinių paramos šaltinių.
Moteris gali jausti, kad nėra verta meilės ar pagarbos, turėti žemą savivertę ir gali išgyventi nuolatinį nerimą, apatiškumą ar patirti panikos atakas. Anksčiau ji turėjo draugų, aktyviai bendravo su savo šeimos nariais, o dabar vengia susitikimų su draugais ir šeima, nes bijo sulaukti priekaištų iš smurtautojo.
Kartais moterys yra linkusios pateisinti smurtautojo elgesį, sakydamos, kad jis „buvo pavargęs“ arba „jam buvo bloga diena“, bandydamos užglaistyti smurtą. Moterys, patiriančios smurtą, gali nuolat vėluoti į darbą arba iš viso neatvykti, nes smurtaujančios aplinkos pasekmės gali sukelti fizinį ar psichologinį nuovargį.
Smurto aukos dažnai negali susikaupti, nes jų mintys nuolat yra užimtos smurto padariniais ir baimėmis. Fiziniai simptomai, susiję su streso poveikiu – galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, nemiga ir kitos streso sukeliamos sveikatos problemos – gali būti ženklai, kad moteris patiria smurtą.
„Jeigu pastebite aplinkoje moterį, kuri turi keletą šių požymių, svarbu išsakyti susirūpinimą ir nerimą dėl jos situacijos, pasiūlyti paramą ir pagalbą, leisti žinoti, kad ji nėra viena“, – pataria D. Pušinaitė.
Statistika ir pagalba moterims
Nuo 2023 metų liepos 1 dienos įsigaliojus Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimui pranešimų skaičius apie smurtą prieš moteris yra išaugęs.
Per pirmus tris praėjusių metų ketvirčius iki spalio 1 dienos Telšių krizių centras iš policijos gavo 346 pranešimus apie galimą smurtą, o savarankiškai į įstaigą kreipėsi 6 moterys. Buvo registruoti 85 atvejai, kai nukentėjo moterys, kurios turėjo mažamečių (nepilnamečių) vaikų. Į Krizių centrą kreipiasi įvairaus amžiaus moterys.
Dažniausiai iš policijos gaunami pranešimai yra susiję su fiziniu smurtu. Pranešimai dėl paskirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio yra kaip prevencinė priemonė, kuriuose dažniausiai pasitaiko psichologinio smurto apraiškų. Kalbant apie savarankiškai į Telšių krizių centrą besikreipiančius asmenis, o tai dažniausiai yra moterys, jos neretai išgyvena ilgalaikį psichologinį smurtą, persekiojimą po išsiskyrimo su sutuoktiniu ar partneriu.
Telšių krizių centro direktorė pabrėžia, jog vienas svarbiausių aspektų norint padėti moterims, patiriančioms smurtą, yra neužduoti klausimų, kurie gali sukelti dar didesnę kaltę. Pavyzdžiui: „Kodėl nesiskiri su juo?“, „Kodėl anksčiau jo nepalikai?“ ir panašiai. Siūlyti moteriai tiesiog „pabėgti“ nuo smurtautojo arba nutraukti santykius be pagalbos plano irgi yra pavojinga, nes didžiausia nužudymo grėsmė kyla tada, kai moteris praneša apie tai, kad nori atsiskirti. Svarbu suteikti informaciją, palaikančią aplinką ir leisti moteriai pačiai priimti sprendimus. Teikiant pagalbą svarbu suprasti smurto dinamiką ir padėti moteriai suprasti smurto ratą. Jeigu trūksta žinių ir informacijos, visada svarbiausia nukreipti į institucijas, kurios teikia specializuotą kompleksinę pagalbą ir išmano smurto artimoje aplinkoje reiškinio sudėtingumą.
Jei patyrėte ar patiriate bet kokio pobūdžio smurtą ar norite pasikonsultuoti su Telšių krizių centru, kreipkitės el. p.: telsiu@kriziucentras.lt arba tel. +370 444 74282.
Loading ...
