Lapkričio 20-ąją minima Pasaulinė vaiko teisių diena. Būtent šią dieną 1959 m. buvo priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracija, įsipareigojanti vaikams užtikrinti lygias teises į priežiūrą, meilę, supratimą, maistą, mediciną, nemokamą mokslą ir apsaugą nuo smurto, nepaisant jų rasės, lyties, religijos, nacionalinės ar socialinės kilmės.
Vaiko teisių apsaugos sistema, kuri šiuo metu veikia Lietuvoje, įvykdžius reformą prieš šiek tiek daugiau nei šešerius metus, – dar gana jauna, tačiau nuolatos tobulinama, stiprinama ir yra suteikusi ne vieną pozityvų pokytį.
Jau kelerius metus Lietuvoje yra visiškai uždraustas visų formų smurtas prieš vaiką bet kokioje aplinkoje. Į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus vaiko teisių gynėjai reaguoja visą parą, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas vaikų saugumas.
Šiuo metu vaiko teisių gynėjai veikia kartu su paslaugų teikėjais – inicijuoja pagalbą, o savivaldybės įstaigos ją teikia.
Diana PUZERĖ
Sistema nuolatos tobulinama
Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rita Latakienė dalijasi mintimis apie didžiausius iššūkius darbe: „Vaiko teisių gynėjai savo kasdieniame darbe susiduria su bene jautriausia ir labiausiai pažeidžiama visuomenės grupe – vaikais, jų šeimomis, kurios patiria sunkumų ir kurioms dažniausiai reikalinga pagalba, tad suprantama, jog iššūkiai yra neišvengiami. Situacijos, kai reikia spręsti tokius jautrius klausimus, kaip, pavyzdžiui, smurtas prieš vaiką, vaiko atskyrimas nuo tėvų, tėvų skyrybos, kai tėvai nepasidalija vaiko priežiūra, vaikų ar paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir priklausomybės, savaime nėra labai pozityvios ir dažnai sukelia stiprius jausmus pačiam vaikui, abiem arba vienam iš tėvų.“
Pasak R. Latakienės, nuolatos yra stengiamasi tobulinti ir stiprinti vaiko teisių gynėjų kompetencijas, kurios padėtų į kiekvieną gaunamą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą sureaguoti jautriau ir profesionaliau, tad praėjusiais metais buvo įkurta elektroninė mokymų platforma – „Vaiko teisių akademija“, kurioje vaiko teisių gynėjai, be dalyvavimo kontaktiniuose mokymuose, turi galimybę išklausyti mokymus vaiko nuomonės išklausymo, krizių valdymo, smurto prieš vaikus atpažinimo ir kitomis aktualiomis temomis.
„Stengiamės visuomenėje aktyviai vykdyti šviečiamąją veiklą, tad organizuojame konferencijas ir diskusijas, kuriose kviečiame įvairių sričių specialistus – teisininkus, gydytojus, mokytojus, psichologus, jaunimo organizacijų atstovus ir kt. – pasidalyti savo įžvalgomis, mintimis ir rekomendacijomis dėl saugesnio vaikų gyvenimo tiek realiame, tiek virtualiame pasaulyje. Taip pat kalbamės apie pozityvią tėvystę, kuriamo ryšio tarp vaikų ir tėvų svarbą, šeimose patiriamus skyrybų išgyvenimus, vyraujančius tėvystės ir motinystės stereotipus, klausiame vaikų ir jaunuolių nuomonės jiems svarbiais klausimais ir pan.“, – sako Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
R. Latakienė teigia, jog dažnai yra girdima visuomenės nuomonė ir vertinimai, jog vaikai žino tik savo teises, tačiau esą pamiršta, jog jie turi ir atsakomybes. Pernai vaiko teisių gynėjų inicijuotame visuomenės nuomonės tyrime penktadalis žmonių tai įvardijo kaip vieną didžiausių problemų vaiko teisių apsaugos srityje. Vaiko teisių gynėjai tiki, jog vaikai puikiai žino tiek savo teises, tiek atsakomybes, bet siekdami atliepti visuomenės lūkestį, jog atsakomybių tema būtų dažniau diskutuojama ir realiai įgyvendinama, šiemet stengėsi apie tai visiems priminti suprantamu ir aiškiu būdu, tad vykdė socialinės reklamos kampaniją „Žinau savo teises, todėl esu atsakingas“.
Ši kampanija buvo skirta skatinti diskusijas vaiko teisių ir atsakomybių tema – namuose, mokyklose, būreliuose, laisvalaikio erdvėse ir visur, kur vaikai leidžia savo laiką, bendrauja, mokosi, lavinasi. O kartu šia socialine kampanija aktyviai kvietė tėvus, globėjus, mokytojus ir kitus vaiko artimoje aplinkoje esančius žmones konsultuotis su vaiko teisių gynėjais, kreipiantis į Vaiko teisių liniją, kai kyla klausimų ir iššūkių.
„Netrukus dvejų metų veiklos sukaktį minėsianti Vaiko teisių linija išties tapo saugiu ir patikimu kanalu. Pastebime, jog šios linijos žinomumas ir visuomenės pasitikėjimas joje dirbančiais vaiko teisių gynėjais vis auga, nes skambinantys ir rašantys žmonės noriai domisi su vaikais susijusiomis temomis, klausia patarimų, vertina gautus atsakymus. Tai patvirtina ir vis didėjantis skambučių bei laiškų kiekis, kuris pasiekia iš pačių vaikų. Matome, jog vaikai ir paaugliai dažniausiai nori pasikalbėti apie iššūkius mokykloje, bendravimo su artimaisiais sunkumus, taip pat paprašyti pagalbos dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje“, – pasidžiaugia gerėjančia situacija R. Latakienė.
Tėvų bendradarbiavimas – kelias į sėkmę
Gavę informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą, vertina aplinkybes, pabendrauja su tėvais, išklauso vaiko nuomonę, atlieka vaiko situacijos vertinimą. O smurtinio pobūdžio situacijose pagrindinė vaiko teisių gynėjų užduotis – pasirūpinti vaiko saugumu ir užtikrinti jam saugią aplinką. Taip pat tolesnė pagalba būna reikalinga visai šeimai – identifikuojant smurtą sukeliančias priežastis ir padedant spręsti iškilusius iššūkius.