Erkės aktyvios nuo pat kalendorinio pavasario pradžios iki rudens pabaigos, o kartais net iki gruodžio vidurio. Tam įtakos turi šiltėjantis klimatas, kai šiltos žiemos pailgina erkių aktyvumo trukmę. Erkės pačios ligų nesukelia, tačiau gali pernešti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus: virusus ir bakterijas. Siurbdama užsikrėtusio gyvūno kraują erkė gali užsikrėsti užkrečiamųjų ligų sukėlėjais. Taip pat siurbdama kraują gali sukėlėjus perduoti žmogui ar kitam gyvūnui. Lietuvoje erkės dažniausiai platina dvi ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Per keturis šių metų mėnesius Telšių r. sav. erkinio encefalito atvejų neregistruota, o Laimo ligos – 55 atvejai.
Meida GAIŽAUSKAITĖ
Erkių platinamos ligos
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, jog erkiniu encefalitu ir Laimo liga užsikrečiama įsisiurbus infekuotai erkei (erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nevirintą karvių arba ožkų pieną). Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, pažastis, kirkšnis, lenkimo sritis.
Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė liga, kuri pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ir periferinius nervus. Inkubacinis periodas trunka 2–33 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų. Pirmoje ligos fazėje pasireiškia karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmas, nuovargis. Vėliau – „tariamo pasveikimo periodas“, po kurio atsiranda centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomų.
Laimo ligą sukelia Borrelia rūšies bakterijos. Žmogus užsikrečia įsisiurbus nimfoms arba suaugusioms erkėms. Skiriamos trys Laimo ligos stadijos – ankstyva lokalizacijos, ankstyva diseminacijos ir vėlyva (lėtinė). Pirmoji stadija prasideda praėjus keletui dienų ar savaičių (dažniausiai – 10 dienų) po borelijų patekimo į organizmą. Matomas lokalus odos uždegimas, vadinamas migruojančiąja eritema. Vėliau atsiranda nervų sistemos, sąnarių, širdies sistemos, odos ar kt. pažeidimų.
Informacija apie sergamumą erkiniu encefalitu ir Laimo liga Telšių r. savivaldybėje
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento direktorės Giedrės Ligeikienės pateiktus duomenis, Telšių r. savivaldybėje 2023 m. buvo užregistruoti 96 Laimo ligos (LL) atvejai, tai 118,2 proc. daugiau nei 2022 m. (44 atvejai), o sergamumo rodiklis – 245,3 atv. 100 tūkst. gyventojų. LL sergamumo rodiklis padidėjo nuo 111,3 (2022 m.) iki 245,3 atv. 100 tūkst. gyventojų. Sergamumo erkiniu encefalitu (EE) rodiklis taip pat smarkiai išaugo. 2023 m. buvo registruoti 14 EE ligos atvejų, sergamumo rodiklis 35,8 atv. 100 tūkst. gyventojų, o tuo tarpu 2022 m. registruoti tik 4 EE ligos atvejai, sergamumo rodiklis buvo 10,1 atv. 100 tūkst. gyventojų.
78,57 proc. visų EE ligos atvejų, registruotų 2023 m., ligoniai buvo hospitalizuoti stacionarines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, o visiems susirgusiesiems LL buvo taikomas ambulatorinis gydymas. Telšių r. savivaldybėje mirčių nuo erkių platinamų ligų per paskutinius šešerius metus neregistruota. Laimo liga sirgo daugiau moterys nei vyrai, o erkiniu encefalitu sirgo daugiau vyrai nei moterys.
Analizuojant duomenis pagal sergančiųjų amžiaus grupes – didžiąją dalį visų LL susirgimų 2018–2023 m. sudarė 55–64 m. amžiaus grupei priklausantys asmenys – 2023 m. 23 atvejai. Vaikų, sergančių LL, 0–17 m. grupėje didžiausias sergamumas buvo registruotas 2023 m. (7 atvejai). 2023 m. didžiąją dalį susirgimų LL sudarė asmenys, priklausantys 55–64 m. grupei (23,96 proc.). Daugiausiai 2023 m. EE susirgimų buvo registruota asmenims nuo 0–17 m. (3 atvejai), 35–44 m. (3 atvejai) ir 75–84 m. (3 asmenys) amžiaus grupėse.
Atlikus epidemiologinę diagnostiką išsiaiškinta, kad didžioji dalis Telšių r. savivaldybės gyventojų 2023 m. LL galimai užsikrėtė savo gyvenamojoje vietoje (32,29 proc.). Nemaža dalis gyventojų teigė LL užsikrėtę miške (30,21 proc.) arba gamtoje (22,92 proc.). 12,5 proc. susirgusiųjų LL galimų užsikrėtimo aplinkybių nežinojo. EE liga sirgę Telšių r. savivaldybės gyventojai dažniausiai teigė, kad galimai užsikrėtė savo gyvenamojoje vietoje, miške ar gamtoje. 2023 m. buvo registruota 14 EE ligos atvejų, iš kurių 42,86 proc. (6 atvejai) teigė užsikrėtę miške.
Per keturis šių metų mėnesius (2024 m. sausio – balandžio mėn.) Telšių r. sav. erkinio encefalito atvejų neregistruota, Laimo ligos – 55 atvejai (39 atvejais sirgo moterys ir 16 – vyrai).
Skiepų statistika Telšių r. savivaldybėje
Veiksmingiausia apsaugos priemonė, padedanti išvengti erkinio encefalito, yra skiepai.
Anot NVSC Telšių departamento direktorės Giedrės Ligeikienės, 2023 m. Telšių r. sav. iš viso įskiepyta 3 189 erkinio encefalito vakcinos dozės. Pirmą skiepų dozę (TBE1) gavo 1 186 gyventojai, iš jų – 221 vaikas iki 18 m. amžiaus. Tuo tarpu 2022 m. TBE1 buvo paskiepyta 28,41 proc. mažiau asmenų. 2023 m. trečią skiepų dozę gavo 833 asmenys, kuriems susiformavo visas imunitetas prieš erkinio encefalito virusą.
Prevencinės bendrosios priemonės apsaugai
Norint apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų, patariama poilsiaujant gamtoje tinkamai apsirengti – rinktis šviesius, prigludusius rūbus ilgomis rankovėmis, užsidėti kepurę. Patariama nuolat apsižiūrėti, ar per drabužius neropoja erkės, prieš vykstant į gamtą ir būnant joje naudoti repelentus (erkes atbaidančias medžiagas).
Ką daryti įsisiurbus erkei
Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti, nespausti erkės kūnelio, bet suimti erkę kaip galima arčiau odos ir staigiu judesiu traukti į viršų. Įsisiurbusios erkės netepti riebalais ar kitais skysčiais. Pašalinus erkę, žaizdą reikia patepti dezinfekciniu skysčiu.
Po erkės įsisiurbimo apie vieną mėnesį reikia stebėti savo sveikatą ir įsisiurbimo vietą. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas ir jis plečiasi ar pablogėja savijauta – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.