Praėjusį trečiadienį Telšių rajono savivaldybės salėje įvyko Telšių rajono seniūnų pasitarimas. Jo metu su seniūnais kalbėjo Telšių rajono savivaldybės meras Valdemaras Ramšas, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Trečiokas bei jo pavaduotojai Julius Lečkauskas ir Kęstutis Gusarovas. Pagrindinė pasitarimo tema – etatų mažinimas seniūnijose.
Savivaldybės administracija mažins etatus ir organizuos ekskursijas
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius K. Trečiokas seniūnams priminė Savivaldybės sudarytos „Saulėlydžio“ komisijos nutarimą – mažinti seniūnijose dirbančių darbuotojų skaičių. Tai esą nuspręsta daryti dėl sunkios finansinės situacijos. Procesas esantis „skausmingas, bet neišvengiamas“. Pasak K. Trečioko, sprendimą dėl maksimalaus darbuotojų skaičiaus nustatymo (bus gerokai apkarpomi seniūnijų darbuotojų etatai) ketinama teikti Telšių rajono savivaldybės tarybai artimiausiame posėdyje. „Iš viso planuojama atleisti nuo 50 iki 70 darbuotojų, – dėstė K. Trečiokas. – Kiek tiksliai bus atleista, neaišku, bet aišku, kad trūksta pinigų.“
Taip pat Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius informavo seniūnus apie rajono išrinktųjų, t. y. Telšių rajono savivaldybės tarybos narių, pasiūlymą atiduoti visą seniūnijoms priklausančią techniką į SĮ Telšių butų ūkio rankas. Ten esą bus steigiamas atskiras padalinys, o prireikus atlikti vienus ar kitus darbus su technika, seniūnai ją galės išsikviesti. „Jūs atliksite tik viešąjį administravimą“, – pabrėžė seniūnams K. Trečiokas.
Į Tryškių seniūno Jono Buivydo klausimą, ką daryti su iš policijos gautu reikalavimu iki rugsėjo 1 dienos iškirsti krūmus pakelėse (bendras ilgis 130 km), nes kitaip nebus duotas leidimas mokykliniam autobusui vežti vaikus, o pinigų tam nėra, K. Trečiokas atrėžė: „Mes jiems išpirksime ekskursiją į Latviją – tegul ten pasižiūri, kokios pakelės yra.“ Į informaciją, kad į seniūnus kreipiasi tiek patys gyventojai, tiek neseniai seniūnaičiais išrinkti atstovai su prašymais tai vienur, tai kitur atlikti mažus statybos darbus, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius sureagavo nedviprasmiškai: „Leiskite jiems statyti – tik pinigų neduokite.“
Buvo ir blogiau
„Telšių ŽINIOS“ pasidomėjo, kaip seniūnijos ruošiasi gyventi po etatų mažinimo bangos, kuri, anot K. Trečioko, „duok, Dieve, paskutinė“.
Pasak Luokės seniūnės Genovaitės Linkuvienės, seniūnijos laukia nekokie laikai: „Bus prastai. Jau kažkada buvome apkarpyti – dabar ir vėl. Sumažinus etatų, vis tiek funkcijos palieka ir jas teks vykdyti, tačiau jau dabar aišku, kad kai kurie darbai liks nepadaryti. Suprantame, kad reikia susiveržti diržus, bet tai turime daryti visi.“ Luokės seniūnės nuomone, mintis atimti iš seniūnijų visą techniką yra nekokia, nes tenka ir šiukšles išvežti apsitvarkius, ir šakas, o perdavus techniką į kitas rankas, to operatyviai neatliksi, aišku, jei iš viso pinigų bus tam skirta. „Buvo ir blogesnių laikų: karai, tremtys – iškentėsime ir dabar, – svarstė G. Linkuvienė. – Seniūnija iš tokio etatų mažinimo nieko nesusitaupys, tik rajonui daugiau liks. Gaila, kad už kiekvieno naikinamo etato stovi žmogus, o už jo – jo šeima.“
Nepasverti sprendimai
„Sumažinus etatus – nebeaišku, kokias funkcijas seniūnija atliks, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo Tryškių seniūnas Jonas Buivydas. – Įdomu, kodėl naikinami žemiausios grandies darbuotojų etatai: Savivaldybės administracijoje panaikinti valytojų, vairuotojų etatai, seniūnijose naikinami buhalterių, ūkio specialistų, žemėtvarkininkų etatai – tų, kurie yra arčiausiai žmogaus.“
Pasak J. Buivydo, yra paprastas pavyzdys – ginčas dėl žemės – anksčiau seniūnas galėjo sudaryti komisiją iš žemėtvarkininko, socialinio darbuotojo, kelių seniūnijos darbuotojų ir problemą išspręsti vietoje. Sumažinus etatus, visos problemos bus sprendžiamos kur kas ilgiau: „Dabar aš rašysiu laišką Savivaldybės administracijos direktoriui, jis jį nukreips ekologui, galiausiai susirašinėjimas vyks kokius 2 mėnesius, kur problemą galima būtų išspręsti per pusvalandį.“ J. Buivydas įsitikinęs, jog sprendimas – griežtai palikti kiekvienai seniūnijai po 2 pagalbinius darbuotojus – taip pat nepasvertas: „Ne visų seniūnijų plotai vienodi. Prašiau, kad mums paliktų bent tris pagalbinius darbininkus, nes seniūnija, palyginti, pavyzdžiui, su Viešvėnų, vos ne trigubai didesnė.“
„Technika šeimininkui yra reikalinga, – apie politikų mintį atimti iš seniūnijų visą techniką kalbėjo Tryškių seniūnas, – juk ir šiukšles reikia išvežti, ir dar ką. Ką mes žmogui turėsime pasakyti? Kas elementariausiai parveš iš Telšių paramą maisto paketais?“
Įžvelgia žlugdymo ženklus
„Dievaži kaip bus, – svarstė Viešvėnų seniūnas Petras Varnelis. – Tai parodys ateitis – gal, jei žlugsime, pasirodys, kad mūsų tokių išvis nebereikia. Sumažinus etatus, atsakomybės niekas nenuims – darbai liks: ir šienauti, ir kirsti, ir tvarkyti reikės.“ Mintis, kad greičiausiai iš seniūnijų bus atimta visa technika, nedžiugino ir P. Varnelio: „Kodėl ūkininkai nesamdo technikos, o turi savo – dėl to, kad pigiau ir efektyviau tvarkytis. Jei atims techniką, pirksim paslaugas, aišku, jei pinigų bus.“
Nėra kito pasirinkimo
„Mes ir taip tos technikos neturėjome – atlikti darbams samdėme kitus, – kalbėjo Telšių miesto seniūnas Darius Klemanskas, – o kai sumažės etatų skaičius, bus sunku, bet darbus reikės padaryti. Deja, kito pasirinkimo aš neturiu.“
V. Bukauskas: „Nueita lengviausiu keliu“
„Man lankantis Telšių rajono seniūnijose, susidarė įspūdis, kad vis didėja atskirtis tarp kaimiškų vietovių ir miesto, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo Seimo narys Valentinas Bukauskas. – Ir taip sunkiai atliekamos funkcijos, po etatų mažinimo bangos dar labiau suprastės. Toks sprendimas neatitinka Europos vietos savivaldos chartijos nuostatų, kur reglamentuojamas paprasto žmogaus interesų atstovavimas.“ Pasak V. Bukausko, sprendimas mažinti etatus seniūnijose – tai pats lengviausias kelias: „Visų pirma ne viskas pinigais grįsta – reikia ieškoti problemos sprendimo kelių, o ne dejuoti. Pagaliau susidėlioti, kokie yra rajono prioritetai, ir pateikti aiškią poziciją Tarybai bei komitetams. Juo labiau kad, atleidžiant seniūnijos darbuotojus, aš matau, jog ne jų atlyginimai yra didžiausi: jie dirba už minimalų darbo užmokestį, kiti net pusę etato – jų funkcijos paliks, tik kas vykdys?“ Seimo nario teigimu, seniūnijų darbas nėra kabinetinis – apkarpius jų ūkio ir socialinį sektorių, labai smarkiai atsilieps visuomenei, ypač per ekonominį sunkmetį.
Dirba ir be atlyginimo
Nepanoręs būti įvardytas vienas Telšių rajono gyventojas sakė, jog sunkmetis – puikus laikas išnaudoti kvailius: esą nėra pinigų, todėl ieškoma žmonių, kurie sunkiausius darbus padarytų veltui – užtenka pagirti kaimo bendruomenes už iniciatyvą, tos kaipmat be jokio atlygio, tik už gerą žodį ir patalpas įsirengia, ir kelius susitvarko, ir renginius suorganizuoja, ir aplinką prižiūri, ir kt. darbus nudirba. Ir to dar buvo negana – sugalvota seniūnaičius išrinkti – tie už ačiū seniūno funkcijas pasiruošę atlikti. Kam nuo to geriau? Vis didėjančiam biurokratų aparatui: nereikia atlyginimų smarkiai mažintis, nereikia etatų naikinti, galima saviškiui iš sutaupytų lėšų dar ir naują įsteigti. Kol visuomenė pasiduos mulkinama, valdininkų gretos esą niekada nesumažės, o kol jos nesumažės, esą nesibaigs ir sunkmetis…
Loading ...
