Sau­le­na Pi­li­taus­kai­tė: „Vi­są gy­ve­ni­mą esu su jau­nais žmo­nė­mis ir ma­tau, ko­kie po­ky­čiai vyks­ta“

Rub­ri­kos „Klausk drą­siai“ akys kryps­ta į Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei pa­val­džių įstai­gų ir įmo­nių va­do­vus. Feis­bu­ko „Tel­šių ŽI­NIŲ“ pa­sky­ro­je kiek­vie­ną penk­ta­die­nį gy­ven­to­jus kvie­čia­me už­duo­ti klau­si­mus už­da­rų­jų ak­ci­nių bend­ro­vių, įmo­nių, švie­ti­mo, kul­tū­ros, svei­ka­tos, vie­šų­jų įstai­gų va­do­vams.

Gy­ven­to­jų klau­si­mus per­duo­da­me tos die­nos rub­ri­kos he­ro­jui, o gau­tus at­sa­ky­mus spaus­di­na­me laik­raš­ty­je.

Šian­dien rub­ri­ko­je „Klausk drą­siai“ į skai­ty­to­jų klau­si­mus at­sa­ko VšĮ Tel­šių jau­ni­mo cent­ro va­do­vė Sau­le­na Pi­li­taus­kai­tė.

– Ar daug Tel­šiuo­se ak­ty­viai bend­rau­ti no­rin­čio jau­ni­mo? Ar iša­na­li­zuo­ti šian­die­ni­nio jau­ni­mo po­rei­kiai? Jei­gu taip – įdo­mu, ko­kie jie?

– Vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą esu su jau­nais žmo­nė­mis ir ma­tau, ko­kie po­ky­čiai vyks­ta. Kei­čian­tis vi­sam pa­sau­liui, kei­čia­si ir žmo­nės. Pa­ly­gi­ni­mui, anks­čiau į Jau­ni­mo cent­ro veik­las be di­de­lių kvie­ti­mų rink­da­vo­si la­bai daug jau­nuo­lių. Mū­sų už­duo­tis bu­vo pa­teik­ti pa­siū­ly­mus, pa­čius įvai­riau­sius – nuo gra­fi­čio už­siė­mi­mų iki žy­gių. Jau­nuo­liai su­si­rink­da­vo Jau­ni­mo cent­re bū­ti, bend­rau­ti, juo­kau­ti, žais­ti sta­lo žai­di­mų, im­da­vo­si ini­cia­ty­vos, ir tai vyk­da­vo lyg sa­vai­me, in­for­ma­ci­ja apie ga­li­my­bes sklis­da­vo iš lū­pų į lū­pas.

Šian­dien skir­tu­mas tas, kad jau­nuo­liai la­bai už­si­sklen­dę sa­vy­je, sun­kiai ei­na į kon­tak­tą tiek su bend­raam­žiais, tiek su suau­gu­siai­siais. La­bai di­de­lis ne­pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vi­mi ne­lei­džia tie­siog bend­rau­ti, da­ly­tis pa­tir­ti­mi, pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, ne­tgi atei­ti į Jau­ni­mo cent­rą yra iš­šū­kis, nes neiš­ven­gia­mai reiks ei­ti į kon­tak­tą su ki­tais. La­bai daug vie­ni­šų jau­nuo­lių, ku­rie ne­tu­ri drau­gų. Jau­ni­mo dar­buo­to­jams daž­nai pa­vyks­ta už­megz­ti ar­ti­mes­nį san­ty­kį su jau­nuo­liais, ta­da jau­ni žmo­nės at­vi­rau­ja, kad ne­tu­ri nė vie­no drau­go. Mo­kyk­lo­je jau­čia­si la­bai vie­ni­ši, ne­tu­ri ry­šio su bend­rak­la­siais, mo­kyk­lą lan­ko mo­ky­mo­si tiks­lais, o bend­ra­vi­mo ne­for­ma­liai, bu­vi­mo kar­tu ne­bė­ra. Tur­būt di­džiau­sią įta­ką tam tu­ri tech­no­lo­gi­jos, vir­tua­lus pa­sau­lis, ku­ria­me „pa­skęs­ta­me“. „Se­ka­me“ vie­ni ki­tus ir pa­są­mo­nė­je ly­gi­na­mės, net neį­ver­tin­da­mi, kad ki­ti vie­ši­na da­ly­kus, ku­rie ver­ti dė­me­sio, o ki­ta kas­die­niš­ko­ji pu­sė taip pat yra, ta­čiau jos ne­ma­ty­da­mi ma­no­me, kad man vie­nam taip blo­gai, gy­ve­nu to­kį neį­do­mų, su­dė­tin­gą gy­ve­ni­mą. Kal­bant apie po­rei­kius, jie iš­lie­ka to­kie pa­tys vi­sais lai­kais: pri­klau­sy­ti, už­megz­ti gy­vą ry­šį, bū­ti priim­tam, iš­girs­tam. Tai pa­ma­ti­niai da­ly­kai, nes žmo­gus yra so­cia­li bū­ty­bė. Ta­čiau dėl tech­no­lo­gi­jų, praė­ju­sios pan­de­mi­jos jau­na­jai kar­tai tai da­ry­ti se­ka­si sun­kiau.

Mū­sų kaip suau­gu­sių­jų ir vi­sų ug­dy­to­jų už­duo­tis – ro­dy­ti pa­vyz­dį sa­vo el­ge­siu, da­li­ji­mu­si pa­tir­ti­mi, bu­vi­mu at­vi­rais, nuo­šir­džiais, be­si­rū­pi­nan­čiais, priim­ti jau­nus žmo­nes to­kius, ko­kie jie yra, iš­girs­ti juos. Jau­niems žmo­nėms svar­bu tu­rė­ti au­to­ri­te­tus, su ku­riais ga­lė­tų bū­ti sa­vi­mi, at­si­ver­ti. Di­de­lių ty­ri­mų pa­sta­ruo­ju me­tu nė­ra at­lik­ta, ta­čiau nuo­lat pa­lai­ko­me kon­tak­tą su jau­nuo­liais ir sten­gia­mės iš­girs­ti juos, lan­ko­mės mo­kyk­lo­se, Užim­tu­mo tar­ny­bo­je ir ki­to­se jau­ni­mo ir su jau­ni­mu dir­ban­čio­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, kad pa­siek­tu­me skir­tin­gų gru­pių jau­nus žmo­nes.

– Ma­no lais­va­lai­kis pra­si­de­da po 18 val. Cent­ras, ko ge­ro, dir­ba nuo 8 iki 17 val. Ar mes ne­pra­si­len­kia­me?

– Jau­ni­mo cent­ras at­vi­ras jau­ni­mui nuo 14 iki 29 me­tų am­žiaus. Mū­sų dar­bo lai­kas pri­tai­ky­tas prie jau­nuo­lių po­rei­kių, cent­ras at­vi­ras jau­nuo­liams nuo pir­ma­die­nio iki šeš­ta­die­nio nuo 14 iki 20 val. Esa­me lanks­tūs ir at­si­žvelg­da­mi į po­rei­kius vyk­do­me to­kias veik­las, kaip pail­gin­ti penk­ta­die­nio va­ka­rai iki 22 val. vy­res­niems jau­nuo­liams, žai­di­mų, fil­mų va­ka­rai ir nak­tys. At­si­ra­dus pa­čių jau­nų žmo­nių ini­cia­ty­voms su­da­ro­me są­ly­gas pail­gin­tam dar­bo lai­kui. Pas­ku­ti­nis jau­ni­mo ini­ci­juo­tas ren­gi­nu­kas bu­vo šo­kių ma­ra­to­nas iki 23 val.
Mū­sų dar­bo lai­kas ir po­bū­dis ski­ria­si pa­gal se­zo­ną. Va­sa­ros lai­ku or­ga­ni­zuo­ja­me daug sto­vyk­lų, mo­ky­mų, žy­gių, tarp­tau­ti­nių mai­nų, to­dėl kei­čia­si dar­bo lai­kas. Va­sa­rą ne­dir­ba­me šeš­ta­die­niais ir iš­vy­kus jau­ni­mo dar­buo­to­jams į sto­vyk­las ne­tu­ri­me ga­li­my­bių dirb­ti Jau­ni­mo cent­re.

Apie vi­sus pa­si­kei­ti­mus ga­li­ma ras­ti in­for­ma­ci­ją feis­bu­ko pa­sky­ro­se: „At­vi­ras Tel­šių jau­ni­mo cent­ras“, „Mo­bi­lu­sis dar­bas su jau­ni­mu“, „Jau­ni­mo Erd­vė Var­niuo­se“, ir in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.tjc.lt

Kvie­čia­me už­suk­ti ir pla­čiau pa­si­kal­bė­ti apie vi­sas ga­li­my­bes.