Sąsk­ry­dis „Lais­vė – tai tur­tas“

Bir­že­lio 28-oji išau­šo sau­lė­ta ir gied­ra, tar­si Die­vo ma­lo­nės nu­švies­ta die­na, ka­da į Pa­šat­rės dva­ro so­dy­bą (ne­to­li Šat­ri­jos kal­no) su­si­rin­ko trem­ti­niai, jų vai­kai, anū­kai. Čia vy­ko kas­met ren­gia­mas, šie­met jau 14-asis, Že­mai­ti­jos po­li­ti­nių ka­li­nių, trem­ti­nių ir Lais­vės ko­vų da­ly­vių są­skry­dis „Lais­vė – tai tur­tas“.

Šv. Mi­šias už po­li­ti­nius ka­li­nius ir trem­ti­nius au­ko­jo Luo­kės kle­bo­nas Ro­mas Star­ku­tis. Nuo­šir­di su­si­rin­ku­sių­jų mal­da ir ra­my­bės pa­lin­kė­ji­mas tar­si au­reo­le ap­gau­bė iš­li­ku­sius gy­vus trem­ti­nius ir jų pa­li­kuo­nis. Kle­bo­nas tei­gė, kad „po kan­čios žmo­gus pa­tam­pa dar stip­res­nis ir toks žmo­gus tu­ri dau­giau va­lios gy­ven­ti“, ra­gi­no skris­ti lais­vės spar­nais pa­tiems ir pa­dė­ti ki­tiems.

Vi­si su­gie­do­jo „Tau­tiš­ką gies­mę“, trem­ti­nių him­ną ,,Leis­kit į Tė­vy­nę“ ir Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos (LPKTS) Tel­šių sky­riaus him­ną (žo­džiai – E. Bo­ru­se­vi­čiū­tės-Šid­laus­kie­nės). Ypač įstri­go at­min­ty­je šie žo­džiai: „Ta­vęs, bran­giau­sia Lie­tu­va, šiau­riam kraš­te il­gė­jaus, kad bū­si tu tai­ki, lais­va, vi­sad šven­tai ti­kė­jau…“

Sąsk­ry­džio ve­dė­ja Ind­rė Chmie­liaus­kai­tė-Ma­kars­kie­nė pa­kvie­tė pa­si­sa­ky­ti Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jos is­to­ri­jos mo­ky­to­ją Vi­li­ją Vai­čiu­lie­nę. Mo­ky­to­ja ap­gai­les­ta­vo, kad bu­vu­sių trem­ti­nių vis ma­žė­ja, kad jie iš­ke­liau­ja Am­ži­ny­bėn. „Jūs esa­te Lie­tu­vos są­ži­nė, Lie­tu­vos tur­tas. Juk prie­šai ve­žė ge­riau­sius, darbš­čiau­sius, pro­tin­giau­sius, nes kai to­kių ne­be­lie­ka, ki­tus leng­va val­dy­ti. Is­to­ri­ja yra gy­va, kol jūs esa­te, kol jūs kal­ba­te. Jūs – Lie­tu­vos gar­bė“, – kal­bė­jo mo­ky­to­ja ir pa­ste­bė­jo, kad są­skry­dy­je trūks­ta vai­kų, anū­kų, kad jau­ni­mui rei­kia ak­cen­tuo­ti, jog sve­ti­mo skaus­mo ne­bū­na.

Po to LPKTS Tel­šių sky­riaus na­rės Re­gi­na Ūke­ly­tė ir Al­do­na Dirks­ty­tė-Ci­cė­nie­nė per­skai­tė Eg­lės Gu­do­ny­tės kny­gos „Po Si­bi­ro dan­gum“ iš­trau­kas apie vai­kų suau­gu­siais vei­dais (ma­žų­jų trem­ti­nių) įspū­džius apie pa­lik­tą­ją Tė­vy­nę.

Pa­si­sa­kė so­dy­bos šei­mi­nin­kas Vy­tau­tas Kond­ra­tas, pa­ts bu­vęs trem­ti­nys. Jis po­ka­rio si­tua­ci­ją api­bū­di­no taip: „Nar­sie­ji pūt po že­me, mand­rie­ji – Si­bi­re, o Lie­tu­vo­je – šio­kie to­kie li­kę.“ To­kia si­tua­ci­ja, anot Vy­tau­to, bu­vo pa­lan­ki atė­jū­nams, o žmo­gui, gi­mu­siam Si­bi­re, bu­vo už­ko­duo­tas stip­rus ge­ne­ti­nis ko­das, to­dėl jis ir iš­li­ko. Bu­vęs trem­ti­nys su­si­rin­ku­sie­siems lin­kė­jo stip­ry­bės ir to­liau puo­se­lė­ti lie­tu­vy­bę.

Kal­bė­jo Eu­ge­ni­ja Lu­kaus­kie­nė, bu­vu­si par­ti­za­nų ry­ši­nin­kė ir trem­ti­nė, šau­lys ir trem­ti­nys Ka­ro­lis Kaz­laus­kas. Jie pa­sa­ko­jo ne tik apie sun­kų lie­tu­vių trem­ti­nių dar­bą Si­bi­re, bet ir apie tą lai­ką, kaip sun­ku bu­vo grį­žus į Tė­vy­nę, kai nie­kas jų čia ne­no­rė­jo re­gist­ruo­ti ir priim­ti į dar­bą, nes jie į Tė­vy­nę grį­žo jau kaip ,,liau­dies prie­šai“…

Bet… vi­sa, kas blo­ga, jau pa­si­mir­šo… Sąsk­ry­džio pa­bai­go­je Bi­ru­tė Nag­li­sie­nė ir R. Ūke­ly­tė su­vai­di­no links­mą iš­trau­ką iš spek­tak­lio „Ūki­nin­kė ir po­nia“, Dai­vos Lin­gie­nės va­do­vau­ja­mas an­samb­lis „Že­mai­ti­ja“ pa­gro­jo ir pa­dai­na­vo, tad vi­si sma­gūs skirs­tė­si na­mo, pa­ža­dė­ję vėl su­si­tik­ti ki­ta­me, jau ju­bi­lie­ji­nia­me, Že­mai­ti­jos trem­ti­nių XV są­skry­dy­je.

Už pui­kų są­skry­džio „Lais­vė – tai tur­tas“ or­ga­ni­za­vi­mą ir ap­gal­vo­tą kiek­vie­ną smulk­me­ną vi­si bu­vo dė­kin­gi LPKTS Tel­šių sky­riaus pir­mi­nin­kei R. Chmie­liaus­kie­nei ir jos dai­nin­ga­jai duk­rai I. Chmie­liaus­kai­tei-Ma­kars­kie­nei, so­dy­bos sa­vi­nin­kui V. Kond­ra­tui.

Vie­ni ki­tiems lin­kė­jo svei­ka­tos ir ki­tų su­si­ti­ki­mų.

LPKTS Tel­šių sky­riaus na­rė Ver­gi­ni­ja MA­SI­LIAUS­KIE­NĖ