Kasmet birželio 3-iąją minima Sąjūdžio diena. Šiemet sukako 37 metai, kai Sąjūdis buvo įkurtas.
Tokie jau gyvenimo dėsniai, kad vyriausiųjų gretos kasmet vis mažėja.
Mažėja ir vis dar oficialiai veikiančios Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių skyriaus narių gretos. Vis dėlto tebegyvuoja tradicija tiems, kas gali, susiburti, susitikti, prisiminti įvykius, žmones, kurių dėka Lietuva šiandien laisva.
Antradienio popietę mūsų krašto sąjūdiečiai ir jų veikla besidomintys mažeikiškiai rinkosi Falsbergo miške esančioje ilgamečio Mažeikių skyriaus pirmininko Antano Poškaus sodyboje. Čia kuriamame Laisvės slėnyje atidengtas ir pašventintas koplytstulpis.
Svarbiausi istorijos faktai
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis įkurtas 1988 metų birželio 3 dieną. Tądien Lietuvos mokslų akademijos salėje Vilniuje įvyko Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimas. Šią grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės.
Steigiamasis organizacijos suvažiavimas įvyko 1988 metų spalio 22–23 dienomis. Metų pabaigoje Lietuvoje buvo jau daugiau nei tūkstantis organizacijos rėmimo grupių, kurių veikloje dalyvavo daugiau nei 180 tūkst. žmonių. Visi jie buvo skirtingi – su savo ideologija, gyvenimiškomis patirtimis, istorija, tačiau vieningi, lydimi vieno bendro siekio – ištrūkti iš sovietinių gniaužtų.
Šis visuomeninis judėjimas siekė ir įgyvendino Lietuvos valstybingumo atkūrimą 1990 metais.
Sąjūdis veikė ir Mažeikių rajone. Mūsų rajone iniciatyvinė grupė įkurta 1988 metų rugsėjo 25 dieną. Jos pagrindu vėliau buvo išrinkta Mažeikių Sąjūdžio taryba. Pirmoji simbolinė Mažeikių Sąjūdžio tarybos susibūrimo vieta buvo prie tremtinių kryžiaus Mažeikių kapinėse.
Iš pradžių, kol neturėjo savo būstinės, Sąjūdžio aktyvistai rinkdavosi Mažeikių 2-oje vidurinėje mokykloje. Čia įvyko pirmasis Sąjūdžio susitikimas su rajono gyventojais.
Aktyviuoju Sąjūdžio laikotarpiu rajone veikė per 30 Sąjūdžio rėmimo grupių.
Puoselėjamas Laisvės slėnis
Sąjūdžio Mažeikių skyriaus pirmininko bei narių iniciatyva Mažeikių mieste bei rajone gyvenantys sąjūdiečiai susitinka paminėti Lietuvai svarbiausių sukakčių. Gyvuoja tradicija tas progas pažymėti pastatant ir atidengiant pagarbos bei atminimo statinius – stogastulpius, koplytėles. Sąjūdiečių iniciatyva ir pastangomis ankstesniais metais tokių statinių atidengta Mažeikių miesto erdvėse, susijusiose su mūsų krašto Sąjūdžio veikla.
Pastaruoju metu svarbiausios Sąjūdžio, Lietuvos datos įprasminamos A. Poškaus sodyboje įkurtame Laisvės slėnyje.
„Daugelis mūsų buvome Baltijos kely, o paskui ir jo minėjimuose. Ten yra Kryžių slėnis. O mes nusprendėme ir Mažeikių apylinkėse kurti Laisvės slėnį – čia esantys paminklai buvo pastatyti įvairioms su Lietuvos nepriklausomybe susijusioms progoms paminėti“, – paaiškino A. Poškus.
Laikas, kurį reikia pralaukti
Birželio 3-iąją pirmininkas ir į renginį susirinkę bendraminčiai vadino Lietuvos laisvės gimtadieniu.
„Viskas stipriai pasikeitę. Nebesame tokie, kokie buvome stovėdami Baltijos kelyje ar kokie buvome Vilniuje, kai vyko Sąjūdžio pristatymas. Mano supratimu, žmonės dabar smarkiai supriešinti. Kodėl taip yra daroma, nežinau. Gal tas susipriešinimas įvyko ir dėl per gero gyvenimo… Aš, kaip ir visi jūs, esu taikos žmogus. Noriu ramybės ir taikos.
Tikiu, kad viskas susitvarkys, kad didžiulė korupcija šalyje liausis, atsiras sąžiningų dirbančių žmonių. Tikiu, kad dabartinis laikas yra toks, kurį reikia pralaukti“, – atidengdamas sukakčiai paminėti skirtą savo rankomis padarytą ąžuolinį koplytstulpį, kalbėjo pirmininkas.
Jis susirinkusiuosius pakvietė tylos minute pagerbti amžinybėn išėjusius Mažeikių rajono sąjūdiečius.
Koplytstulpį pašventino Švč. Jėzaus Širdies parapijos kunigas Vytautas Dvaržeckis.
Už laisvą, pasirinkimų turinčią Lietuvą
Renginyje dalyvavęs buvęs ilgametis Klaipėdos Sąjūdžio pirmininkas Vytautas Lupeika džiaugėsi tuo, kad Mažeikiuose Sąjūdis vis dar gyvuoja, jo nariai suranda galimybių ne tik susitikti pabendrauti, bet ir atidengti atminimo ženklus. Svečias pasidžiaugė ir A. Poškaus iniciatyva įkurtu ir puoselėjamu Laisvės slėniu, o prisiminimui padovanojo Vlado Terlecko knygą „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui, 1940–1953: mitai ir tikrovė“.
„Sąjūdis sudarė sąlygas Lietuvoje gyvuoti demokratijai. Aš ėjau, pasisakiau, kovojau už tokią Lietuvą, kokia ji šiandien yra. Už demokratišką, už galimybių Lietuvą, už laisvą įvairiems pasisakymams, įvairioms nuomonėms šalį.
Taip, demokratija gal ir nėra pats tobuliausias dalykas, bet ji geriausia iš šiuo metu gyvuojančių“, – „Santarvei“ sakė iš mūsų rajono kilęs, Klaipėdoje gyvenantis V. Lupeika.
Koplytstulpio atidengimo ir pašventinimo proga vykusiame susibūrime dalyvavusi Genovaitė Jokubauskienė prisiminė į Sąjūdžio Mažeikių skyriaus veiklą įsiliejusi 1988 metais.
„Sąjūdyje visada buvo nešamos šviesos, laisvės, vidinio atsivėrimo idėjos.
Per laiką ta ugnelė išblėso. Bet tie, kurie esame likę, būkime vieningi, bendraukime, draugaukime. Nes žmonių susijungimas, bendruomeniškumas kuria šviesą“, – kalbėjo mažeikiškė.
Neringa ŠVELNIENĖ
Autorės nuotr.
Loading ...
