
1929 metais įkurta nepriklausomos Lietuvos Respublikos šachmatų sąjunga sovietų okupacijos metais neteko savarankiškumo, tačiau šachmatai Telšiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, visada buvo populiarūs, vykdavo asmeniniai ir komandiniai turnyrai, tarpmokyklinės ir darbo kolektyvų varžybos. Telšių vaikų ir jaunių sporto mokyklos šachmatų treneriai išugdė būrelį gerų šachmatininkų, kurie garsino Telšių kraštą respublikinėse varžybose, o atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę – ir Europoje bei pasaulyje.
Pokario metų šachmatininkai (1950–1970 m.)
Iš Lieplaukės kilęs vienas vyriausių Žemaitijos senjorų šachmatininkų Algirdas Narmontas pirmąsias partijas vaikystėje sužaidė su tėvu dar 1948 metais. Besimokydamas Lieplaukės septynmetėje mokykloje, Algirdas treniravosi su savo bendraamžiu mokytoju Algirdu Kubiliumi.
Šachmatų veteranas prisimena, kaip tuo metu Lieplaukės miestelyje išaugo susidomėjimas šiuo žaidimu, ypač tarp jaunų lieplaukiškių. Trejais metais vyresnis Telšių Žemaitės vidurinės mokyklos mokinys Aleksandras Bružinskas buvo universalus sportininkas, gerai žaidė šaškėmis ir šachmatais. Dėl gana aukšto ūgio lieplaukiškį pastebėjo tinklinio specialistai, kvietė žaisti šalies jaunių rinktinėje. Aleksandro tėvų namai Lieplaukėje tapo šachmatų ir šaškių žaidėjų susibūrimo vieta. Visi atsinešdavo savo šachmatus ar šaškes, tuo metu apie šachmatų laikrodžius buvo galima tik pasvajoti. Aleksandras su vyresniais lieplaukiškiais surengė ir naujametį turnyrą, įsteigė simbolinius prizus.
A. Bružinskas (1935–2022) didžiąją gyvenimo dalį gyveno Šilutėje, buvo aktyvus visuomenininkas, Šilutės šaškių ir šachmatų klubo šachmatų sekcijos vadovas, daugelio turnyrų Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte dalyvis ir prizininkas, puikus renginių organizatorius. Amžinojo poilsio senjoras Aleksandras atgulė gimtosios Lieplaukės kapinėse.
Su šachmatais nesiskirdavo ir Lieplaukės septynmetės mokyklos direktoriaus Juozo Vaičiulio sūnus Kazys, vėliau dirbęs Žemės ūkio ministerijoje, taip pat Pranas Butkus ir dar keletas kitų lieplaukiškių.
Pasak Algirdo, profesionalų nebuvo, tačiau visi norėjo varžytis ir nugalėti. Būtent dėl vietinių turnyrų septintokas Algirdas vis drąsiau jautėsi tarpmokyklinėse varžybose, tačiau tuo metu jų buvo labai nedaug. 1953–1957 m. jaunuolis mokėsi Telšių pedagoginėje mokykloje, kuri veikė buvusioje kunigų seminarijoje, kartais pažaisdavo su mokyklos buhalteriu. Jis Algirdui pasiūlė dalyvauti Telšių miesto suaugusiųjų šachmatų varžybose.
Jaudintasi, ir nemažai, nes čia laukė kur kas aukštesnio lygio vyresni žaidėjai. Senjoras Algirdas gerai prisimena vienuolika metų už save vyresnį žaidėją, kilusį iš Nevarėnų valsčiaus, jauną pedagogą Paulių Beresnevičių (1928–1996). P. Beresnevičius 1947–1970 m. mokytojavo Telšiuose, 1961–1968 m. dirbo direktoriumi ką tik įsteigtoje Telšių 3-iojoje vidurinėje mokykloje. Išvykęs gyventi į Vilnių apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją, žinomas kaip istorijos ir gamtos pažinimo vadovėlių autorius.
Žaidė ir kiti garbūs Telšių miesto vyrai: Antanas Stančikas, Leopoldas Sabeckas, Petras Mašanauskas, jaunas šachmatininkas Bronius Zaboras. Ne visus įmanoma prisiminti.
A. Stančikas buvo vienas pajėgiausių Telšių krašto žaidėjų, daugkartinis miesto pirmenybių nugalėtojas. 1950 m. telšiškis iškovojo antrąją vietą Lietuvos tarprajoninėse šachmatų varžybose, du kartus dalyvavo Lietuvos korespondentinių šachmatų čempionatuose.
Pajėgūs pokario metų Telšių šachmatininkai buvo broliai S. ir K. Norvaišai, Petras Laukys, Marija Vengrienė, Anicetas Viskantas, Jonas Gelžinis, Petras Mašanauskas. 1952 m. „Kolūkiečio“ draugijos (nuo 1956 m. – SSD „Nemunas“) respublikinėse varžybose S. Norvaišas laimėjo antrąją vietą.
Tais pačiais metais Telšių Žemaitės vidurinės mokyklos šachmatininkas Kazys Gailevičius (1935–2014) laimėjo Klaipėdos srities jaunių čempionatą.
K. Gailevičius taip pat mokėsi Telšių pedagoginėje mokykloje. Baigęs mokslus, šachmatininkas kurį laiką dirbo mokytoju Kelmės rajone, 1961 m. Raseiniuose ir 1962 m. Varniuose pelnė trečiąsias vietas SSD „Nemunas“ pirmenybėse. K. Gailevičius ilgus metus dirbo šachmatų treneriu Naujojoje Akmenėje, vadovavo rajono šaškių ir šachmatų klubui „64“.
M. Vengrienė buvo pajėgiausia miesto pirmenybių žaidėja. Telšių rajono rinktinės narė 1965 m. Lietuvos moterų šachmatų čempionate užėmė septintąją vietą. Vėliau šachmatininkė išvyko į Panevėžį, žaidė dar daugelį metų, dalyvavo ir 1969 m. Lietuvos moterų šachmatų pirmenybėse.
Pasak A. Narmonto, žaidybinė patirtis su stipriais šachmatininkais skatino tobulėti ir nenusiminti dėl nesėkmių. „Jaučiau vyresniųjų šachmatininkų palaikymą kaip jaunas žaidėjas. Kita vertus, 15–17 metų mažo miestelio vaikui buvo smagu matyti savo vardą ir pavardę miesto pirmenybių rezultatų lentelėje, iškabintoje kultūros namų lange Telšiuose kartu su žinomais Žemaitijos sostinės šachmatininkais“, – dalijosi prisiminimais 85 metų senjoras iš Platelių A. Narmontas, puikus Telšių krašto šachmatininkų bičiulis.
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje Telšių vaikų ir jaunių sporto mokykloje, įkurtoje 1954 m., dirbo tuo metu gana pajėgus šachmatininkas Eugenijus Skibarka. Jis taip pat mokė rusų kalbos Telšių 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Šio jauno pedagogo dėka, pritarus Telšių VJŠM direktoriui Romui Kryževičiui, ir buvo įsteigta šachmatų sekcija. Vienas pirmųjų E. Skibarkos mokinių buvo šviesaus atminimo Telšių šachmatų legenda Vytautas Gembutas (1944–2024), vėliau daugelį metų garsinęs Telšių kraštą kaip gabus treneris, varžybų organizatorius ir pajėgus šachmatininkas, Telšių rajono rinktinės narys.
Išvykus iš Telšių E. Skibarkai su jaunaisiais šachmatininkais sėkmingai dirbo pedagogai Jonas Venslauskas ir Marijonas Šventoraitis.
Tuo metu Nevarėnuose gerai šachmatais žaidė miestelio kino mechanikas Algirdas Valatka, kolūkio mechanikas Leonas Sobutas, fizinio lavinimo mokytojas Kazimieras Pagojus. Nuo 1963 m. Nevarėnuose jau veikė Telšių VJSM šachmatų sekcija, šachmatų treneriu dirbo K. Pagojus. Nevarėnų vidurinės mokyklos jaunieji šachmatininkai sėkmingai dalyvaudavo moksleivių komandinėse varžybose. Telšių rajono moksleivių šachmatų rinktinę papildė broliai Algirdas, Antanas ir Alvydas Valatkos. 1968 m. Lietuvos pionierių žaidynėse rajonų grupėje nevarėniškiai iškovojo antrąją prizinę vietą.
Ryškų pėdsaką Telšių krašto šachmatų ir šaškių raidoje paliko šviesaus atminimo šaškių sporto meistras ir aistringas šachmatininkas Anicetas Viskantas (1931–2012). Senjoras A. Viskantas jau XX a. viduryje žaidė Telšių miesto pirmenybėse tiek šachmatais, tiek ir šaškėmis, vėliau pamėgo greitųjų šachmatų turnyrus „Žemaitijos taurė“, dalyvaudavo varžybose Sedoje, Akmenėje ir Ryškėnuose. Sporto meistrą Anicetą telšiškiai ir kitų rajonų žaidėjai pažinojo kaip nuotaikingą, geros širdies ir meniškos sielos žmogų. Jis mėgo dainas, kūrė humoristinius posmus, domėjosi netradicine medicina. Senjoras Anicetas visur stengėsi suspėti, iki pat gyvenimo pabaigos buvo Telšių šaškių klubo „Smūgis“ prezidentas.
Pokario metų žaidėjai Petras Laukys, Leopoldas Sabeckas, Kazimieras Norvaišas, Jonas Gelžinis, Petras Mašanauskas dar ilgai sėkmingai žaidė įvairiuose turnyruose Telšiuose. P. Laukys mėgo šachmatų uždavinių konkursus, 1984 m. tapo prizininku, o 1987 m. ir nugalėtoju.
Molėtų rajone, Dubingių miestelyje, gyvenantis buvęs telšiškis Bronius Zaboras ir šiandien tebėra įvairių šachmatų turnyrų dalyvis ir prizininkas.
Dažniausiai sporte, kaip ir istorijoje, prisimenami geriausieji ir nugalėtojai, todėl ne vienas buvęs geras šachmatininkas yra žinomas tik savo bendruomenėje. Pažymėdami Lietuvos Respublikos šachmatų sąjungos 95 metų sukaktį prisiminkime visus anapilin išėjusius šachmatininkus, trenerius, varžybų ir turnyrų organizatorius, linkėdami sveikatos ir energijos vis dar žaidžiantiems veteranams, taip pat gražių pergalių, ryžto ir kantrybės visai mūsų Telšių krašto šachmatininkų bendruomenei.
Jonas GAURYLIUS, Tomas GAURYLIUS