Sakoma, kad šokis savyje geba sujungti viską – judesį, garsą, mintį. Tai – lyg paslėpta sielos kalba, kuriai nereikia žodžių, bet ja bendrauti gali įvairaus amžiaus žmonės. Šioms mintims pritaria ir Ryškėnų kultūros centro meno vadovė – choreografė Vitalija Žalgevičienė. Per septynerius darbo metus moteriai pavyko tiek jaunam, tiek brandaus amžiaus ryškėniškiui įskiepyti meilę šokiui. Šiuo metu V. Žalgevičienė vadovauja keletui šokių kolektyvų. Apie du iš jų – kiek plačiau.
V. Žalgevičienė nuo mažumės mėgo muziką, nors tarp artimųjų meno gerbėjų nebūta. Pašnekovė pasakojo, kad, besimokant aštuntoje klasėje, muzikos mokytoja pastebėjusi jos gabumus ir skatinusi ateityje nenusigręžti nuo muzikos. Tačiau Ryškėnų kultūros centro darbuotojai prireikė kelerių metų, kad suprastų, jog šokis jos gyvenime itin svarbus.
Vitalija, baigusi tuometę Telšių suaugusiųjų vidurinę mokyklą ir sėkmingai išlaikiusi brandos egzaminus, visą save atidavė ne karjerai, o šeimai ir vaikelio priežiūrai. Sūnui kiek ūgtelėjus, moteris prisiminė vaikystės svajonę – šokti ir ją realizavo. V. Žalgevičienė įstojo į Žemaitijos kolegijos Telšių fakultetą. Čia įgijo šokių mokytojos specialybę. Prabėgus vos keliems mėnesiams, diplomuota šokių specialistė įsidarbino Ryškėnų kultūros centre, kuriame aistra šokiui iki šiol bando užkrėsti visus miestelėnus.
Ryškėnų kultūros centro meno vadovė – choreografė jau 7-erius metus vadovauja mergaičių šokių kolektyvui „Šypsena“. Pirmosios kolektyvo narės, kurios per tiek metų suaugo, pradėjo studijuoti kituose miestuose ar susisuko jaukius šeimos lizdelius, savo vietas „Šypsenoje“ užleido naujosioms šokėjėlėms. Šiuo metu jų – net aštuonios. 10–13 metų amžiaus mergaitės 2 kartus per savaitę, o prieš koncertus ir dažniau, renkasi į repeticijas. Jų metu mokosi šiuolaikinių, ritminių, o kartais ir liaudiškų šokių meno. Kolektyvo vadovė džiaugiasi itin kūrybingomis „Šypsenos“ mergaitėmis, kurios noriai padeda kurti šokių repertuarą. Jaunosios šokėjos gali pasigirti ypač gausiu sceniniu garderobu. Šiuo klausimu joms talkina, drabužius modeliuoja ir aksesuarais padabina Ryškėnų kultūros centro darbuotoja Asta Grachauskienė. Mergaitės ypač didelio palaikymo sulaukia iš kultūros centro direktorės Romualdos Virketienės, kuri nuolat skiria lėšų kolektyvo pasirodymams, išvykoms ir pan. Kaip minėjo V. Žalgevičienė, „Šypsenos“ narės dalyvauja įvairiuose renginiuose ir koncertuose ne vien gimtajame miestelyje, bet ir už jo ribų. Šiuo metu mažosios ryškėniškės nesėdi rankų sudėjusios – ruošiasi vasarą Telšiuose vyksiančiai dainų šventei.
Ryškėnuose panoro šokti ir garbaus amžiaus moterys. Tad praeitų metų rudenį miestelyje susikūrė senjorių šokių kolektyvas – liaudiško šokio įmantrybių pradėjo mokytis keturios moterys: Janina Karalienė (aktyvi, entuziastinga ryškėniškė, paskatinusi šokėjas susiburti į kolektyvą), Jadvyga Monstienė, Genovaitė Pukšmienė ir Elytė Stasiulienė. Kaip teigė garbaus amžiaus miestelio gyventojų sambūrio vadovė V. Žalgevičienė, šiuo metu didelį susidomėjimą rodo ir kitos miestelėnės. Kolektyvas pasipildė dviem naujomis narėmis. Tačiau Ryškėnų kultūros centro choreografė tikisi, kad ateityje pagyvenusių šokėjų būrys bus dar gausesnis.
Senjorių šokių kolektyvo narės mokosi liaudiškų šokių subtilybių. Repeticijoms ryškėniškės skiria itin daug laiko. Artėjant kokiam nors koncertui, moterys repetuoja kasdien po kelias valandas. Jau spėjusios sudalyvauti Senųjų metų palydų šventėje, šokančios senjorės su nekantrumu laukia naujų pasirodymų scenoje. Jas miestelio gyventojai galės išvysti per įvairius valstybinių švenčių minėjimo renginius. V. Žalgevičienė atskleidė, jog šis kolektyvas ateityje planuoja susijungti su Ryškėnų kaimo „Bočių“ kapela „Čia ir dabar“ ir rengti bendrus pasirodymus bei koncertus.