Re­dak­ci­jos skelb­to kon­kur­so pri­zai – kū­ri­nių apie Vy­dū­ną au­to­riams

Dar ko­vo pra­džio­je bu­vo­me pa­skel­bę kū­ry­bos kon­kur­są „Vy­dū­no fi­lo­so­fi­ja: są­ži­nė, iš­min­tis, tei­sin­gu­mas, sa­vęs ži­no­ji­mas“. Kū­ri­nių lau­kė­me iki lie­pos 1 d. Įdo­miau­sius spaus­di­no­me „Tel­šių ŽI­NIO­SE“, o jų au­to­rius ža­dė­jo­me ap­do­va­no­ti. Pa­ža­dą te­si­me.
Vy­dū­nas – fi­lo­so­fas, di­dy­sis lie­tu­vių hu­ma­nis­tas, ra­šy­to­jas, žy­mus kul­tū­ros vei­kė­jas. Tik­ro­ji jo pa­var­dė – Vil­hel­mas Sto­ros­ta (gi­mė 1868 m. ko­vo 22 d. Ši­lu­tės r., mi­rė 1953 m. va­sa­rio 20 d.). Jis aukš­čiau­sia ver­ty­be lai­kė žmo­niš­ku­mą, sa­vo veik­la sie­kė ug­dy­ti są­mo­nin­gų ir lais­vų žmo­nių tau­tą. Šį tiks­lą pa­siek­ti, anot Vy­dū­no, ga­li­ma tik ug­dant tau­tos dva­si­nę kul­tū­rą – moks­lą, me­ną, do­ro­vę. Ma­ty­da­mas tau­tos iš­ny­ki­mo, nu­tau­tė­ji­mo grės­mę, Vy­dū­nas vi­są gy­ve­ni­mą pa­sky­rė lie­tu­vių tau­ti­nei sa­vi­mo­nei ža­din­ti ir ug­dy­ti.
2018-ie­ji pa­skelb­ti Vy­dū­no me­tais.
Vy­dū­nas bai­gė mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­ją, Ber­ly­no uni­ver­si­te­tuo­se stu­di­ja­vo fi­lo­so­fi­jos, re­li­gi­jos, kul­tū­ros, me­no, li­te­ra­tū­ros is­to­ri­jos, so­cio­lo­gi­jos, gam­tos moks­lus, san­skri­to, ang­lų ir pran­cū­zų kal­bas.
Pa­ra­šė 12 fi­lo­so­fi­nių vei­ka­lų, per 30 fi­lo­so­fi­nio tu­ri­nio dra­mų, is­to­riog­ra­fi­nių dar­bų.
1940 m. bu­vo pri­sta­ty­tas No­be­lio pre­mi­jai, ta­čiau tarp­tau­ti­nė si­tua­ci­ja su­kliu­dė tap­ti jos lau­rea­tu.
Vy­dū­nas ža­di­no lie­tu­vių są­mo­nin­gu­mą, ug­dė kri­ti­nį mąs­ty­mą: dėl ko tau­tai rei­kia siek­ti lais­vės, ko­kia yra tau­tos lais­vės pra­smė, kaip tu­ri gy­ven­ti tau­tos žmo­nės, kad bū­tų ger­bia­mi ki­tų tau­tų ir gerb­tų sa­ve. „Svar­biau­sia ir es­min­giau­sia kiek­vie­nos tau­tos jė­ga yra jos sa­vi­gar­ba. Kur ji su­nai­ki­na­ma, ten tau­ta ne­su­lai­ko­mai žen­gia į pra­žū­tį“, – ra­šė Vy­dū­nas.
Vy­dū­nas ke­le­tą me­tų gye­no Tel­šiuo­se – 1920–1923 me­tais Tel­šių mo­ky­to­jų gim­na­zi­jo­je dės­tė li­te­ra­tū­rą. Prie Že­mai­tės dra­mos teat­ro vis dar ža­liuo­ja Vy­dū­no so­din­ti kaš­to­nai.
1920 m. Tel­šių „Sau­lės“ gim­na­zi­jos di­rek­to­rius kun. An­ta­nas Si­mai­tis (1887–1959) pa­kvie­tė Vy­dū­ną dirb­ti į sa­vo va­do­vau­ja­mą gim­na­zi­ją. Šį kvie­ti­mą jis su ma­lo­nu­mu priė­mė. Dirb­da­mas tarp že­mai­čių, Vy­dū­nas daug dė­me­sio sky­rė bend­ra­vi­mui su mo­ki­niais, va­do­va­vo gim­na­zi­jos cho­rui, o ir vie­na pir­mų­jų jo Tel­šiuo­se di­ri­guo­ja­mų dai­nų bu­vo „Sun­ku ak­me­nė­liu ant ke­lio gu­lė­ti“.
Nors Vy­dū­nas Tel­šiuo­se dir­bo tik epi­zo­diš­kai, bet tarp gim­na­zi­jos mo­ki­nių pa­li­ko di­džiu­lius pėd­sa­kus. Tai bu­vo lyg nau­jas at­gi­mi­mo lai­ko­tar­pis, už­val­dęs di­des­nę mo­ki­nių da­lį. Jis mo­ki­nių gy­ve­ni­mą pa­krei­pė į švie­ses­nes vė­žes, su­ža­di­no bū­ti do­ro­vin­gus, ne­rū­ky­ti, ne­ger­ti, siek­ti kū­no ir dva­sios svei­ka­tos. Sa­vo veik­la ir mo­ky­to­jo dar­bu su­ža­di­no tas švie­sias ga­lias, ku­rios gy­ve­na ir aukš­ti­na tau­tą.
Vy­dū­no įta­ka Tel­šių gim­na­zi­jo­je įsteig­ti net du bū­re­liai: ve­ge­ta­rų ir sie­los kul­tū­rai kel­ti.
Ir pa­čiam Vy­dū­nui Tel­šiai pa­li­ko ge­rą įspū­dį, to­dėl Že­mai­čių sos­ti­nės nie­ka­da ne­pa­mir­šo. Džiau­gė­si jis, kad su pa­so­din­ta kaš­to­nų alė­ja at­gy­ja ir Lie­tu­va, kad „aug­da­mi spręs­tu­me“ gy­ve­ni­mo už­da­vi­nį – sa­vo gy­ve­ni­mo ir vi­sos tau­tos.
Tel­šiai – ma­ža Vy­dū­no ak­ty­vios veik­los kruo­pe­ly­tė. Fi­lo­so­fui rū­pė­jo vi­sa tau­ta.
Kū­rė­jas sa­vo fi­lo­so­fi­niuo­se trak­ta­tuo­se, straips­niuo­se, per pa­skai­tas skel­bė, jog są­ži­nė, iš­min­tis, tei­sin­gu­mas, sa­vęs ži­no­ji­mas – vi­si šie žmo­gaus reiš­ki­niai yra aukš­čiau už vi­sus ki­tus. Kiek­vie­nas tu­ri su­pras­ti, jog ja­me yra tik­ra­sis, di­dy­sis, žmo­gus. Ki­tas dva­si­nio au­gi­mo lyg­muo yra tau­tiš­ku­mas. Žmo­gus pri­va­lo jaus­ti ry­šį su jį su­pan­čia ap­lin­ka, kal­ba, is­to­ri­ja, pa­pro­čiais.
Šį pa­va­sa­rį mi­nė­da­mi Vy­dū­no 150-ąsias gi­mi­mo ir 65-ąsias mir­ties me­ti­nes, ra­gi­no­me „Tel­šių ŽI­NIŲ“ skai­ty­to­jus ati­džiau pa­žvelg­ti į jo gy­ve­ni­mą ir min­tis. Skel­bė­me ra­ši­nių, ei­lė­raš­čių ir pie­ši­nių kon­kur­są. Kū­ri­nių lau­kė­me iki lie­pos 1 d. Įdo­miau­sius kū­ri­nius pub­li­ka­vo­me, o jų au­to­rius ža­dė­jo­me ap­do­va­no­ti. Pa­ža­dą te­si­me.
Į re­dak­ci­ją (ad­re­su: Res­pub­li­kos g. 1, Tel­šiai) at­siim­ti do­va­nė­lių kvie­čia­me: Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jos III kla­sės mo­ki­nę Ag­nę RA­DŽIŪ­TĘ – už teks­tą „Kaš­to­nai Vy­dū­nui, ar­ba min­tys per­skai­čius P. An­tal­kio kny­gą „Ne­pa­žįs­ta­ma­sis Vy­dū­nas“, Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jos I kla­sės mo­ki­nę Mar­ty­ną ŠIUR­KU­TĘ – už teks­tą „Žmo­gus – lyg mik­ro­kos­mo­sas“ ir Zo­sę GU­MU­LIAUS­KIE­NĘ – už ei­lė­raš­tį „Žmo­niš­ku­mas – gy­ve­ni­mo tu­ri­nys, jo pra­smė (skir­ta Vy­dū­nui)“.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.