Tai liudija profesoriaus Česlovo Kudabos knygos „Kalvotoji Žemaitija“ ir ypač „Septyni keliai iš Varnių“. Nors pats Č. Kudaba gimė tarp Ignalinos ežerų ir tikrai mylėjo savo gimtinę, jis nuoširdžiai žavėjosi mūsų kraštu. Tą gali patvirtinti ir Telšių Žemaitės gimnazijos geografijos mokytoja (jai paskaitas studijų metu skaitė profesorius Č. Kudaba) Aurelija Šviežikienė. Žemaitija – nuostabiausia pasaulio šalis ir daugelį ji „prisijaukina“ – ypač tuos, kurie sugeba matyti, suvokti, jausti – išskirtines asmenybes. O Č. Kudaba tikrai buvo daug daugiau negu universiteto profesorius ar eilinis geografijos mokslų daktaras.
Gegužės mėnesio pabaigoje buvo paskelbti moksleivių nacionalinio geografijos konkurso, skirto profesoriui Č. Kudabai atminti, rezultatai. Pats konkursas jau aštuonioliktą kartą balandžio pradžioje vyko Lietuvos edukologijos universitete Vilniuje. Atvyko į jį apie aštuonis šimtus mokinių. Iš Žemaitijos sostinės ir Telšių rajono savo žinias išbandė trisdešimt keturi jaunieji geografai. Konkurso dalyviai sprendė užduotis, atliko kūrybinę užduotį, net pašto ženklą kūrė Lietuvos šimtmečiui. Dalyviai po konkurso pasivaikščiojo po Vilniaus senamiestį, apsilankė Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakultete, kur apžiūrėjo tuo metu eksponuotus mamuto Gošos griaučius. Tai yra toliausiai į Šiaurę aptiktas mamutas. Maždaug prieš 120 tūkst. metų gyvenęs vienoje iš Sibiro salų.
Vertinimas vyko klasėmis. Telšių Žemaitės gimnazijos trečiokė Gabija Miliūtė užėmė antrą vietą tarp vienuoliktokų. Ją moko TŽG geografijos mokytoja A. Šviežikienė. Į geriausiųjų dvidešimtukus pateko dar trys telšiškiai. Tai „Germanto“ progimnazijos septintokė Laura Knitaitė (mokytojas Andrius Kinčinas) – ji buvo devyniolikta septintų klasių grupėje, ir dar du Vincento Borisevičiaus gimnazijos mokiniai, kuriuos moko Laima Uosytė. Tai šeštaklasis Saulius Valančius – dvyliktas tarp šeštokų ir abiturientė Laura Balvočiūtė – dvylikta tarp abiturientų.
Elė KAKANAUSKIENĖ