Telšių rajono savivaldybės taryba pritarė sprendimams, pagal kuriuos įpareigojo Savivaldybės administraciją tapti dešimties melioracijos sistemų naudotojų asociacijų partnere teikiant paraiškas dėl melioracijos statinių rekonstrukcijos. Savivaldybė iš biudžeto prie kiekvieno projekto turės prisidėti iki 10 proc. lėšų nuo projekto vertės, t. y. po 37 500 Eur. Iš viso – 375 000 Eur.
Svarstydami sprendimų projektus Tarybos nariai pasiskirstė į tris stovyklas. Vieni siūlė prie projektų prisidėti visais 20 proc., kiti – 10 proc., o treti dėl biudžeto lėšų stygiaus ragino nepritarti partnerystei.
Antanas NEKRAŠIUS
Paraiškas ketina teikti dešimt asociacijų
Sprendimų aiškinamajame rašte teigiama, jog melioracijos sistemos – tai didelis ūkininkų, o kartu ir valstybės turtas. Šis turtas dėvisi, genda, didėja užmirkusios žemės plotai. Valstybės finansavimo nepakanka gedimams šalinti ir melioracijos sistemoms rekonstruoti.
Žemės savininkai ir naudotojai dėl užmirkusios žemės patiria didelių nuostolių. Pagal naująjį Melioracijos įstatymą ūkininkai kartu su žeme gavo ir joje esančias drenažo sistemas. Melioracijos statiniai funkcionuoja tik sujungti į sistemą, todėl jų priežiūra vieno savininko žemėje yra mažai veiksminga.
Esą didelę įtaką gerinant melioracijos sistemų infrastruktūros būklę turi Europos Sąjungos lėšos. Paraiškas paramai gauti gali teikti ir melioracijos sistemų naudotojų asociacijos. Projektams finansuoti bus teikiamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“.
Pagal šią priemonę finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Maksimali paramos suma projektui pagal veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ – 300 000 Eur. Įgyvendinus projektus bus rekonstruoti asociacijų narių žemės sklypuose esantys melioracijos grioviai ir juose esantys statiniai, drenažo sistemos.
Visos dešimt asociacijų, ketinančių teikti paraiškas finansavimui gauti, įregistruotos šiemet. Jos nariai – ūkininkai.
Parengti du sprendimų variantai
Analogiškus sprendimus dėl partnerystės teikiant projektus Telšių rajono savivaldybės taryba priėmė ir praėjusiais metais. Aišku, tik asociacijos buvo kitos. Tačiau pernai rajono politikai buvo kur kas dosnesni – jie iš Savivaldybės biudžeto nusprendė padengti visus 20 proc. bendrojo finansavimo lėšų, reikalingų projektams įgyvendinti. Kitaip tariant, asociacijos nariams prie projektų prisidėti nereikėjo.
Taip padaryti buvo bandoma ir šiemet. Sprendimų projektai parengti su 20 proc. prisidėjimu, tačiau nesulaukė Telšių rajono savivaldybės tarybos Verslo, ekonomikos ir finansų komiteto palaiminimo. Komiteto narių nuomone, prie projekto turėtų prisidėti ir patys jo vykdytojai – asociacijos. Todėl nuspręsta parengti alternatyvius sprendimus – su 10 proc. Savivaldybės prisidėjimu. Likusią dalį padengtų patys ūkininkai.
Jeigu kalbėsime „plikais“ skaičiais – 20 proc. Savivaldybės prisidėjimas prie visų dešimties projektų rajono biudžetą patuštintų 750 000 Eur, 10 proc. – 375 000 Eur.
Ragino nepritarti sprendimams
Pirmiausia Telšių rajono savivaldybės taryba ėmėsi svarstyti sprendimų projektus, pagal kuriuos Savivaldybė prie projektų įsipareigotų prisidėti 20 proc.
„Savivaldybės biudžetas šiandien yra pramušęs dugną. Dauguma projektų stringa, – kalbėjo visuomeninio rinkimų komiteto „A. Bacevičiaus pilietinis sąrašas“ narys Martinas Leščiauskas. – Noriu pabrėžti, kad tai yra privatus verslas. Dabar norima visai dešimčiai asociacijų – visų mūsų rajono gyventojų sąskaita – padengti 750 000 Eur! Aš kaip smulkus verslininkas, ūkininkas ir paprastas pilietis manau, kad tai mažų mažiausia yra neteisingas ir neatsakingas elgesys kitų verslininkų, rajono gyventojų, kurie gyvena rinkos sąlygomis, atžvilgiu.
Turime rajone labai daug neišspręstų visuomeninių problemų, kurios turi būti aukščiau nei asmeninės. Todėl siūlau visiškai nepritarti visai dešimčiai sprendimų, nes Savivaldybė nėra pajėgi patirti tokių milžiniškų išlaidų.“
Jaunojo kolegos žodžius palydėjo Tarybos nario Rimanto Adomaičio klausimas, ar pats M. Leščiauskas yra smulkus ar vidutinis ūkininkas ir kiek jis būtų pajėgus savo lėšomis rekonstruoti melioracijos įrenginius? Į tai M. Leščiauskas atsakė: „Aš gyvenu rinkos sąlygomis. Todėl jeigu reikia kokį nors projektą įgyvendinti, kaip ir kiti rajono gyventojai, imu paskolą. Jeigu paskolos negaunu – vadinasi, aš to projekto nevykdau.“
Savo kolegai antrino A. Bacevičius: „Mums siūloma investuoti 750 000 Eur į privatininkų, į ūkininkų gamybos priemones. Tai gal tada paremkime ir baldų gamintojus, taksistus ir t. t.? Dar kad tai būtų smulkūs ūkininkai. Asociacijos nariai – stambūs ūkininkai: kabina viską su lopeta, susirenka visus pinigus, gyvena prabangiai – pasižiūrėkite, kokiais automobiliais važinėja, kokius namus pasistatė! Ir dar jiems padėti?! Nusiperka kokią pelkę, o mes turime į ją investuoti? Pagerina savo sklypo vertę biudžeto sąskaita ir jau gali parduoti… Taupykime Savivaldybės pinigus – neinvestuokime į vieną verslą: arba visiems duodame, arba niekam.“
Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Mantas Serva teigė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Taryboje taip pat nepritaria sprendimų projektams. Esą yra kitų, labiau prioritetinių rajone sričių, kurias reikia finansuoti.
Apie investicijų grąžą ir turtingus ūkininkus
Telšių rajono savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Sigitas Motuzas pabrėžė, jog projektai daugiausia bus finansuojami Europos Sąjungos lėšomis, todėl logiška būtų pritarti partnerystei. Tačiau esą yra ir kita medalio pusė – Verslo, ekonomikos ir finansų komiteto nariai prašė, bet nesulaukė papildomos informacijos. „Būtų gerai sužinoti visų asociacijų narių – ūkininkų – pavardes, kiek jie hektarų žemės valdo ir pan., – dėstė S. Motuzas. – Gal tikrai jie yra pajėgūs prie projektų prisidėti savo lėšomis? Kita vertus, mes nežinome, ar šie ūkininkai anksčiau nėra gavę iš Savivaldybės paramos. Mano nuomone, 20 proc. prisidėjimas – tai yra per daug dideli pinigai Savivaldybės biudžetui.“
Socialdemokratui ir kitiems anksčiau pasisakiusiems Tarybos nariams kategoriškai nepritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Remigijus Puplauskas: „Projektų tikslas suremontuoti valstybės turtą – melioracijos įrengimus. Bus tvarkomi melioracijos grioviai, tiltai. Šių projektų naudą pajus ne tik asociacijų nariai, kurių žemėje bus atliekami darbai, bet ir aplinkinių sklypų savininkai. Todėl siūlau palikti 20 proc. Savivaldybės prisidėjimą.“
R. Puplauskui pritarė ir Algirdas Tarvainis, pabrėždamas, jog Telšių rajonas yra žemės ūkio krypties, todėl ši sritis yra viena iš prioritetinių.
„Turime aiškiai suprasti, kad investuoti reikia tiek į miestą, tiek į kaimą, – kalbėjo tvarkietis Kęstutis Trečiokas. – Kitas dalykas – tokios investicijos turi grąžą: pagerinus turtą, žemės kokybę mūsų rajono žemės ūkis tampa konkurencingesnis su kitais rajonais.“
Šio politiko žodžius pasigavo Tarybos narys A. Bacevičius. „Apie kokią grąžą kalbame? Sukišime pinigus į ūkininkų žemę – šie užaugins jaučius, juos parduos Izraelyje, pasistatys namą, nusipirks naują „Toyotą“, o likusius pinigus susikiš sau į kišenę! Ir kur čia grąža rajonui? – piktinosi A. Bacevičius. – O mokesčių kiek sumoka, mes matome deklaracijose, ar ne taip, madam Vilma ir Tarvaini (kreipėsi į Tarybos narius Vilmą Rumšienę ir A. Tarvainį, – red.)? Ar pakelsite savo samdomiems darbininkams atlyginimus? Ar pradėsite daugiau mokesčių mokėti?“
K. Trečiokas atrėžė, jog jeigu Tarybos narys nežino, kas yra investicijų grąža, jis gali rekomenduoti perskaityti keletą gerų ekonomikos vadovėlių. Esą mokytis niekada nevėlu. „Padidėjus turto vertei, gavus didesnį derlių, bus sumokėta daugiau mokesčių. Taip, ir pajamos bus didesnės. Gal ir automobilį ūkininkas nusipirks naują. Jūs nepavydėkite – ir toliau virinkite „dusliarkas“ – gal ir Jūs kada nors nusipirksite.“
Galiausiai paskelbus balsavimą, Telšių rajono savivaldybės tarybos narių dauguma nepritarė sprendimų projektams, kuriais buvo siūloma prie projektų prisidėti 20 proc. Tačiau alternatyviems sprendimų projektams su numatytu 10 proc. prisidėjimu – pritarta.
Loading ...
