Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienio rytą atidarė NATO Vilniaus viršūnių susitikimo viešąjį forumą.
Lietuvos vadovas pasidžiaugė sveikinimo žodį NATO viešajam forumui tariantis Vilniuje – istorinėje Lietuvos sostinėje, švenčiančioje 700 metų jubiliejų. Prezidentas kartu pabrėžė, jog NATO viršūnių susitikimas vyksta mieste, esančiame vos už kelių šimtų kilometrų nuo žiauraus ir niokojančio Rusijos karo Ukrainoje.
„Turime priimti sprendimus dėl Ukrainos. Jau 15 metų kartojame, kad vieną dieną Ukraina prisijungs prie NATO. Bet mes niekada nežengėme jokio apčiuopiamo žingsnio į priekį, kad pasistūmėtume šiame kelyje. Tuo tarpu Rusija nedvejodama ėmėsi agresyvios iniciatyvos: 2008 metais įsiveržė į Sakartvelą, neteisėtai aneksavo Krymą, destabilizavo Donbasą ir pradėjo brutalią karinę invaziją į Ukrainą. Atėjo laikas pakeisti šią paradigmą. Saugumo ir stabilumo Europoje nebus, jei Ukrainos ateitis nebus aiškiai apibrėžta“, – sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, esame skolingi Ukrainai aiškų kelią į narystę NATO. „Tik 5-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis gali suteikti realių saugumo garantijų, kurios atgrasytų Rusiją nuo bet kokios būsimos agresijos, – akcentavo Prezidentas. – Rytoj surengsime pirmąjį NATO ir Ukrainos tarybos posėdį – tai reikšmingas mūsų praktinės ir politinės partnerystės sustiprinimas.“
Prezidentas pabrėžė, kad Rusija kelia didžiausią tiesioginę ir ilgalaikę grėsmę Aljanso saugumui, todėl artimiausioje ateityje Rusijos atgrasymas išlieka pagrindine užduotimi. „Džiaugiuosi, kad NATO imasi atgrasymo ir priešakinės gynybos stiprinimo. Visos sąjungininkės tvirtai ir vieningai laikosi kolektyvinės gynybos įsipareigojimų. Aljansas Vilniuje jau rašo istoriją, patvirtindamas naujos kartos gynybos planus“, – teigė šalies vadovas.
Pasak Lietuvos vadovo, būtinas rimtesnis požiūris į gynybos investicijas – 2 procentai BVP gynybai turi tapti minimumu – grindimis, o ne lubomis.
Atidarydamas NATO viešąjį forumą Prezidentas apžvelgė regioninės ir globalios saugumo aplinkos kompleksiškumą, įskaitant Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, akcentavo energetinio, kibernetinio ir technologinio saugumo, inovacijų, hibridinių grėsmių klausimų svarbą.
Prezidento komunikacijos grupė