Pra­si­dė­jo er­kių se­zo­nas – ką svar­bu ži­no­ti

At­ši­lus orams at­gy­ja pa­vo­jin­gas li­gas pla­ti­nan­tys vo­ra­gy­viai – er­kės. Jų su­ke­lia­mos in­fek­ci­nės li­gos, er­ki­nis en­ce­fa­li­tas ir Lai­mo li­ga, kas­met į li­gos pa­ta­lą pa­gul­do ne­ma­žai ša­lies gy­ven­to­jų. Spe­cia­lis­tai da­li­ja­si in­for­ma­ci­ja, į ką svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį pra­si­dė­jus er­kių se­zo­nui ir kaip nuo jų ap­si­sau­go­ti.

Mo­ni­ka GIRD­VAI­NĖ

Er­kės ak­ty­vios

Na­cio­na­li­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos (NVSC) Užk­re­čia­mų­jų li­gų val­dy­mo sky­riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Mil­dos Žy­gu­tie­nės tei­gi­mu, miš­ko pa­klo­tė­je, po snie­go dan­ga, žie­mo­ju­sios er­kės pa­bun­da oro tem­pe­ra­tū­rai pa­ki­lus iki 4–5 laips­nių ši­lu­mos, tad kai vi­du­ti­nė pa­ros tem­pe­ra­tū­ra pa­sie­kia 5–7 laips­nius ši­lu­mos, tu­rė­tu­me bū­ti itin bud­rūs, nes tuo­met er­kės jau bū­na ak­ty­vios.

„Er­kės pa­pli­tu­sios vi­so­je Lie­tu­vo­je, tiek kai­mo, tiek mies­to vie­to­vė­se. Šiems vo­ra­gy­viams tin­ka­miau­sia drėg­na, sau­lės ne­kai­ti­na­ma bu­vei­nė, to­dėl gau­siau­sia jų yra la­puo­čių miš­kuo­se. Dau­giau­sia er­kių ap­tin­ka­ma to­se te­ri­to­ri­jo­se, kur gau­su lau­ki­nių gy­vū­nų – nuo­la­ti­nių jų mai­tin­to­jų. Er­kės su­tin­ka­mos miš­ko ta­ke­lių pa­kraš­čiuo­se, tan­kiuo­se brūz­gy­nuo­se: avie­ty­nuo­se, alks­ny­nuo­se, rie­šu­ty­nuo­se, miš­ko jau­nuo­ly­ne, par­kuo­se, kur veš­li žo­lė“, – kal­bė­jo M. Žy­gu­tie­nė.

Užk­re­čia skir­tin­gai

Er­kės pla­ti­na pa­vo­jin­gas in­fek­ci­jas – Lai­mo li­gą ir er­ki­nį en­ce­fa­li­tą. Anot M. Žy­gu­tie­nės, ka­dan­gi er­ki­nio en­ce­fa­li­to vi­ru­so yra er­kių sei­lių liau­ko­se, tai už­si­krė­tu­si er­kė jį per­duo­da žmo­gui per pir­mą­sias 10 mi­nu­čių po įsi­siur­bi­mo. Lai­mo li­gos su­kė­lė­jai (bo­re­li­jos) lo­ka­li­zuo­ja­si vi­du­ri­nė­je er­kių žar­no­je, tad su­kė­lė­jams per­duo­ti rei­kia dau­giau lai­ko – pa­ros ar dau­giau.

„Įsi­siur­bu­sią er­kę rei­kia iš­trauk­ti kaip ga­li­ma grei­čiau – suim­ti kuo ar­čiau odos, ne­spaus­ti kū­ne­lio, ne­su­kio­ti ir prieš tai ne­tep­ti rie­ba­lais ir stai­giu ju­de­siu trauk­ti į vir­šų. Jei­gu ne­pa­vy­ko vi­siš­kai pa­ša­lin­ti er­kės ir li­ko gal­vu­tė, nie­ko da­ry­ti ne­rei­kia, or­ga­niz­mas ją pa­ša­lins pa­ts kaip sve­tim­kū­nį. Po er­kės iš­trau­ki­mo įsi­siur­bi­mo vie­tą re­ko­men­duo­ja­ma de­zin­fe­kuo­ti“, – ko­men­ta­vo spe­cia­lis­tė.

Anot M. Žy­gu­tie­nės, už­si­krė­tus er­ki­nio en­ce­fa­li­to vi­ru­su nė­ra jo­kių efek­ty­vių pre­ven­ci­nių prie­mo­nių, ga­lin­čių pa­dė­ti po įkan­di­mo, tad po er­kės iš­trau­ki­mo be­lie­ka ste­bė­ti svei­ka­tą. Jei po er­kės įkan­di­mo odo­je at­si­ran­da raus­va nuo ke­lių iki ke­lio­li­kos cen­ti­met­rų skers­mens plin­tan­ti dė­mė, gal­vos, rau­me­nų skaus­mai, pa­ky­la tem­pe­ra­tū­ra, var­gi­na bend­ras silp­nu­mas, bū­ti­na kreip­tis į gy­dy­to­ją ir neuž­mirš­ti pa­mi­nė­ti er­kės įsi­siur­bi­mo fak­to. Tai ga­li bū­ti pir­mie­ji Lai­mo li­gos ar er­ki­nio en­ce­fa­li­to simp­to­mai.

Ser­ga­mu­mo sta­tis­ti­ka

NVSC Tel­šių de­par­ta­men­to Užk­re­čia­mų­jų li­gų val­dy­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vai­da Bla­džie­nė in­for­ma­vo, kad 2022 me­tais Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je bu­vo už­re­gist­ruo­ti ke­tu­ri er­ki­nio en­ce­fa­li­to at­ve­jai, o ser­ga­mu­mo šia li­ga ro­dik­lis bu­vo 10,13 at­ve­jo 100 tūkst. gy­ven­to­jų. Re­gist­ruo­ti 44 Lai­mo li­gos at­ve­jai, o ser­ga­mu­mo ro­dik­lis sie­kė 111,44 at­ve­jo 100 tūkst. gy­ven­to­jų.

Lie­tu­vo­je praė­ju­siais me­tais bu­vo už­re­gist­ruo­ti 377 er­ki­nio en­ce­fa­li­to at­ve­jai, ser­ga­mu­mo ro­dik­lis – 13,4 atv. 100 tūkst. gy­ven­to­jų, bei 2 380 Lai­mo li­gos at­ve­jų, ser­ga­mu­mo ro­dik­lis sie­kė 84,8 atv. 100 tūkst. gy­ven­to­jų.

Ša­ly­je re­gist­ruo­tas vie­nas mir­ties nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to at­ve­jis. Praė­ju­siais me­tais dau­giau­sia er­kių pla­ti­na­mų li­gų at­ve­jų už­re­gist­ruo­ta Vil­niaus, Kau­no, Ute­nos ap­skri­ty­se.

Re­ko­men­duo­ja skie­py­tis

NVSC spe­cia­lis­tai įsitikinę – efek­ty­viau­sia prie­mo­nė, ga­lin­ti pa­dė­ti iš­veng­ti er­ki­nio en­ce­fa­li­to, yra skie­pai. Nuo Lai­mo li­gos skie­pų nė­ra, nuo jos ap­sau­go tik bend­ro­sios pro­fi­lak­ti­nės prie­mo­nės.

„Skie­py­tis nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to ga­li­ma vi­sus me­tus. No­rin­tiems pa­si­skie­py­ti pir­mą kar­tą ir įgau­ti imu­ni­te­tą rei­kės tri­jų er­ki­nio en­ce­fa­li­to vak­ci­nos do­zių, įskie­py­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka. Vė­liau de­rė­tų ne­pa­mirš­ti imu­ni­te­tą su­stip­rin­ti – pri­klau­so­mai nuo am­žiaus, pa­kar­to­ti­nai įskie­pi­jant vie­ną er­ki­nio en­ce­fa­li­to vak­ci­nos do­zę kas 3–5 me­tus. Er­ki­nio en­ce­fa­li­to vak­ci­no­mis ga­li­ma skie­py­ti vy­res­nius nei vie­ne­rių me­tų am­žiaus vai­kus ir suau­gu­siuo­sius. Dėl skie­pų re­ko­men­duo­ja­ma kreip­tis į sa­vo šei­mos gy­dy­to­ją“, – pa­žy­mė­jo M. Žy­gu­tie­nė.
V. Bla­džie­nės tei­gi­mu, žmo­nės nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to skie­pi­ja­si iš­ti­sus me­tus, tai pri­klau­so nuo to, ka­da as­muo ga­vo pir­mą do­zę. Ta­čiau daž­niau tel­šiš­kiai skie­pų ka­bi­ne­to du­ris pra­ve­ria pa­va­sa­rį ir va­sa­rą (kovo–liepos mė­ne­siais).

Spe­cia­lis­tės pa­teik­tais duo­me­ni­mis, 2022 m. Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je pir­ma, ant­ra ar tre­čia er­ki­nio en­ce­fa­li­to vak­ci­nos do­ze pa­si­skie­pi­jo 1 971 gy­ven­to­jas, iš ku­rių 524 as­me­nys pri­klau­sė 0–17 me­tų am­žiaus gru­pei. Pir­ma do­ze pa­si­skie­pi­jo 671 gy­ven­to­jas, iš jų 156 ne­pil­na­me­čiai, ant­ra do­ze pa­si­skie­pi­jo 614 gy­ven­to­jų, iš ku­rių 166 ne­pil­na­me­čiai, o tre­čia do­ze pa­si­skie­pi­jo 686 gy­ven­to­jai, iš ku­rių 202 vai­kai.

Sus­tip­ri­nan­čią­ja vak­ci­na nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to pa­si­skie­pi­jo 312 gy­ven­to­jų, tarp ku­rių 127 ne­pil­na­me­čiai.

Ete­ri­nių alie­jų nau­da

Kaip sa­kė ho­lis­ti­nės aro­ma­te­ra­pi­jos pro­pa­guo­to­ja Li­na Bal­sė, po po­ros me­tų už­da­ry­mo na­muo­se ir pa­tir­to di­de­lio spau­di­mo ir su­si­prie­ši­ni­mo šiuo me­tu kai ku­rie žmo­nės lin­kę veng­ti skie­pų te­mos. Paš­ne­ko­vės tvir­ti­ni­mu, kiek­vie­nam svar­bu ob­jek­ty­viai įver­tin­ti sa­vo in­di­vi­dua­lią ri­zi­ką, įsi­gi­lin­ti į skie­po ga­li­my­bę, ga­li­mą nau­dą, ri­zi­kas ar kont­rain­di­ka­ci­jas.
„Apie ap­sau­gą nuo er­kių ir jų nu­bai­dy­mą tu­ri su­si­mąs­ty­ti net tie, ku­rie yra pa­si­skie­pi­ję nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to. Juk er­kės per­ne­ša ir ki­tas li­gas“, – pa­žy­mė­jo L. Bal­sė.

Paš­ne­ko­vė kal­bė­jo, kad sau­go­tis nuo er­kių ga­li­ma dė­vint švie­sius vi­są kū­ną den­gian­čius rū­bus, sa­ve ap­si­žiū­rint po pa­si­vaikš­čio­ji­mo gam­to­je, nau­do­jant ete­ri­nių alie­jų mi­ši­nius.
Ho­lis­ti­nės aro­ma­te­ra­pi­jos pro­pa­guo­to­ja nea­be­jo­ja ete­ri­nių alie­jų nau­da. Anot jos, dar se­nais lai­kais mū­sų mo­čiu­tės ži­no­jo, jog pe­lar­go­ni­jas ver­ta so­din­ti bal­ko­ne, kad pro ati­da­ry­tus lan­gus pri­skris­tų ma­žiau zy­zian­čių­jų. Taip pat ži­no­jo, ko­kius au­ga­lus dėl jų aro­ma­to so­din­ti ša­lia ki­tų au­ga­lų, kad tas aro­ma­tas, pa­vyz­džiui, me­det­kų, sau­go­tų nuo tam tik­rų ken­kė­jų ir pri­trauk­tų ap­dul­kin­to­jus.

„Yra nuo­mo­nių, kad sin­te­ti­niai kos­me­ti­kos prie­mo­nių kva­pai ga­li trauk­ti vabz­džius, kad uo­dai lin­kę la­biau gel­ti iš­gė­ru­sius alaus. Tad leis­da­mi lai­ką gam­to­je tu­ri­me bū­ti sai­kin­gai šva­rūs, bet ne iš­si­kvė­pi­nę sin­te­ti­niais kva­pais. <…> Aš na­muo­se tu­riu ir ete­ri­nių alie­jų mi­ši­nių, ir pa­ruoš­tų purš­kik­lių iš­vy­kai į gam­tą. Ge­riau bū­ti at­sar­ges­niems, nei po to gai­lė­tis, kad ne­pa­da­rė­me kaž­ko, ką ga­lė­jo­me“, – įsi­ti­ki­nu­si L. Bal­sė.

Ar nuo ro­po­jan­čių bei skrai­dan­čių vabz­džių ap­sau­gos che­mi­nis purš­kik­lis, ar na­tū­ra­lus aro­ma­te­ra­pi­nis, anot spe­cia­lis­tės, la­bai pri­klau­sys, kur ir kaip lei­si­me lai­ką bei kiek bus al­ka­nų gy­vū­nė­lių ap­link.

„Nie­kas ne­su­tei­kia šim­to pro­cen­tų ap­sau­gos. Taip pat su ete­ri­niais alie­jais (o ir bet kuo ki­tu, te­pa­mu ant odos ir įkve­pia­mu) tu­ri bū­ti at­sar­ges­ni odos ir kvė­pa­vi­mo ta­kų aler­gi­jų, ast­mą tu­rin­tys žmo­nės. Rei­kė­tų iš­si­ban­dy­ti ma­žais kie­kiais, ar jiems tin­ka pa­si­rink­tas pro­duk­tas. Tai įver­ti­nus ir ruo­šian­tis sma­giam lai­kui gam­to­je ge­riau­si jū­sų drau­gai bus gai­viai ir ašt­riai kve­pian­tys ete­ri­niai alie­jai, ku­rie ne­di­di­na odos jaut­ru­mo ult­ra­vio­le­ti­niams spin­du­liams“, – sa­kė L. Bal­sė.

Ho­lis­ti­nės aro­ma­te­ra­pi­jos pro­pa­guo­to­ja siū­lo pa­si­ga­min­ti to­kį ete­ri­nių alie­jų mi­ši­nį:

• 4 la­šai li­na­lo­lio che­mo­ti­po čiob­re­lio,
• 8 la­šai cit­rin­žo­lės,
• 4 la­šai le­van­dos,
• 4 la­šai pi­pir­mė­tės,
• 2 la­šai ar­bat­me­džio.

Dviem la­šais šio mi­ši­nio, at­skies­to su dviem ar­ba­ti­niais šaukš­te­liais (10 ml) au­ga­li­nio alie­jaus, prieš ke­liau­jant į gam­tą pa­ta­ria­ma iš­tep­ti at­vi­ras kū­no vie­tas. Jį ga­li­ma įmai­šy­ti į tu­ri­mą be­kva­pį kū­no los­jo­ną.

Po­rą la­še­lių mi­ši­nio ga­li­ma už­la­šin­ti ant va­tos dis­ke­lio ir pa­dė­ti juos vie­to­je, kur lei­džia­te lai­ką gam­to­je.

Taip pat ga­li­ma pa­si­ga­min­ti van­dens pa­grin­do purš­kik­lį pen­kis la­šus mi­ši­nio iš­tir­pi­nus dvie­juo­se la­še­liuo­se al­ko­ho­lio, pa­vyz­džiui, deg­ti­nės, ir at­skie­dus su 45 ml vi­rin­to van­dens. Purkš­ti ant at­vi­rų kū­no vie­tų.