„Telšių ŽINIOS“ apsilankė Vembūtuose – Stepono ir Janinos Mažeikų sodyboje. Čia gyvenimas virte verda: loja šunys, žolę lesioja pentardos, savo uodegomis puikuojasi povai, tvenkinyje plaukioja gulbės, aplink duris išdidžiai vaikšto pūkuotas katinas, kiek tolėliau pievoje ganosi kumelaitė…
Steponas Vembūtuose gimė ir užaugo, Janina čia atitekėjo iš Rietavo. Užauginę tris vaikus – dvi dukras ir sūnų – dabar džiaugiasi savo anūkėliais, kurie dažni svečiai jų sodyboje.
Povai nėra reiklūs
Povus Janina ir Steponas pradėti auginti prieš 20 metų. Nusipirkę pirmąją šių paukščių porelę savo malonumui, džiaugiasi šiais paukščiais, kurie, pasak šeimininkų, nėra reiklūs ar lepnūs, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Jie lesa tą patį, ką ir vištos. Jų priežiūra niekuo nesiskiria nuo kitų naminių paukščių. Žiemoja povai tvarte kartu su visais gyvūnais. Jiems nereikia specialaus aptvaro – paukščiai žino savo teritoriją, iš kiemo neišeina. Tik mūsų gražuoliai aptverti, nes kiemą pamėgo lapės. Jų ir šiaip visame kaime padaugėjo – pjauna paukščius. Dažni svečiai čia ir kiaunės bei šeškai“, – pasakojo Steponas.
Povas brangus paukštis. Patelę galima nupirkti už 100 Lt. Patinėliai kainuoja apie 250 Lt. Per vienus metus povai šeimininkams padovanoja po vieną vadą. Jauniklius Janina ir Steponas dažniausiai parduoda, tačiau pirkimas šiandien gana neaktyvus, jis padidėja pavasarį, kai žmonės nori puošti savo sodybas. Janina puikiai prisimena tuos laikus, maždaug prieš 15 metų, kai už povą mokėdavo labai brangiai – kiek paprašydavo, tiek ir duodavo.
Stepono teigimu, povą reikia užsiauginti, kad priprastų prie žmogaus. Paukščiai labai jaukūs, greitai atpažįsta šeimininkus. „Aišku, per tiek metų esame turėję įvairaus charakterio paukščių, vienas buvo toks, kad į kiemą buvo nejauku išeiti – tuojau puldavo tiek savą, tiek svetimą“, – prisiminė šeimininkas.
Šiuo metu vembūtiškių povai be uodegų. Jas patinėliai numeta ir vėl užaugina. Povo uodegos plunksnas Steponas sako išdalijantis – tai siuvėjoms, tai draugams.
Pasak S. Mažeikos, povai jaučia oro permainas. Jei povas aukštai medyje ir šaukia – bus geras oras, jei jis vaikšto ant žemės ir klykia – oras prastės.
Meilė paukščiams
Prieš penkerius metus Stepono tvenkinyje apsigyveno gulbės. Joms taip patiko J. ir S. Mažeikų sodyba, kad jau kelintus metus pasilieka čia ir žiemoti. Jas šeimininkas priima į tvartą, prie kitų paukščių.
Gulbės puikiai pažįsta Stepono balsą, lesa iš jo rankų, seka iš paskos į kiemą. Šeimininkas sako, kad gulbei reikia duoti kelią, jei ji eina link mūsų, visada leisti į priekį.
Augina Steponas ir dar keletą įdomių paukščių – pentardų. Jų kiaušinių lukštas labai kietas – vembūtiškis bandė kiaušinį mesti per namą, nukritęs į žolę jis nesudužo. Pentardų kiaušiniai labai maistingi, gaminant kokį patiekalą, jų reikia dvigubai mažiau nei vištų kiaušinių.
Be šių ypatingų paukščių vembūtiškiai augina dvi karves, kumelę, kiaules. Steponas gailisi, kad šiais metais prarado 4 avilius: įsimetė kažkokia liga, tad iš 8 liko tik 4. Ir medaus šiais metais, kaip niekada, mažai prikabino.