Iš arbatžolių gaminame vieną populiariausių gėrimų pasaulyje – arbatą. Arbatos kategorija bene lankomiausia ir internetinėse parduotuvėse. Arbatžolių nereikėtų maišyti su vaistažolėmis: nors iš pastarųjų taip pat gaminame arbatas, arbatžolės gaunamos iš vieno specifinio augalo rūšių.
Arbatžolės yra sudžiovinti ar kitais būdais apdoroti arbatmedinių augalų šeimos rūšių – Camellia sinesis (dar žinomo kaip kininis arbatmedis) ir Camellia assamica – lapai bei pumpurai. Arbatai naudojamų arbatmedžių auginimas pirmiausia paplito Pietų ir Pietryčių Azijoje, o šiandien „arbatos augalai“ kultivuojami beveik visose tropinėse ir subtropinėse šalyse. Kininis arbatmedis yra vertingiausia ir labiausiai auginama arbatai arbatmedžių rūšis.
Iš arbatžolių (priklausomai nuo jų rinkimo ir apdorojimo būdo) gaminamos įvairios arbatos rūšys. Populiariausios jų yra baltoji, žalioji, juodoji, puero, ulongo arbata. Šiame straipsnyje aptarsime jų naudą, galimas rizikas ir kitus aspektus.
Įvairiapusė arbatžolių nauda
Visų pirma, kininio arbatmedžio lapuose, pumpuruose randama apie 4-10 procentų kofeino, 1-4 proc. aminorūgščių, 45-90 proc. antioksidantų polifenolių. Dėl šių bioaktyviųjų junginių arbatžolės teigiamai veikia imuniteto sistemos funkcionavimą, širdies ir kraujagyslių sistemą, gali apsaugoti nuo įvairių ligų – pradedant neurodegeneracinėmis ligomis, baigiant įvairiais vėžiniais susirgimais.
Teigiamas arbatžolių poveikis sveikatai pasireiškia reguliariai vartojant aukštos kokybės arbatas. Verta atkreipti dėmesį, kad kiekviena arbatos rūšis pasižymi ne tik skirtingu skoniu, aromatu, bet ir poveikiu sveikatai.
Kuo pasižymi skirtingos arbatos rūšys
Juodoji ir puero arbatos turi daugiausiai kofeino iš visų arbatžolių rūšių. Jos labiausiai stimuliuoja, suteikia energijos, didina budrumą ir pagerina dėmesio koncentraciją. Skirtingai negu kava, arbatžolėse esantis kofeinas veikia tolygiau, nesukelia staigaus energijos šuolio.
Juodojoje ir puero arbatose iš visų arbatos rūšių yra didžiausia koncentracija ir polifenolio tanino rūgšties. Tanino rūgštis pasižymi antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu, padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio, mažina uždegimines reakcijas organizme.
Žaliojoje, baltojoje arbatose randama daugiausiai polifenolių katechinų, kurie pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu. Manoma, kad katechinai mažina sisteminį uždegimą organizme, stimuliuoja metabolizmą, apsaugo smegenis, širdį, reguliuoja cukraus apykaitą organizme. Įrodyta, jog galingiausią iš visų poveikį turintis katechinas – epigalokatechinas 3-galatas (EGCG) – sumažina kai kurių vėžio rūšių atsiradimo riziką, lėtina senėjimo procesus.
Daugiausiai aminorūgščių yra randama baltosios ir žaliosios arbatos arbatžolėse. Viena labiausiai ištirtų aminorūgščių, esančių arbatoje – l-teaninas – gerina protinę veiklą, turi vėžio vystymąsi stabdančių savybių.
Puero arbatoje randami ne tik dideli kofeino, tanino rūgšties kiekiai, bet ir didžiausia „gerųjų bakterijų“ koncentracija. Dėl to puero arbata (dar vadinama fermentuota arbata) taip pat gerina virškinimą ir bendrą žarnyno veiklą, atkuria organizmo mikrobiotą, teigiamai veikia imuniteto funkcijas, slopina uždegimines reakcijas organizme.
Tuo tarpu ulongo arbata pasižymi stipriausiu termogenezės procesus organizme sukeliančiu poveikiu. Dėl to ulongo arbata iš visų arbatžolių rūšių labiausiai stimuliuoja metabolizmą ir padeda sulieknėti.
Ar arbatžolės gali būti kenksmingos?
Nepaisant arbatžolių naudos mūsų sveikatai, jos gali turėti ir neigiamą poveikį. Arbatžolėse esanti tanino rūgštis gali padidinti skrandžio rūgštingumą, sukelti pykinimą, vidurių užkietėjimą, refliuksą ir kitas virškinimo sistemos problemas. Kofeinas gali sukelti nerimą, per didelį nervų sistemos įaudrinimą, neigiamai paveikti miego kokybę (pavyzdžiui, gali būti sunku užmigti ar išmiegoti visą naktį).
Taip pat arbatžolės (ypač juodoji arbata) savo sudėtyje turi oksalatų, kurių per didelė koncentracija organizme gali sukelti inkstų akmenis.
Tačiau svarbu pabrėžti, jog arbatžolių poveikis labiausiai priklauso nuo suvartojamo arbatos kiekio ir stiprumo. Manoma, kad dauguma žmonių per dieną gali išgerti 3-4 puodelius arbatos, nepajausdami jokio neigiamo poveikio. Kita vertus, daliai žmonių toks kiekis gali būti per didelis – viskas priklauso nuo individualaus organizmo, sveikatos būklės.
Jei jaučiate, kad esate jautresni kofeinui ar dėl sveikatos būklės turite jo privengti, rinkitės mažiausiai kofeino turinčias arbatas, kaip baltąją arbatą.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis arbatžoles
Nepriklausomai nuo to, kokios rūšies arbatžoles norite įsigyti, svarbiausia – įvertinti jų kokybę. Arbatžolių kokybę galite įvertinti pagal jų išvaizdą, kvapą ir skonį.
Aukštos kokybės arbatžolės (sudžiovinti lapai, pumpurai) turėtų būti stambios, išsaugojusios savo formą, ryškios spalvos. Jei paėmus keletą arbatžolių į rankas jos lengvai sutrumpa, itin mažai sveria – tai gali būti požymis, kad arbatžolės yra perdžiovintos arba pasenusios.
Arbatžolės turėtų skleisti ryškų aromatą, nepriklausomai nuo arbatos rūšies. Pavyzdžiui, žalioji arbata skleidžia lengvą ir gaivų žolės kvapą, juodoji arbata – žemišką, gėlių ar saldų aromatą. Jei įkvėpus arbatžolių kvapo jaučiamas blankus, nežymus aromatas – tai ženklas, kad arbatžolės arba prastos kokybės, arba pasenusios. Taip pat arbatžolių aromatas turi sustiprėti paruošus arbatą.
Aukštos kokybės arbatžolės turi būti stipraus, atpažįstamo skonio. Gurkšnojant arbatą turėtų atsiskleisti skirtingos skonio natos. Pavyzdžiui, žaliosios arbatos skonis yra gaivus, o juodosios – gilus, intensyvus. Jei gerdami arbatą jaučiate sutraukiantį, nemalonų cheminį skonį, didelė tikimybė, kad geriate prastos kokybės arba pasenusią arbatą.
Loading ...
