
Plungės kultūros centras gegužės 19–25 dienomis visus kvietė į pirmą kartą Plungėje organizuotą festivalį „Žemaitiu dėinas“. Edukacijos, susitikimai, konferencija apie žemaičių kalbą ir etnografinį išskirtinumą, baigiamasis koncertas su muge „Nuo kulinarijos iki amatų“ leido dar sykį prisiliesti prie žemaičių identiteto ir priminė, kad išties mūsų kraštas yra unikalus savo tradicijomis ir kultūros paveldu.
Daiva Gerikienė
Koncertu „Tykumos“, kuriame unikalią programą pristatė vienas ryškiausių šių dienų postfolklorinės tradicijos Lietuvoje kūrėjų Donatas Bieliauskas ir muzikos autorius, atlikėjas, garso dizaineris Kristijonas Lučinskas, prasidėjęs festivalis visą savaitę kvietė į įvairius renginius. Kultūros centre vyko edukacijos ir kiti užsiėmimai, leidę pažinti senuosius amatus: keramiką, kalvystę, medžio drožybą – surengtos dirbtuvės, kurias vedė šių amatų mokytojai ir tautodailininkai.
Besidomintys savo tarme ir krašto etnografija apsilankė konferencijoje, kurioje dalyvavo ir pranešimą „Žemaitiu kalbuos ėr rašta keravuojėms“ pristatė profesorius Juozas Pabrėža, kultūrologė Aldona Kuprelytė pasidalino pranešimu „Mona Žemaitėjė“.
Prof. J. Pabrėža savo pranešime kvietė prisiminti, kodėl žemaičių tarmė turi teisę vadintis kalba. Svečias atkreipė dėmesį į tai, jog žemaičių kalbos ir rašto dalykai mena labai senus laikus, netgi lietuviškos raštijos pradžią. „Paimi Martyno Mažvydo „Katekizmą“ ir matai, kad jis parašytas žemaičių kalbos pagrindu. Ir nėra ko stebėtis – Mažvydas juk buvo žemaitis iš Švėkšnos“, – pažymėjo jis.
Profesorius taip pat priminė, kad yra ir daugiau žemaitiškai parašytų kūrinių. XIX amžius, pasak jo, buvo žemaitiškos kalbos atgimimo laikas. Būtent tada ir sprendėsi, kokiu pagrindu – žemaičių ar aukštaičių kalbos – turėtų formuotis bendrinė lietuvių kalba. Ir tarp žemaičių, ir tarp aukštaičių buvo vyrų, rašiusių gerus, kalbos formavimuisi reikšmingus veikalus. Žemaičių pusėje buvo Dionizas Poška, Liudvikas Jucevičius, Simonas Stanevičius, Motiejus Valančius, Simonas Daukantas, Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Tarp J. Pabrėžos paminėtų argumentų, kodėl mūsų tarmę reikėtų vadinti kalba, yra tai, jog ji turi visus kalbai būdingus bruožus: morfologiją, leksiką, sintaksę ir fonetiką. Apie visa tai išsamiai yra parašyta A. Pabrėžos išleistose knygose „Žemaičių rašyba“ (išleista kartu su prof. Aleksu Girdeniu) ir jau keliais leidimais išspausdintoje „Žemaičių kalba ir rašyba“.
Konferencijoje prisiminta ir tai, jog J. Pabrėža į šiaurės žemaičių patarmę išvertė skaitomiausią pasaulio literatūros klasikos knygą – prancūzų rašytojo Antuano de Sent Egziuperi „Mažąjį princą“. „Palinkėsiu jums Mažojo princo žodžiais, kad daugiau matytumėte širdimi. Gal tada ir mūsų kalba gyvuos per amžius“, – kalbėjo profesorius.
Apie žemaitiškumą ir mūsų krašto tradicijas „Žemaitiu dėinū“ festivalio konferencijoje kalbėjo ir kultūrologė A. Kuprelytė. Viešnia pristatė etnografinę Žemaitijos pusę, pasakojo apie sodybų autentiškumą, žemaitiškos sodybos pastatus. Kultūrologė kvietė nepamiršti savo šaknų ir puoselėti savo šnektą – juk tai be galo svarbu siekiant išlaikyti tradicijas.
„Įtrauki, aktuali, įdomi ir prasminga popietė, kurios metu turėjome galimybę dar kartą pasidžiaugti ir įvertinti žemaičių kalbos, rašto, tradicijų išskirtinumą ir unikalumą“, – apie konferenciją atsiliepė Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis.ip
Gegužės 25 dieną jau visų laukė festivalio baigiamasis renginys. Vyko koncertas, kurio metu žiūrovus linksmino Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyriaus kapela „Minija“ (vad. Rimantas Varkojus) ir vokalinė grupė „Vo tēp“ (vad. R. Varkojus), Telšių rajono savivaldybės Ryškėnų kultūros centro kapela „Čia ir dabar“ (vad. Sigitas ir Sandra Petruliai), Rietavo savivaldybės kultūros centro liaudies muzikos kapela „Subata“ (vad. Aida Liutikienė), Platelių kultūros centro liaudies muzikos kapela „Apėntaas“ (vad. Jurgita Antanaitienė), Plungės kultūros centro liaudies muzikos kapela (vad. Vidmantas Žilinskas), vokalinis ansamblis (vad. Valentina Balčiauskienė), folkloro ansamblis „Gondinga“ (vad. Dalia Stasikėlienė), liaudies muzikos kapela „Rokunda“ (vad. Alfredas Lučinskas), vokalinis-instrumentinis ansamblis „Dagila“ (vad. Rita Džiaugienė), vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis „Žirginėliai“ (vad. Sonata Kazlauskytė).
Festivalį vainikavo multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio su grupe pasirodymas.