Perkąsti mokslo paslaptis padeda kūrybiškumas

Kūrybiškumas, technologijos ir praktinės užduotys, o ne vien sausa teorija. Taip būtų galima apibūdinti Lietuvos mokyklose taikomą STEAM ugdymą, kuris padeda geriau išmokti ir praktikoje pritaikyti naujas žinias. Mokiniai atlieka tyrimus, bandymus, eksperimentus, modeliuoja, konstruoja, programuoja. Tokiam mokymui gerų žodžių negaili tiek patys mokytojai, tiek mokiniai, anot kurių, dabar visko galima išmokti gerokai greičiau, įdomiau.
Saulė MARCINKEVIČIŪTĖ
Mokslu domisi ir po pamokų
Santrumpa STEAM, žyminti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų bei matematikos (angl. science, technology, engineering, art, mathematics) sritis, reiškia integralų tikrovės reiškinių pažinimą ir į praktinį žinių taikymą orientuotą ugdymą. Taip siekiama didinti mokinių susidomėjimą mokslais ir gerinti jų pasiekimus. Šiaulių Romuvos gimnazijos bendruomenė sako, kad toks ugdymas labai pasiteisina.
Anot gimnazijos biologijos mokytojos Linos Kneižienės, daugiausiai šioje mokymo įstaigoje yra integruojamų gamtos mokslų ir matematikos pamokų. Na, o tai, kad Šiaulių gimnazijos mokiniai mielai įsitraukia į mokslus, liudija ir jų pasiekimai.
„Įvairiuose konkursuose nuolat užimame labai geras vietas – pirmas, antras, trečių net nebuvo“, – tikina L. Kneižienė.
Mokytojos teigimu, vykdomi ilgalaikiai ar trumpalaikiai eksperimentai bei projektiniai darbai dažniausiai būna biologijos, chemijos ir matematikos mokslų sintezė. L. Kneižienė pasakoja, kad bet kurio eksperimento temas ir uždavinius suformuluoja patys vaikai, mokytojai pamokose tik iškelia tam tikras aktualias problemas, kurios ir įkvepia atlikti vieną ar kitą bandymą.
Štai vykdant naujausią net keturis mėnesius trukusį eksperimentą, buvo aiškinamasi, kaip išvalyti dirvožemį naudojant baltąją garstyčią bei kokia yra dirvožemio taršos įtaka sėjamai pipirnei.
STEAM mokymo populiarumą Romuvos gimnazijoje rodo ir tai, kad nuskambėjus skambučiui mokiniai jo ne tik nepamiršta, bet įkvėpti organizuoja ir mokyklos renginius.
Pavyzdžiui, kovo pabaigoje renginį „STEAM intelektinis žaidimas IT‘sTEAM“ gimnazijoje organizavo projekto „Jaunimo mokslo kavinė“ dalyviai. Jame varžėsi tiek STEAM dalykų mokytojai, tiek gimnazistai. Trečios gimnazijos klasės mokiniai laužė galvas bandydami įveikti ketvirtokų parengtus vaizdo klausimus mokslo temomis – pradedant matematika ir fizika, baigiant muzika ir IT.
Pravers gyvenime
Apie genetikos arba odontologijos studijas svajojanti gimnazijos ketvirtokė Ugnė Jurgelytė įsitikinusi, kad STEAM ugdymas ne tik padeda geriau išmokti mokomus dalykus, bet ir skatina jais domėtis giliau.
„Tokios pamokos padeda labiau įsisavinti žinias, be to, jos įdomesnės ir dar gali pasidomėti kuo nors papildomai, sužinoti kažką naujo, kas galbūt pravers ir gyvenime. Taigi, jos tikrai atneša naudą“, – tvirtina ji.
Gimnazistė pasakoja, kad praėjusiais metais drauge su dar dviem bendramoksliais dalyvaudama nacionaliniame konkurse „Mūsų eksperimentas“ net du mėnesius tyrė šviesos spektrinės sudėties įtaką sėjamosios gražgarstės augimui.
„Auginome sėjamąsias gražgarstes ir tyrėme, kokie spinduliai labiausiai skatina jų augimą – mėlyni, raudoni, saulės ar paprasta lempos šviesa. Taip pat po to bandėme nustatyti ir vitamino C lygį jose“, – apie vieną iš atliktų bandymų kalbėjo Ugnė.
Mokinių pastangas įvertino ir Švietimo ir mokslo ministerija. Jos vertinimo komisija šiam „Mūsų eksperimento“ tyrimui skyrė I vietą.
Savo moksliniais eksperimentais Šiaulių gimnazija, tikėtina, stebins ir ateityje. Biologijos mokytojos L. Kneižienės teigimu, nuo ateinančių mokslo metų čia projektinius darbus vykdys visi 3 klasių mokiniai, nesvarbu, kokius mokomuosius dalykus jie bus pasirinkę.
„Atlikus projektinį darbą, jį reikės pristatyti ir pažymys bus įrašytas į atestatą“, – aiškino ji.
Kai mokymo procesas įdomus ir grįstas eksperimentais, mokslo metai neprailgsta nei vaikams, nei mokytojams.
Investicijos tyrimų įrangai įsigyti
Tam, kad mokiniai pamokose įgytas teorines žinias vis dažniau galėtų tikrinti ir praktikoje, 2017–2018 m. Švietimo ir mokslo ministerija ketina modernizuoti gamtos ir technologinių mokslų klases daugiau nei 700 Lietuvos mokyklų, kuriose mokosi 1–8 klasių moksleiviai. Naujoms eksperimentams atlikti reikalingoms priemonėms įsigyti bus skirta beveik 7 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Mokymo įstaigas pasieks gamtos tyrinėjimo rinkiniai, diodiniai lazeriai, elektronikos mokomieji rinkiniai, meteorologinės stotelės, cheminės medžiagos, įvairių tūrių matavimo indai, mikroskopai, kompasai, žiūronai, termometrai, kėlimo mechanizmai, optikos rinkiniai ir kt.
Be to, investuojama bus ne tik į naują tyrimų įrangą, bet ir į mokymo metodiką, kurią sudarys pamokų aprašymai bei filmuota medžiaga.
Tai – jau ne pirmos investicijos gamtos mokslų pamokoms, pastaruoju metu pasiekusios šalies mokyklas. 2010–2012 m. įvairių priemonių gamtos mokslų pamokoms buvo skirta apie 400 mokyklų, daugiausiai gimnazijų.

Artūro Žuko nuotr.