
Karantinas, apribojęs judėjimą tarp savivaldybių, daugumai žmonių sukėlė nepatogumų. Štai vienas rajono gyventojas pyksta dėl to, kad nebegali nuvykti į kitą savivaldybę įsipilti į automobilį degalų.
Žmogus sako, jog niekur nevaikštinėtų, nuvyktų į degalinę, esančią Mažeikių ar Plungės rajone, prisipiltų degalų ir grįžtų. Jo ilgametė praktika esą parodė, kad aplinkiniuose rajonuose degalai ne tik kad pigesni, bet ir geresni, – kitur įsipylęs nuvažiuojantis daugiau kilometrų. Ar gali taip būti? Gyventojas tikino, jog tikrai taip: esą pradėjus pilti degalus tik Telšių rajone, automobilis apgedo, o meistrai bake aptikę nuosėdų, kurių anksčiau nebuvę.
Ne paskutinėje vietoje žmogui ir kaina: kodėl Telšių rajone degalai yra brangesni negu aplinkiniuose rajonuose?
Degalų kainos gali kisti kiekvieną dieną
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos vyriausioji specialistė komunikacijai Alina Žilinaitė kalbėjo, jog degalų kainos Lietuvoje nėra reguliuojamos valstybės, reguliuojama tik pati veikla išduodant leidimus užsiimti prekyba naftos produktais. Degalų tiekėjai veikia konkurencijos sąlygomis ir degalais prekiauja tiek tarpusavyje (didmeninėje rinkoje), tiek ir parduodant degalus galutiniams vartotojams (mažmeninėje rinkoje). Degalų kainą paprastai sudaro žaliavinės naftos kaina, naftos perdirbimo sąnaudos, biodegalų įsigijimas, atskirų degalų tiekėjų pardavimo kaštai ir maržos, logistikos išlaidos ir degalų apmokestinimas mokesčiais (PVM, akcizas).
Galutinės degalų kainos svyravimai gali pasireikšti dėl žaliavinės naftos kainos svyravimų, kadangi pati naftos kaina yra gana dažnai kintanti, taip pat dėl atskirų degalų tiekėjų sprendimų įsigyjant degalus didmeninėje rinkoje.
„Energetikos ministerija nerenka duomenų apie rajonuose vyraujančias degalų kainas, jos gali kisti kiekvieną dieną, todėl norint nustatyti, ar tam tikru laikotarpiu konkrečiame regione degalų kainos buvo didesnės nei kituose regionuose, reikėtų atlikti tyrimą ir palyginamąją analizę. Aukštesnes degalų kainas regionuose taip pat gali lemti skirtinga tam tikrų degalų tiekėjų konkurencija specifiniame regione, degalų logistikos kaštai, pačių degalų tiekėjų maržos“, – paaiškino A. Žilinaitė.
Energetikos ministerija informavo, jog visiems asmenims, siekiantiems užsiimti prekyba nefasuotais naftos produktais, yra reikalingi leidimai. Juos išduoda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kuri ir prižiūri, kaip laikomasi reguliuojamosios veiklos sąlygų. Prekybos taisyklėse nustatyta, kad parduoti naftos produktus, neturint įmonės gamintojos ar kitos nepriklausomos laboratorijos kokybės pažymėjimo, draudžiama. Parduodamų naftos produktų kokybė turi atitikti šių produktų kokybės pažymėjime nurodytus kokybės rodiklius ir privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimus.
Degalų ir jų mišinių atitikimą šiuos kokybės reikalavimus tikrina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Jos darbuotojai ima mėginius ir tiria jų sudėtį, pagal kurią nustato atitiktį minėtiems reikalavimams.
Kainos priklauso nuo taikomų mokesčių
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė pasakojo, kad didžiąja dalimi mažmeninės degalų kainos (apie 94–93 proc.) priklauso nuo taikomų mokesčių (akcizo ir PVM), didmeninių produktų kainų ir konkurencijos. Didmeninei produkto (benzino, dyzelino, suskystintųjų automobilinių dujų) kainai įtakos turi naftos kainos ir dolerio kursas euro atžvilgiu. Kiekviena įmonė nustato mažmeninę degalų kainą vadovaudamasi savo kainodaros strategija ir principais.
D. Jokšienės teigimu, reikalavimai Lietuvos Respublikoje parduodamiems degalams yra reglamentuojami teisės aktais ir patvirtintais naftos produktų privalomaisiais kokybės rodikliais.
„Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtintos Prekybos naftos produktais taisyklės numato ūkio subjektų, kurie verčiasi naftos produktų prekyba, kontrolę ir priežiūrą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal kompetenciją tikrina šalies rinkoje parduodamų degalų kokybę ir atitiktį teisės aktų reikalavimams“, – dėstė asociacijos prezidentė.