Pa­ti­riu smur­tą – kur kreip­tis pa­gal­bos?

Smur­tas nė­ra vien fi­zi­nis ki­to žmo­gaus su­ža­lo­ji­mas – jis ga­li pa­si­reikš­ti įvai­rio­mis for­mo­mis: fi­zi­niu, psi­cho­lo­gi­niu, eko­no­mi­niu ar sek­sua­li­niu ken­ki­mu.

Nors smur­tas ga­li bū­ti ne­ma­to­mas ar pa­tei­si­na­mas au­kos ir vi­suo­me­nės, o smur­to žy­mės – sle­pia­mos nuo ap­lin­kos, svar­bu su­pras­ti, kad pa­da­ri­niai tiek fi­zi­nei, tiek psi­chi­nei svei­ka­tai yra mil­ži­niš­ki.

Spe­cia­li­zuo­ta­me komp­lek­si­nia­me pa­gal­bos cent­re (SKPC) dir­ban­ti Mo­te­rų in­for­ma­ci­jos cent­ro pro­gra­mų va­do­vė Ru­gi­lė But­ke­vi­čiū­tė pa­žy­mi šie­met jau­čia­mą smur­to at­ve­jų pa­di­dė­ji­mą. Anot jos, 2022 me­tų pir­mą­jį ket­vir­tį SKPC apie tai ga­vo 7 303 pra­ne­ši­mus, o 2021 me­tų pir­mą­jį ket­vir­tį – 6 191.

Fi­zi­nis smur­tas – leng­viau­siai pa­ste­bi­mas

Nors žmo­nės daž­niau­siai ge­ba įvar­dy­ti skir­tin­gas smur­to for­mas, tik ma­ža da­lis ga­li de­ta­liau pa­pa­sa­ko­ti, kaip jas at­pa­žin­ti ir kas po jo­mis sle­pia­si.

Fi­zi­nis smur­tas – leng­viau­siai at­pa­žįs­ta­ma ir pri­pa­žįs­ta­ma ken­ki­mo for­ma.

R. But­ke­vi­čiū­tė pa­žy­mi tai, kad kiek­vie­nas as­muo smur­tą su­pran­ta skir­tin­gai ir jį ver­ti­na pri­klau­so­mai nuo bu­vu­sių pa­tir­čių: „Vie­ni pa­trau­ki­mą už ran­kos ver­ti­na kaip fi­zi­nio smur­to iš­raiš­ką, o ki­ti fi­zi­niu smur­tu lai­ko spar­dy­mą, smau­gi­mą, daik­tų mė­ty­mą.“

Ji pa­brė­žia – svar­bu su­pras­ti, kad fi­zi­nis smur­tas yra bet ko­kio fi­zi­nio skaus­mo su­kė­li­mas ar ne­žy­mus svei­ka­tos su­trik­dy­mas.

„Tu­ri­me ne­ma­žai at­ve­jų, kai smur­tau­to­jas ar­ba smur­tau­to­ja mė­to įvai­rius daik­tus: va­zas, lėkš­tes, kny­gas, te­le­fo­nus. Ži­no­me si­tua­ci­jų, kai ka­ran­ti­no me­tu smur­tau­to­jai sa­vo ant­rą­ją pu­sę už­ra­kin­da­vo kam­ba­ry­je ir neiš­leis­da­vo. Vi­sa tai – ir­gi fi­zi­nis smur­tas“, – at­krei­pia dė­me­sį SKPC tei­si­nin­kė.

Psi­cho­lo­gi­nis smur­tas: kaip at­pa­žin­ti?

R. But­ke­vi­čiū­tė ak­cen­tuo­ja, kad to­bu­lų san­ty­kių ne­bū­na, to­dėl itin svar­bu ge­bė­ti at­skir­ti konf­lik­tą nuo psi­cho­lo­gi­nio smur­to.

„Pyk­tis yra vie­na iš mū­sų emo­ci­jų ir ją bū­ti­na iš­reikš­ti. Tai­gi, jei mes ne­su­ta­ria­me dėl neišp­lau­tų in­dų, ato­sto­gų vie­tos ir lai­ko ar konf­lik­tuo­ja­me dėl to, kiek ga­li­me iš­leis­ti pi­ni­gų vai­ko bū­re­liams, – vis­kas yra nor­ma­lu ir priim­ti­na, jei to­kia­me konf­lik­te abu as­me­nys yra ly­gūs, vie­nas ki­to ne­bi­jo. Ta­čiau, konf­lik­tuo­jant dėl tų pa­čių da­ly­kų psi­cho­lo­gi­nio smur­to aki­vaiz­do­je, eg­zis­tuo­ja ne­ly­gios ga­lios po­zi­ci­jos – vie­nas ini­ci­juo­ja pyk­tį, o ki­tas bi­jo ką nors da­ry­ti, kad ne­su­kel­tų pa­pil­do­mų grės­mių“, – aiš­ki­na spe­cia­lis­tė.

Anot jos, jei­gu jus men­ki­na, že­mi­na, ver­čia jaus­ti kal­tę, iš­juo­kia jū­sų įsi­ti­ki­ni­mus, ne­lei­džia bend­rau­ti su drau­gais ar pra­mo­gau­ti at­ski­rai nuo ant­ro­sios pu­sės – tai taip pat yra psi­cho­lo­gi­nis smur­tas.

Šian­die­nos grės­mė – eko­no­mi­nis smur­tas

Šie su­dė­tin­gi lai­kai, kai kas­dien kin­ta eko­no­mi­niai ša­lies ro­dik­liai ir si­tua­ci­ja ap­gaub­ta dau­ge­liu ne­ži­no­mų­jų, yra pui­ki ter­pė eko­no­mi­niams smur­tau­to­jams. Jie kont­ro­liuo­ja sa­vo au­ką, liep­da­mi at­si­skai­ty­ti už iš­leis­tus pi­ni­gus, tik­rin­da­mi če­kius ir klaus­da­mi, ko­dėl bu­vo pirk­ta vie­na ar ki­ta pre­kė.

Ne­re­tai ant­ro­sioms pu­sėms ne­lei­džia­ma dirb­ti ir sa­ko­ma, kad šei­ma bus pa­si­rū­pin­ta.

R. But­ke­vi­čiū­tės tei­gi­mu, pi­ni­gai vi­suo­met bu­vo jaut­ri te­ma, apie ku­rią daž­niau­siai ne­kal­ba­ma nei su tė­vais, nei su drau­gais, to­dėl smur­tau­to­jui ga­na leng­va kont­ro­liuo­ti sa­vo ant­rą­ją pu­sę.

„Nuo ma­žens vy­rai yra mo­ko­mi už­dirb­ti pi­ni­gus, o mo­te­rys – už­dirb­ti ne dau­giau už sa­vo vy­rą. Kai vai­kai paau­ga ir vy­ras no­ri skir­tis, tai tam­pa pro­ble­ma, nes mo­te­ris ne­be­su­ge­ba sa­vęs iš­lai­ky­ti. To­dėl ra­gi­nu vi­sas mo­te­ris gal­vo­ti apie sa­ve, kad ir ko­kie tvir­ti jū­sų san­ty­kiai bū­tų. Hi­po­te­tiš­kai pa­gal­vo­ki­te apie tai: jei ry­toj reik­tų išei­ti iš na­mų – ar ga­lė­si­te iš­gy­ven­ti pa­čios ir iš­lai­ky­ti ne tik sa­ve, bet ir vai­kus?“ – klau­sia SKPC tei­si­nin­kė.

Sek­sua­li­nis smur­tas eg­zis­tuo­ja ir san­tuo­ko­je

R. But­ke­vi­čiū­tė tei­gia: nors sek­sas yra svar­bi san­ty­kių da­lis, ji pri­va­lo bū­ti ma­lo­ni abiem par­tne­riams ir vyk­ti tik ta­da, kai abu to no­ri.

„Eg­zis­tuo­ja to­kios ša­lys kaip In­di­ja ar Af­ri­ka, ku­rio­se tie­siog ne­ga­li bū­ti iš­prie­var­ta­vi­mo san­tuo­ko­je. Lie­tu­vo­je si­tua­ci­ja yra kiek ki­to­kia – nors LR bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se nė­ra at­ski­ro straips­nio apie san­tuo­ki­nį iš­prie­var­ta­vi­mą, tu­ri­me nu­ma­ty­tas at­sa­ko­my­bes už iš­ža­gi­ni­mą ir sek­sua­li­nį smur­tą ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je.“

Prie sek­sua­li­nio smur­to veiks­mų pri­ski­ria­mas pri­vers­ti­nis ne­lei­di­mas nau­do­tis kont­ra­cep­ti­kais, ver­ti­mas san­ty­kiau­ti ar ste­bė­ti po­rnog­ra­fi­nius veiks­mus, gra­si­ni­mas pa­lik­ti ir išei­ti pas ki­tą dėl to, kad as­muo ne­no­ri my­lė­tis.

Pag­rin­di­nis spe­cia­lis­tės pa­ta­ri­mas – kal­bė­ti ir steng­tis iš­siaiš­kin­ti prie­žas­tis, ko­dėl ant­ro­ji pu­sė ne­no­ri my­lė­tis. R. But­ke­vi­čiū­tės tvir­ti­ni­mu, di­de­lė ti­ki­my­bė, kad iš­siaiš­kin­si­te, jog par­tne­ris ar par­tne­rė ne­tu­ri jė­gų, nes vi­są die­ną tvar­kė­si ar pa­var­go dar­be, yra neiš­si­mie­go­ju­si, nes nak­tį pri­žiū­rė­jo be­si­blaš­kan­tį kū­di­kį, ar, pa­pras­čiau­siai, žmo­gaus ne­jau­di­na tai, ką da­ro jo ant­ro­ji pu­sė.

„Kal­ban­tis ga­li­ma pa­ge­rin­ti sek­sua­li­nius san­ty­kius ir mė­gau­tis ko­ky­biš­ku gy­ve­ni­mu“, – pri­du­ria spe­cia­lis­tė.

Kreip­tis pa­gal­bos – bū­ti­na

Smur­tas ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je – la­bai su­dė­tin­ga nu­si­kals­ta­ma vei­ka, ku­rią sis­te­miš­kai vyk­do pa­ts ar­ti­miau­sias žmo­gus.

„Kad ir ko­kias smur­to for­mas pa­ti­ria as­muo, jis nuo­lat gy­ve­na jaus­da­mas stre­są, įtam­pą. Jam yra sun­ku priim­ti spren­di­mus, neaiš­ku, kaip tai nu­trauk­ti. Ne­re­tai at­ro­do, kad tai nie­ka­da ne­si­baigs, to­dėl pa­laips­niui atei­na „su­si­tai­ky­mo“ bū­se­na ir dings­ta ko­vin­gu­mo dva­sia“, – kal­ba SKPC tei­si­nin­kė. Pa­sak jos, spe­cia­lis­tai, dir­ban­tys su smur­tą pa­ti­rian­čiais as­me­ni­mis, tu­ri pa­tir­ties su skir­tin­go­mis si­tua­ci­jo­mis, tad pui­kiai ži­no vi­są smur­to di­na­mi­ką, ma­to tam tik­rus dės­nin­gu­mus ir ga­li at­liep­ti bei pa­neig­ti smur­tau­to­jo gra­si­ni­mus.

„Nors drau­gai ir pa­žįs­ta­mi yra la­bai svar­bi pa­ra­ma, ne­tu­rint spe­cia­li­zuo­tų ži­nių, bus sun­ku iš­siaiš­kin­ti, kas jų ar­ti­mą­jį lai­ko ne­sau­giuo­se ir ne­lai­min­guo­se san­ty­kiuo­se“, – tvir­ti­na R. But­ke­vi­čiū­tė. Ji pri­du­ria: „Gy­ve­na­me vi­suo­me­nė­je, ku­ri so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ro­do to­bu­lą gy­ve­ni­mą ir gė­di­ja­si ar­ti­mie­siems pa­sa­ko­ti apie tai, kas vyks­ta už už­da­rų na­mų du­rų. To­dėl spe­cia­lis­tas yra pui­ki išei­tis no­rint gau­ti pa­gal­bą ir nie­kam už tai „neat­sis­kai­ty­ti“, – jūs ga­li­te pa­skam­bin­ti šian­dien, gau­ti at­sa­ky­mą į jus ka­muo­jan­tį klau­si­mą ir vė­liau skam­bin­ti tik po me­tų ar ke­le­rių. Nė­ra jo­kio įsi­pa­rei­go­ji­mo iš­kart skir­tis – ga­li­te ne­mo­ka­mai pa­si­kon­sul­tuo­ti ir iš­siaiš­kin­ti, „kas bū­tų, jei­gu bū­tų“.“

Jos ma­ny­mu, da­bar­ti­niais lai­kais la­bai po­pu­lia­ru kal­bė­ti apie mei­lę sau ir lai­ką sau, ta­čiau ne­ga­li bū­ti di­des­nės mei­lės sau, nei gy­ven­ti sau­gio­je ap­lin­ko­je.

Ne­mo­ka­mos pa­gal­bos ga­li­my­bės

R. But­ke­vi­čiū­tė sa­ko – daž­niau­siai praei­na la­bai daug lai­ko, kol vyks­tan­tis smur­tas yra pri­pa­žįs­ta­mas smur­tu. De­ja, vi­suo­me­nė­je vis dar eg­zis­tuo­ja stig­ma, kad iš­si­sky­ru­si mo­te­ris yra ne to­kia ver­tin­ga, mo­te­rys bi­jo lik­ti vie­nos, to­dėl ver­čiau pa­si­lie­ka su smur­tau­to­ju.

„Mes gy­ve­na­me tik vie­ną kar­tą, to­dėl neau­ko­ki­me sa­vo gy­ve­ni­mo ko­ky­bės, fi­zi­nės ar psi­chi­nės svei­ka­tos, as­me­ni­nio to­bu­lė­ji­mo. Di­džiau­sia smur­to ri­zi­ka – su­mo­kė­ti di­džiau­sia kai­na – sa­vo gy­vy­be“, – ra­gi­na spe­cia­lis­tė.

Ji pa­brė­žia priei­na­mos ne­mo­ka­mos pa­gal­bos ša­ly­je ga­li­my­bes ir ra­gi­na ne­si­gė­dy­ti kreip­tis į Spe­cia­li­zuo­tos komp­lek­si­nės pa­gal­bos cent­ro spe­cia­lis­tus: „Jei­gu mes mo­ka­me mo­kes­čius ir sa­ko­me, kiek daug ati­duo­da­me vals­ty­bei, pa­si­nau­do­ki­me šio­mis ne­mo­ka­mo­mis ga­li­my­bė­mis, už­duo­ki­me tei­si­nin­kams, psi­cho­lo­gams mums rū­pin­čius klau­si­mus ir gau­ki­me at­sa­ky­mus, ku­rie ga­li pa­keis­ti mū­sų gy­ve­ni­mą.“

Kreip­tis ne­mo­ka­mos pa­gal­bos ga­li­ma SKPC bend­ruo­ju pa­gal­bos nu­me­riu 8 700 55516 (pirmadienis–penktadienis, 8–20 val.), taip pat per pus­la­py­je www.spe­cia­li­zuo­tos­pa­gal­bos­cent­ras.lt esan­tį „li­ve­chat“ (pirmadienis–penktadienis, 8–18 val.).

Ak­tua­lią in­for­ma­ci­ją apie kri­zi­nes si­tua­ci­jas ir smur­tą ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je ra­si­te na­cio­na­li­nė­je psi­chi­kos svei­ka­tos sve­tai­nė­je www.pa­gal­ba­sau.lt.

Jei smur­tas ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je ke­lia grės­mę Jū­sų svei­ka­tai ar gy­vy­bei, skam­bin­ki­te 112.