Pa­si­kei­tę įpro­čiai le­mia ge­rą sa­vi­jau­tą ir svei­ka­tą

Va­sa­rą dau­ge­lis bu­vo la­biau at­si­pa­lai­da­vę, ta­čiau pra­si­dė­jus šal­ta­jam se­zo­nui ypač svar­bu bū­ti so­cia­liai at­sa­kin­giems ir lai­ky­tis pre­ven­ci­nių ir ap­sau­gos prie­mo­nių, pa­de­dan­čių ap­si­sau­go­ti nuo klas­tin­gos CO­VID-19 in­fek­ci­jos.

Svar­bu ap­sau­go­ti sa­ve ir sa­vo ap­lin­ką ir pri­si­min­ti, kad neat­sa­kin­gi veiks­mai ga­li su­kel­ti tik dar di­des­nę grės­mę vi­suo­me­nei.

Apie imu­ni­te­to stip­ri­ni­mą ir tin­ka­mos as­me­ni­nės hi­gie­nos svar­bą pa­sa­ko­ja vais­ti­nin­kas Taut­vy­das End­riu­kai­tis. Pa­sak jo, tin­ka­mi įpro­čiai pa­de­da ap­si­sau­go­ti ne tik nuo CO­VID-19 in­fek­ci­jos, bet ir ki­tų pa­vo­jin­gų už­kre­čia­mų­jų li­gų.

Re­ko­men­duo­ja nau­do­ti

Vais­ti­nin­kas pa­ste­bi, kad at­sa­kin­gi žmo­nės vie­šo­se vie­to­se ir trans­por­te vis dar dė­vi me­di­ci­ni­nes vei­do kau­kes ar­ba res­pi­ra­to­rius, nors šiuo me­tu jie yra ne­pri­va­lo­mi.
„La­bai tei­sin­gas spren­di­mas, taip tu­rė­tu­me elg­tis vi­si“, – tvir­ti­na jis ir pa­ta­ria rink­tis kau­kes, ku­rios ge­rai pri­glun­da prie vei­do ir vi­siš­kai den­gia no­sį ir bur­ną.
Be to, už­da­ro­se vie­šo­se erd­vė­se rei­kė­tų steng­tis lai­ky­tis sau­gaus at­stu­mo nuo ap­lin­ki­nių, daž­nai ir kruopš­čiai plau­ti ran­kas, nau­do­ti ran­kų de­zin­fe­ka­vi­mo prie­mo­nes, ne­lies­ti akių, no­sies, bur­nos.

„Pri­si­min­ki­me ko­sė­ji­mo, čiau­dė­ji­mo tai­syk­les – tai ver­tė­tų da­ry­ti į ser­ve­tė­lę ar­ba su­lenk­tą al­kū­nę. Taip pat la­bai svar­bu vė­din­ti gy­ve­na­mą­sias ar dar­bo pa­tal­pas ir, ži­no­ma, veng­ti fi­zi­nio kon­tak­to su ser­gan­čiais as­me­ni­mis tiems, ku­rie tu­ri di­des­nę ri­zi­ką sirg­ti ar tu­rė­ti sun­kias CO­VID-19 komp­li­ka­ci­jas“, – kal­ba T. End­riu­kai­tis.
Vais­ti­nin­kas pri­me­na svei­kos ir su­ba­lan­suo­tos mi­ty­bos bei fi­zi­nio ak­ty­vu­mo svar­bą: „Ne­pa­mirš­ki­me grū­din­tis, tin­ka­mai, svei­kai ir vi­sa­ver­tiš­kai mai­tin­tis, ge­rai pail­sė­ti, kuo dau­giau ju­dė­ti gry­na­me ore. Jei jau­čia­te, kad to trūks­ta, stip­rin­ki­tės var­to­da­mi imu­ni­nei sis­te­mai skir­tus mais­to pa­pil­dus. La­bai tin­ka komp­lek­si­niai pa­pil­dai su ežiuo­le, su vi­ta­mi­nais C, D bei ki­tais vi­ta­mi­nais ir mi­ne­ra­lais.“

Su­ma­ži­na­ma ri­zi­ka už­si­krės­ti ki­to­mis li­go­mis

At­sa­kin­gai lai­ky­da­mie­si pa­grin­di­nių re­ko­men­da­ci­jų as­me­nys su­ma­ži­na ti­ki­my­bę už­si­krės­ti ir ki­to­mis už­kre­čia­mo­sio­mis li­go­mis.
Vais­ti­nin­kas sa­ko, kad nors pa­grin­di­nės pre­ven­ci­nės ir ap­sau­gos re­ko­men­da­ci­jos dau­ge­liui yra pui­kiai ži­no­mos, kai ku­rie tai itin grei­tai pa­mirš­ta. Ypač tuo­met, kai šios prie­mo­nės tam­pa ne­pri­va­lo­mos.

„Lai­ky­da­mie­si re­ko­men­da­ci­jų ga­li­me už­kirs­ti ke­lią ne tik CO­VID-19, bet ir kiek­vie­nais me­tais mus už­klum­pan­čiam gri­pui. Taip pat ap­si­sau­go­ti nuo ki­tų oru plin­tan­čių li­gų, to­kių kaip tu­ber­ku­lio­zės, pneu­mo­ko­ki­nės in­fek­ci­jos, ūmi­nės vir­šu­ti­nės kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jos, me­nin­go­ko­ki­nės in­fek­ci­jos ir ki­tų“, – ak­cen­tuo­ja T. End­riu­kai­tis. Ir pri­du­ria: „Ne vel­tui Ja­po­ni­jo­je bei ki­to­se Azi­jos ša­ly­se žmo­nės kas­dien taip el­gia­si jau daug me­tų. Tai pri­si­de­da prie jų il­gaam­žiš­ku­mo, apie ku­rį tik­riau­siai dau­ge­lis esa­me gir­dė­ję.“

Ge­ro­ji pan­de­mi­jos pu­sė – nau­ji įpro­čiai

Pas­ta­rie­ji pa­sau­li­nės pan­de­mi­jos me­tai dau­ge­lį pri­ver­tė pa­keis­ti sa­vo hi­gie­nos įpro­čius.

„Pa­ra­dok­sa­lu, ta­čiau tai ge­ro­ji pan­de­mi­jos pu­sė – vi­si ta­po­me la­biau iš­pru­sę ir at­sa­kin­ges­ni. Pa­me­na­te, prieš pan­de­mi­ją gat­vė­je kau­kę dė­vin­tis žmo­gus dau­ge­liui at­ro­dy­da­vo keis­tuo­lis, trauk­da­vo smal­suo­lių žvilgs­nius, o šio­mis die­no­mis tai yra vi­siš­kai įpras­ta“, – sa­ko vais­ti­nin­kas.

Jo tei­gi­mu, anks­čiau žmo­nės taip ne­si­rū­pin­da­vo ran­kų šva­ra, o da­bar daž­no žmo­gaus ran­ki­nė­je, ki­še­nė­je ar au­to­mo­bi­lio pirš­ti­nių sky­re­ly­je ga­li­me ras­ti purš­kik­lį su de­zin­fek­ci­niu skys­čiu ran­koms. „Taip pat grį­žę iš vie­šo­sios vie­tos tik­rai nu­si­plau­si­me ran­kas, o pa­bu­vę už­da­ro­je, pil­no­je žmo­nių pa­tal­po­je, vis­ką pra­vė­din­si­me – vi­sa tai ta­po įpras­ta“, – tvir­ti­na jis.

Kaip elg­tis pa­ju­tus CO­VID-19 bū­din­gus simp­to­mus?

Vais­ti­nin­kas pa­brė­žia – pa­ju­tus CO­VID-19 bū­din­gus simp­to­mus, to­kius kaip karš­čia­vi­mą, ko­su­lį, pa­sun­kė­ju­sį kvė­pa­vi­mą, stai­gų uos­lės, sko­nio pra­ra­di­mą ar su­si­lpnė­ji­mą, pir­miau­sia rei­kė­tų at­lik­ti CO­VID-19 grei­tą­jį an­ti­ge­no tes­tą na­muo­se.

Jei­gu jū­sų ap­lin­ko­je jau bu­vo ser­gan­čių­jų CO­VID-19, tuo­met ke­le­tą grei­tų­jų an­ti­ge­no tes­tų nau­din­ga tu­rė­ti sa­vo na­mų vais­ti­nė­lė­je, kad bet ka­da ga­lė­tu­mė­te iš­si­tir­ti.
„Šian­dien jie kai­nuo­ja vos ke­lis eu­rus ir yra priei­na­mi vi­so­se in­ter­ne­ti­nė­se vais­ti­nė­se ir dau­ge­ly­je par­duo­tu­vių“, – pa­žy­mi T. End­riu­kai­tis.
Jei tes­tas tei­gia­mas, rei­kė­tų sku­biai kreip­tis į sa­vo šei­mos gy­dy­to­ją.

Kol jau­čia­te simp­to­mus, bū­ki­te at­ski­ro­je pa­tal­po­je nuo ki­tų šei­mos na­rių. Tais at­ve­jais, kai bū­ti­na bend­rau­ti su ki­tais as­me­ni­mis, re­ko­men­duo­ja­ma dė­vė­ti res­pi­ra­to­rių ar me­di­ci­ni­nę kau­kę, kuo daž­niau vė­din­ti gy­ve­na­mą­ją pa­tal­pą bent 10 mi­nu­čių pla­čiai at­vė­rus lan­gą.

Taip pat svar­bu kuo daž­niau plau­ti ran­kas su mui­lu, jas mui­luo­jant ne trum­piau nei 20 se­kun­džių, o daž­nai lie­čia­mus pa­vir­šius gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­je, to­kius kaip du­rų ran­ke­nas, sta­lų pa­vir­šius, pul­te­lius ar šal­dy­tu­vo ran­ke­nas, kas­dien va­ly­ti de­zin­fek­ci­niais va­lik­liais.

„Jei­gu ser­ga­te, de­rė­tų veng­ti ri­zi­kos už­krės­ti ap­lin­ki­nius žmo­nes. Ge­riau lik­ti na­muo­se, jei įma­no­ma, nei­ti į dar­bą ar ug­dy­mo įstai­gą ir ne­si­lan­ky­ti ki­to­se žmo­nių su­si­bū­ri­mo vie­to­se. Tai ga­li iš­gel­bė­ti ne tik svei­ka­tą, bet ir gy­vy­bę“, – ak­cen­tuo­ja vais­ti­nin­kas.

Bū­ki­me at­sa­kin­gi ir svei­ki

„Vi­si ži­no­me, kaip per­ša­li­mo li­gos ar ne­ga­la­vi­mai ga­li už­klup­ti mus ne­pa­si­ruo­šu­sius ir pa­keis­ti mū­sų kas­die­ny­bę. Su per­ša­li­mų paū­mė­ji­mu su­si­du­ria­me kiek­vie­ną šal­tą­jį me­tų se­zo­ną, kai daž­nas žmo­gus pra­de­da leng­viau ar sun­kiau sir­gu­liuo­ti ir krei­pia­si į mus kon­sul­ta­ci­jos ar pa­gal­bos. Prie vi­sų sir­gi­mų pri­si­dė­jus dar ir CO­VID-19, į kiek­vie­ną per­ša­li­mo se­zo­ną ir at­ski­rą at­ve­jį žiū­ri­me dar rim­čiau, nes dar vi­sai ne­se­niai pa­ma­tė­me, koks ne­nus­pė­ja­mas ir pa­vo­jin­gas ga­li bū­ti CO­VID-19“, – sa­ko vais­ti­nin­kas.

Jo tei­gi­mu, taip pat ne­ga­li­ma pa­mirš­ti to, kad CO­VID-19 in­fek­ci­jai yra bū­din­gos mu­ta­ci­jos, ku­rių me­tu kei­čia­si ne tik vi­ru­sas, bet ir simp­to­mai bei sir­gi­mo ei­ga.

„Nors si­tua­ci­ja ša­ly­je šiuo me­tu yra val­do­ma, ji nuo­lat kin­ta ir tik­rai ne­lei­džia at­si­pa­lai­duo­ti. Sup­ran­ta­me, kad jau da­bar pri­va­lo­me ruoš­tis, pra­dė­ti rū­pin­tis sa­vo ir ar­ti­mų­jų svei­ka­ta, ne­lauk­da­mi pro­gno­zuo­ja­mo ser­ga­mu­mo au­gi­mo. Pa­čiu blo­giau­siu at­ve­ju, at­si­ra­dus nau­jai CO­VID-19 mu­ta­ci­jai, teo­riš­kai įma­no­mas pa­na­šus sce­na­ri­jus į anks­tes­nį. Tad bū­ki­me at­sa­kin­gi ir svei­ki“, – įver­tin­ti pan­de­mi­jos grės­mę ir ne­pa­mirš­ti pa­grin­di­nių sau­gu­mo re­ko­men­da­ci­jų kvie­čia T. End­riu­kai­tis.

CO­VID-19 ty­ri­mo ei­ga

Pa­gal šiuo me­tu ga­lio­jan­čias re­ko­men­da­ci­jas, jei su­si­rgu­sio žmo­gaus ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je yra pa­tvir­tin­tas CO­VID-19 li­gos at­ve­jis ar­ba jei as­muo gau­na tei­gia­mą par­duo­tu­vė­je ar­ba vais­ti­nė­je įsi­gy­to sa­vi­kont­ro­lės grei­to­jo an­ti­ge­no tes­to re­zul­ta­tą, šei­mos gy­dy­to­jas ga­li pa­tvir­tin­ti CO­VID-19 li­gos diag­no­zę, ne­kvies­da­mas pa­cien­to at­vyk­ti į po­lik­li­ni­ką.
Ta­čiau svar­bu ži­no­ti, kad sa­vi­kont­ro­lės grei­to­jo an­ti­ge­no tes­to pa­grin­du ne­ga­lės bū­ti iš­duo­da­mas ES skait­me­ni­nis CO­VID pa­žy­mė­ji­mas. No­rė­da­mi gau­ti šį do­ku­men­tą, gy­ven­to­jai tu­rės gau­ti gy­dy­to­jo siun­ti­mą ir at­vyk­ti iš­si­tir­ti į gy­dy­mo įstai­gą.

Be to, pri­me­na­ma, kad, pa­ju­tę CO­VID-19 li­gai bū­din­gus simp­to­mus, gy­ven­to­jai ga­li kreip­tis į ar­ti­miau­sią su­tar­tį su te­ri­to­ri­ne li­go­nių ka­sa tu­rin­čią šei­mos me­di­ci­nos pa­slau­gas tei­kian­čią gy­dy­mo įstai­gą, net jei­gu nė­ra prie jos pri­si­re­gist­ra­vę. Jei­gu as­muo yra ap­draus­tas pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu, mo­kė­ti už gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­ją ir ty­ri­mą ne­rei­kės. Tai ga­li bū­ti ak­tua­lu ato­sto­gau­jan­tiems ir dėl ki­tų prie­žas­čių iš gy­ve­na­mo­sios vie­tos iš­vy­ku­siems žmo­nėms.

Dau­giau apie CO­VID-19 ty­ri­mą, pre­ven­ci­nių ir ap­sau­gos prie­mo­nių re­ko­men­da­ci­jas, nau­din­gus kon­tak­tus gy­ven­to­jams ar ki­tos su pa­sau­li­ne pan­de­mi­ja su­si­ju­sios ak­tua­lios in­for­ma­ci­jos ga­li­ma ras­ti tink­la­la­py­je www.ko­ro­nas­top.lrv.lt ar­ba su­ži­no­ti pa­skam­bi­nus nu­me­riu 1808.