„Baltaragis buvo taip užsisvajojęs ar savo sielvarte nugrimzdęs, kad visai nepamatė, kaip kažkas pas jį atėjo. Tiktai išgirdęs balsą, pakėlė akis, manydamas, kad vėl kuris nors kaimynas atėjęs bartis, kad grūdų per ilgai nesumaląs, ogi žiūri – stovi prieš jį toks striukas bukas ponaičiukas, kaip vokietukas, su kepeliušuku ant galvos ir dar su užkišta gaidžio plunksnele.
„Iš kur toks atsirado? – nustebo Baltaragis ir pats sau pagalvojo. – Ar tiktai ne malūno pirkti atėjo?“
Tada dar kartą peržvelgė nuo kojų iki galvos nematytą svečią. „Kaip tik pirklys!“ – pagalvojo, o paskui, kad nereikėtų tuščiai burnos aušinti, tuojau pasakė: „Ne, aš malūno neparduodu.“ (Ištrauka iš Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“).
Baltaragis malūno nesutiko parduoti. O Telšių rajone gyvenanti ponia Ramutė šiam lietuviško kaimo simboliui ieško pirkėjo.
Viename internetiniame skelbimų portale praėjusį ketvirtadienį pasirodė neįprastas skelbimas – skelbiama, kad Telšių rajone parduodamas malūnas.
Skelbime nurodoma, jog malūnas statytas 1964 m., yra pitlius, girnos, kruoparnė. Rašoma, jog įrenginiai veikiantys. Atskleidžiama ir kaina – 50 tūkst. Lt. Daugiau informacijos nepateikiama.
Paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepė malonaus balso moteris. Prisistatė Ramutės vardu. Žemaitė informavo, kad malūnas yra Varnių seniūnijos Gintalų kaime, pastatas parduodamas su 13 a žemės sklypu.
Moteris malūną sakė privatizavusi 1991-aisiais. Daugelį metų Ramutė jį naudojo pagal paskirtį, tačiau pastaruoju metu pastato įrenginiai nenaudojami.
Moteriškė malūną nusprendė parduoti siekdama sutaupyti – esą kiekvieną mėnesį už elektrą tenka sumokėti 23 Lt.
„Daug kas nori pirkti vien inventorių, bet parduodu tik kartu su pastatu“, – sakė šešiasdešimt ketverių pašnekovė.
Taigi, norintieji prisiminti grūdų malimo, duonos kepimo tradicijas ir turintieji 50 tūkst. Lt gali pasinaudoti puikiu pasiūlymu.
Loading ...
