• Pagrindinis
  • Kontaktai
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Balsavimų archyvas
  • Pranešk naujieną
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
No Result
View All Result

Pa­dė­ko­si­me sau, jei gy­ven­si­me ak­ty­viau ir svei­kiau

Telšių žinių redakcija
19 rugpjūčio, 2022
Partnerių informacija, Teminiai puslapiai, Pirmas puslapis, Pirmas puslapis, Sveikata
0

Svei­ka gy­ven­se­na at­lie­ka ypa­tin­gą vaid­me­nį kiek­vie­no iš mū­sų sa­vi­jau­tai. Nors svei­ka­tą taip pat le­mia ge­ne­ti­niai ir bio­lo­gi­niai veiks­niai, ap­lin­ka ir svei­ka­tos prie­žiū­ra, vis dėl­to gy­ven­se­nos ir elg­se­nos įta­ka svei­ka­tai yra mil­ži­niš­ka.

Klai­pė­dos mies­to vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tė Gin­ta­rė Baš­tu­no­va tvir­ti­na – kei­čiant gy­ven­se­nos įpro­čius, ga­li­ma pa­ge­rin­ti svei­ka­tą, su­ma­žin­ti pa­vo­jų su­si­rgti ir pail­gin­ti gy­ve­ni­mo truk­mę. O apie sa­vo kas­die­nius įpro­čius pa­sa­ko­ja ak­ty­vų ir svei­ką gy­ve­ni­mo bū­dą puo­se­lė­jan­ti tink­la­raš­ti­nin­kė, die­to­lo­gė Ind­rė Tru­so­vė.

Vi­sa­pu­siš­ka nau­da žmo­gui

Svei­ka gy­ven­se­na – dau­gia­ly­pė są­vo­ka, api­man­ti svei­ką ir su­ba­lan­suo­tą mi­ty­bą, fi­zi­nį ak­ty­vu­mą, emo­ci­nę ir dva­si­nę ge­ro­vę, ri­zi­kos svei­ka­tai pre­ven­ci­ją.

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, net 50 pro­cen­tų gy­ven­to­jų svei­ka­tos pri­klau­so nuo jų gy­ve­ni­mo bū­do, o vien svei­kai mai­ti­nan­tis ga­li­ma bū­tų iš­veng­ti 90 pro­cen­tų ant­ro­jo ti­po dia­be­to bei šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ir 30 pro­cen­tų vė­ži­nių li­gų.

„Svei­kos gy­ven­se­nos įpro­čiai ga­li pa­dė­ti su­ma­žin­ti stre­so įta­ką, lei­džia iš­veng­ti ar net pa­keis­ti nei­gia­mą lė­ti­nio stre­so po­vei­kį, pa­di­di­na en­dor­fi­nų kie­kį or­ga­niz­me, pa­ge­ri­na nuo­tai­ką, stip­ri­na pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi, su­ma­ži­na nu­si­vy­li­mo jaus­mą nei­gia­mo­se si­tua­ci­jo­se“, – sa­ko vi­suo­me­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mo spe­cia­lis­tė G. Baš­tu­no­va.

Fi­zi­nis ak­ty­vu­mas – bū­ti­nas kiek­vie­nam

Neat­sie­ja­mas ge­ros svei­ka­tos pa­lai­ky­mo veiks­nys ir vie­nas iš pa­ti­ki­mų lė­ti­nių nein­fek­ci­nių li­gų pre­ven­ci­jos bū­dų yra fi­zi­nis ak­ty­vu­mas.

Pa­sak G. Baš­tu­no­vos, su­ba­lan­suo­ta mi­ty­ba ir pa­kan­ka­mas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas tie­sio­giai pri­si­de­da prie svo­rio kont­ro­lės, me­džia­gų apy­kai­tos spar­ti­ni­mo. Bu­vi­mas fi­ziš­kai ak­ty­viam ge­ri­na kog­ni­ty­vi­nes funk­ci­jas, spor­tuo­jan­tys žmo­nės pa­si­žy­mi aukš­tes­ne sa­vi­ver­te, ge­res­niais mo­ky­mo­si re­zul­ta­tais, re­čiau tu­ri ža­lin­gų įpro­čių.

„Re­gu­lia­ri fi­zi­nė veik­la ga­li ska­tin­ti kau­lų ir rau­me­nų au­gi­mą, la­vin­ti ju­de­sių koor­di­na­ci­ją ir pu­siaus­vy­rą, stip­rin­ti šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mą, tei­gia­mai veik­ti kvė­pa­vi­mo sis­te­mą, virš­ki­ni­mo sis­te­mos dar­bą, pa­ge­rin­ti me­džia­gų apy­kai­tą rau­me­nų ląs­te­lė­se, ju­dė­ji­mo ir at­ra­mos apa­ra­to struk­tū­rą ir funk­ci­jas, pa­ge­rin­ti są­na­rių san­da­rą ir funk­ci­ją, stip­rin­ti šir­dies rau­me­nį, tei­gia­mai veik­ti krau­jos­pū­dį ir tu­rė­ti ki­to­kios nau­dos or­ga­niz­mui“, – tei­gia vi­suo­me­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mo spe­cia­lis­tė.

Kaip pra­dė­ti spor­tuo­ti?

Fi­ziš­kai pa­sy­vus žmo­gus – dir­ban­tis sė­di­mą dar­bą ir ne­tu­rin­tis ak­ty­vių po­mė­gių, ne­mėgs­tan­tis ju­dė­ti – pir­miau­sia tu­ri sa­vy­je at­ras­ti no­ro ir mo­ty­va­ci­jos keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą.
Vi­suo­me­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mo spe­cia­lis­tė pa­brė­žia – svar­bu su­vok­ti, ko­kią įta­ką svei­ka­tai ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bei da­ro pa­sy­vus gy­ve­ni­mo bū­das. „Jei kol kas svei­ka­ta ne­si­skun­džia­ma, ver­tė­tų pa­žvelg­ti į si­tua­ci­ją per­spek­ty­viai – kaip aš jau­siuo­si sa­vo kū­ne po pen­ke­rių ar de­šim­ties me­tų, jei iki tol gy­ven­siu taip, kaip šiuo me­tu? Be to, ga­li pa­dė­ti sa­viš­vie­ta svei­kos gy­ven­se­nos klau­si­mais, bend­ra­vi­mas su ak­ty­viai gy­ve­nan­čiais žmo­nė­mis“, – pa­ta­ria ji.

Nusp­ren­dus pra­dė­ti spor­tuo­ti, rei­kė­tų at­ras­ti mėgs­ta­mą ak­ty­vią veik­lą ir ne­pul­ti sta­čia gal­va į ne­pa­ma­tuo­tus pa­si­rin­ki­mus. Re­ko­men­duo­ja­ma kū­ną pra­tin­ti iš lė­to, pa­ma­žu di­di­nant fi­zi­nį krū­vį, iš­si­kel­ti pa­ma­tuo­ja­mą tiks­lą, ku­ris mo­ty­vuo­tų spor­tuo­ti re­gu­lia­riai. At­siž­vel­giant į esa­mus svei­ka­tos ne­ga­la­vi­mus, ver­tė­tų pa­si­kon­sul­tuo­ti su spe­cia­lis­tais ren­kan­tis fi­zi­nio ak­ty­vu­mo rū­šį ir krū­vį.

„Jei­gu žmo­gus nie­ka­da ne­spor­ta­vo, stai­gus iš­bė­gi­mas į sta­dio­ną ap­su­kant de­šimt ra­tų ga­li baig­tis skau­džio­mis pa­sek­mė­mis svei­ka­tai“, – per­spė­ja spe­cia­lis­tė. Anot jos, ge­ras pa­si­rin­ki­mas pra­de­dan­tie­siems – ėji­mas: „Tai pa­ti na­tū­ra­liau­sia fi­zi­nio ak­ty­vu­mo rū­šis, tin­ka­ma bet ko­kiai am­žiaus gru­pei.“

Svei­ka­tai ken­kian­tys įpro­čiai

G. Baš­tu­no­va įspė­ja – svei­ka­tą ža­lo­jan­čios, ri­zi­kin­gos elg­se­nos po­vei­kis svei­ka­tai pri­klau­so nuo to, koks ža­lin­gas el­ge­sys yra pro­pa­guo­ja­mas: „Ne­ra­cio­na­li mi­ty­ba ir ne­pa­kan­ka­mas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas ga­li pri­si­dė­ti prie ant­svo­rio ir nu­tu­ki­mo, lė­ti­nių nein­fek­ci­nių li­gų at­si­ra­di­mo, to­kių kaip cuk­ri­nis dia­be­tas ar šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos.“

Vie­nas iš pa­grin­di­nių plau­čių li­gų – lė­ti­nės obst­ruk­ci­nės plau­čių li­gos, bron­chi­nės ast­mos, plau­čių vė­žio ir dau­ge­lio ki­tų – ri­zi­kos veiks­nių yra rū­ky­mas. Rū­kan­tys žmo­nės lė­ti­niu bron­chi­tu ser­ga 5,5 kar­to, o plau­čių vė­žiu – 10 kar­tų daž­niau ne­gu nie­ka­da ne­rū­kiu­sie­ji.

„Ta­ba­ke esan­tis ni­ko­ti­nas nei­gia­mai vei­kia psi­chi­ką – iš­si­vys­to pri­klau­so­my­bė, ne­pa­rū­kius jau­čia­mas ne­ri­mas, sun­ku su­telk­ti dė­me­sį, su­trin­ka krau­jo­ta­kos, virš­ki­ni­mo, imu­ni­nė, ly­ti­nė sis­te­ma. Su­silp­nė­ja uos­lė ir klau­sa, pa­gels­ta dan­tys, at­si­ran­da rū­ky­mo raukš­lės ap­link lū­pas, pa­pil­kė­ja vei­do oda ir pa­blo­gė­ja bur­nos kva­pas“, – sa­ko spe­cia­lis­tė ir pri­du­ria, kad al­ko­ho­lio var­to­ji­mas taip pat ken­kia fi­zi­nei ir emo­ci­nei svei­ka­tai ir ne­re­tai tam­pa prie­lai­da pra­dė­ti var­to­ti ki­tas psi­choak­ty­vią­sias me­džia­gas.

„Jau­nes­nia­me am­žiu­je var­to­ja­mas al­ko­ho­lis ga­li nei­gia­mai pa­veik­ti be­si­vys­tan­čias sme­ge­nis. Pa­te­kęs į or­ga­niz­mą al­ko­ho­lis ga­li su­kel­ti or­ga­niz­mo ap­si­nuo­di­ji­mą, žmo­gui su­trin­ka mąs­ty­mas, ju­de­sių koor­di­na­ci­ja, ge­bė­ji­mas orien­tuo­tis erd­vė­je ir lai­ke. Dėl kvė­pa­vi­mo cent­ro už­slo­pi­ni­mo ga­li­ma ko­mos bū­se­na ar net mir­tis“, – per­spė­ja G. Baš­tu­no­va.

No­rė­jo gy­ven­ti ko­ky­biš­kai

Tink­la­raš­ti­nin­kė, die­to­lo­gė Ind­rė Tru­so­vė sa­ko, kad bū­da­ma 23-ejų me­tų am­žiaus jau tu­rė­jo ne­ma­žai svei­ka­tos pro­ble­mų, ant­svo­rį. Tuo me­tu ji va­ka­rė­liuo­se rū­ky­da­vo, var­to­da­vo al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus.

„Man nuo­lat trū­ko ener­gi­jos, bu­vau apa­tiš­ka ir dep­re­suo­ta. Vie­ną die­ną lip­da­ma laip­tais už­du­sau tre­čia­me aukš­te. Tuo­met su­pra­tau, kad ar­ba kaž­ką tu­riu da­ry­ti, ar­ba bus bė­dų. Nuo ta­da jau praė­jo dvy­li­ka me­tų ir svei­ka gy­ven­se­na ta­po ne tik ma­no po­mė­giu, gy­ve­ni­mo bū­du, bet ir dar­bu“, – pa­sa­ko­ja I. Tru­so­vė. Ji ži­no­jo, kad pri­va­lo ras­ti bū­dą val­gy­ti ne tik svei­kai, bet ir ska­niai – taip gi­mė jos mais­to tink­la­raš­tis.

„Džiau­giuo­si, jog man pa­vy­ko įro­dy­ti pir­miau­sia sau, o ta­da ir de­šim­tims tūks­tan­čių žmo­nių, kad svei­ka­tai pa­lan­ku ga­li bū­ti ne ma­žiau ska­nu nei bet koks ki­tas mais­tas“, – tei­gia I. Tru­so­vė. Ji kiek­vie­ną ry­tą pra­de­da stik­li­ne van­dens, ne­val­go ma­žiau­siai 3 va­lan­das iki mie­go, kas­dien į mi­ty­bą įtrau­kia dar­žo­ves ir bal­ty­mi­nius pro­duk­tus, bent 3 kar­tus per sa­vai­tę spor­tuo­ja.

„Tai yra pro­to va­ro­mo­ji jė­ga“

Tink­la­raš­ti­nin­kė juo­kau­ja – jei tik kas ga­lė­tų pa­do­va­no­ti pa­pil­do­mą va­lan­dą pa­ro­je, ji tik­riau­siai iš­ban­dy­tų vi­sas ak­ty­vias veik­las. Ta­čiau da­bar tu­rė­da­ma du vai­kus ir ke­lis skir­tin­gus vers­lus daž­niau­siai ren­ka­si tai, kam ne­rei­kia at­ski­ro pa­si­ruo­ši­mo ar re­zer­va­ci­jos: „Prie eže­ro mėgs­tu bė­gio­ti ir at­lik­ti tem­pi­mo pra­ti­mus. Na­muo­se da­rau vi­so kū­no mankš­tą su sva­re­liais, gu­mo­mis.“

Be to, ji die­vi­na fit­ne­są, pi­la­te­są ir jo­gą, o nuo rug­sė­jo mė­ne­sio pra­dės lan­ky­ti jo­gos mo­ky­to­jų kur­sus.

Vis dar tin­gin­tiems išei­ti iš na­mų, ne­mėgs­tan­tiems spor­to sa­lės ir nuo­la­tos ran­dan­tiems vis nau­jų pa­si­tei­si­ni­mų I. Tru­so­vė sa­ko: „Fi­zi­nis ak­ty­vu­mas nė­ra pa­si­rin­ki­mas – tai yra psi­chi­kos, kū­no ir ap­skri­tai mū­sų, kaip žmo­gaus, hi­gie­nos prie­mo­nė. Tai tu­ri bū­ti išaiš­kin­ta nuo ma­žens. O rink­tis ga­li­me tik tai, ko­kią to for­mą no­ri­me ban­dy­ti.“

Mo­te­ris sa­vo gy­ve­ni­mo be ak­ty­vios veik­los ir svei­kos bei su­ba­lan­suo­tos mi­ty­bos neį­si­vaiz­duo­ja – tai yra jos lai­mė, gal­vos „pra­vė­di­ni­mas“ ir me­di­ta­ci­ja.

Ji at­vi­rau­ja: „Jei žmo­gui ne­si­se­ka bet ku­rio­je gy­ve­ni­mo sri­ty­je, rei­kė­tų pra­dė­ti tai keis­ti nuo mi­ty­bos ir fi­zi­nio ak­ty­vu­mo. Tai yra pro­to va­ro­mo­ji jė­ga, ku­ri da­ro di­džiu­lę įta­ką as­me­ny­bės au­gi­mui ir ug­dy­mui.

Ga­ran­tuo­ju, kad jei su­ge­bė­si­te šio­je sri­ty­je sa­ve kont­ro­liuo­ti, nu­ste­bin­si­te pa­tys sa­ve, kiek daug pa­siek­si­te tiek kar­je­ro­je, tiek as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me.“

Kitas įrašas

Tarp­tau­ti­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas – ge­ro­sios pa­tir­ties pa­si­da­li­ji­mo plat­for­ma

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:

Pirmas puslapis

Vi­da Jan­kaus­kie­nė: „Svar­biau­sia – ko­ky­biš­ka, sau­gi ir oru­mą iš­sau­gan­ti slau­ga“
Iš Vieš­vė­nų – į tarp­tau­ti­nę are­ną: Ge­das Alek­ve­ra­vi­čius at­sto­va­vo Lie­tu­vai pro­fe­si­nio meist­riš­ku­mo kon­kur­se
Kai ne­rū­šiuo­ja­me vais­tų – che­mi­niai pėd­sa­kai kė­si­na­si į po­že­mi­nius van­de­nis
Traškios bulvyčių spiralės, dėl kurių visi pames galvas
Poil­siauk at­sa­kin­gai: ką rei­kia ži­no­ti?
Per ren­gi­nį eis­mas gat­vė­je re­gu­liuo­tas ran­kų mo­si­ka­vi­mu

Žemaičių kultūra

Kryžiaus kelias – žemaitiško užsispyrimo mokykla
Sofijos festivalis – sustojimas prie to, kas išlieka
Jonas Vozbutas: „Stengėmės, kad festivalis būtų įsimintinas“
Stovyklos veikloms geri bet kokie orai
Tekstilės grandas, nenorėjęs plaukti pasroviui
Apie tai, kas neturi teisės būti pamiršta

Laisvalaikis

Traškios bulvyčių spiralės, dėl kurių visi pames galvas
Žemaičių tautos vienybės diena Telšiuose
Kraš­tie­čių šven­tė Luo­kė­je
Aly­tu­je paaiš­kė­jo jau­ni­mo leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­nai
Pasaulinio garso miuziklą „Mamma Mia!“ žiūrovams dovanoja „Limarko“
Bai­gė­si Že­mai­ti­jos kraš­to ir ap­lin­ki­nių ra­jo­nų se­niū­ni­jų šach­ma­tų ma­ra­to­nas

Sveikata

Kai ne­rū­šiuo­ja­me vais­tų – che­mi­niai pėd­sa­kai kė­si­na­si į po­že­mi­nius van­de­nis
Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?
Kei­čia­si gy­dy­mo įstai­gų ver­ti­ni­mas: at­si­žvelgs ne tik į veik­lą ir fi­nan­sus, bet ir į po­žiū­rį į pa­cien­tą
Siū­lo­ma plės­ti de­fib­ri­lia­to­rių tink­lą: lai­ku su­teik­ta pa­gal­ba pa­dė­tų iš­gel­bė­ti tūks­tan­čius žmo­nių
Sveikatos priežiūra šiuolaikiniame pasaulyje
Kodėl profesionali burnos higiena svarbi net tiems, kurie valosi dantis du kartus per dieną?
No Result
View All Result

Laikraštis

Apklausa

Kur leidžiate savo atostogas?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
  • Archyvas

Orai

Orai Telšiuose
Orai
Orai Telšiuose 2 savaitėms
  • Naujienos
  • Teminiai puslapiai
  • Teisėsauga
  • Laisvalaikis
  • Archyvas
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Kontaktai

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Skip to content
Open toolbar Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

  • Padidinti tekstąPadidinti tekstą
  • Sumažinti tekstąSumažinti tekstą
  • Nuorodos pabraukimasNuorodos pabraukimas
  • Skaitomas šriftasSkaitomas šriftas
  • Reset Reset