P. Kuizinas: Trūkstant mokinių, mokyklos pešasi dėl kiekvieno vaiko

Prognozuojama, kad šiais mokslo metais į rajono mokyklas ateis 350 mokinių mažiau nei pernai. Dėl vaikų stygiaus atsiradusi konkurencija ugdymo įstaigas verčia kovoti dėl kiekvieno papildomo mokinio klasėje, nesurenkami klasių komplektai ir mažėjantys mokytojų darbo krūviai. Tokia šiandien situacija rajono švietimo sistemoje. Apie tai kalbėjomės su Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotoju Petru Kuizinu.
Mažai būsimų pirmokų kaimo mokyklose
„Liepos 2 d. duomenimis, naujais mokslo metais Telšių rajono ugdymo įstaigų slenkstį peržengs apie 418 pirmokų, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Petras Kuizinas. – Labiausiai man kelia nerimą kaimiškų vietovių mokyklos: Viešvėnų, Upynos, Ubiškės, Pavandenės, Kaunatavos, Eigirdžių, Buožėnų, Lieplaukės, Žarėnų, Nevarėnų, Viekšnalių. Visos jos nesurenka net po 10 pirmokų: po 3–4, tik Nevarėnuose – 9.“ Anot vicemero, šie skaičiai rodo, kad pirmokų klasės greičiausiai bus sujungtos su kitomis pradinėmis klasėmis, tai reiškia, jog pedagogas turės dirbti vienu metu su abiejų klasių mokiniais. „Nuo to ugdymo kokybė negerės, nes mokytojas bus priverstas dirbti su dviem ugdymo planais“, – pabrėžė P. Kuizinas.
350 mokinių mažiau nei pernai
Prognozuojama, kad ateinančiais mokslo metais į Telšių rajono mokyklas ateis 350 mažiau vaikų nei pernai. „Turint omenyje tai, kad 2011 m. į mokyklas atėjo 607 mokiniais mažiau, šis skaičius nėra pats baisiausias. Tačiau 350 yra daug…“ – teigė pašnekovas.
Vaikų mažės ir miesto mokyklose. „Vyresnėse klasėse yra pakankamai daug mokinių. Deja, dvyliktą klasę baigia gerokai daugiau, negu į mokyklą ateina pirmokų. Būdavo, kad ugdymo įstaiga suformuodavo 3–4 komplektus, dabar – vos 2. O ir tuose keliuose komplektuose trūksta vaikų“, – kalbėjo politikas. Pasak jo, dėl to pirmiausia kenčia mokytojai – jiems mažiau darbo: „Šiandien standartinis pedagogo darbo krūvis – 12–14 kontaktinių valandų. O vienas etatas yra 18 kontaktinių valandų. 350 mokinių mažiau – 12 komplektų mažiau. Tačiau mokytojų skaičius tai lieka toks pat.“
Konkurencija verčia kovoti dėl kiekvieno vaiko
Savivaldybės mero pavaduotojo teigimu, dėl tokio mokinių mažėjimo šiandien tarp mokyklų įsiplieskė didžiulė konkurencija – kovojama dėl kiekvieno mokinio, nes jis, pagal mokinio krepšelio skaičiavimo metodiką, ugdymo įstaigai atneša pinigus. „Kaip pavyzdį paimkime „Ateities“ ir šalia esančią „Kranto“ pagrindines mokyklas, – dėstė P. Kuizinas. – „Ateityje“ suplanuoti 2 pirmokų komplektai ir gauti 33 pirmokų tėvelių prašymai. Visą komplektą turėtų sudaryti 24 vaikai. Taigi, jau turime 15 laisvų vietų. Tos laisvos vietos tiesiogiai atsilieps mokyklos biudžetui, nes neatėjo mokinys – ugdymo įstaiga negavo pinigų, dėl to automatiškai mažėja mokytojų koeficientai, atlyginimą turės kokiems 10 mėnesių. Kentės papildomas ugdymas, nes dėl lėšų stygiaus bus sumažintas būrelių skaičius mokykloje.“
O šalia esančios „Kranto“ pagrindinės mokyklos situacija šiek tiek geresnė. Joje taip pat planuojami 2 pirmokų komplektai, tačiau jau sulaukta 49 tėvelių prašymų. „Čia ir galime pamatyti tą tarp mokyklų atsiradusią konkurenciją, – tvirtino vicemeras. – Visus pirmokų sąrašus Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyrius paruošė pagal Registrų centro duomenis ir išsiuntė mokykloms. Aš manau, kad „Kranto“ mokyklos darbuotojai ėjo pas pirmokus, kurie buvo prirašyti „Ateities“ mokyklai, į namus – aplankė, pasikalbėjo ir galbūt paėmė iš tėvelių prašymus, kad šie savo atžalas vestų pas juos. Niekas taip nedraudžia daryti. O tie, kurie patingėjo arba suvėlavo – liko su tuo, kas liko.“
Anot P. Kuizino, dėl tokios mokyklų konkurencinės kovos Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ne kartą reikalavo reguliuoti mokinių srautus atsižvelgiant į mikrorajonus. „Tai ar dabar užtversi tą mikrorajoną spygliuota viela? – garsiai mąstė mero pavaduotojas, – negi tuos pirmokus, kurie pasirinko „Kranto“ mokyklą, prievarta nukreipsi į „Ateities“ mokyklą? Juk taip bus pažeista Konstitucinė žmogaus teisė. Mokinys su tėvais turi teisę rinktis mokymo įstaigą.“
Gimnazijų durys atvertos ne tik pažangiems
Po mokyklų tinklo pertvarkos miesto vidurines mokyklas reorganizavus į pagrindines, mokinių srautas dar labiau išsikreipė. Į naujai atsiradusias ir esamas gimnazijas pradėjo plūsti ne tik gerai besimokantys, bet ir, sakykime, patenkinamais pažymiais pasipuošę vaikai. Šiuos, kaip ir gerai besimokančius, gimnazijos priėmė ištiesusios rankas. O mokykloms, skaičiuojančioms kiekvieną moksleivį, buvo suduotas dar vienas smūgis.
„Pagrindinė gimnazijos funkcija yra ruošti mokinius aukštesnėms studijoms, – kalbėjo politikas. – Kai toks mokinių perteklius – gimnazijoms nėra draudžiama susikurti kažkokią priėmimo tvarką – ar tai būtų pažymių vidurkis, ar stojamasis testas. Tačiau kada trūksta mokinių, atvirai sakant, vyksta peštynės dėl kiekvieno vaiko, tokia tvarka nėra paranki. Čia gyvenimo padiktuoti natūralūs dalykai. Todėl į gimnaziją dabar patenka ir tie mokiniai, kurie prasčiau mokinasi. Aišku, tai nėra labai teisinga kitų mokyklų atžvilgiu, bet neatmeskime ir tokio dalyko, kad tas vaikas gimnazijoje gal pradės geriau mokytis.“
P. Kuizinas tikino, kad parengti bendrą tvarką rajone, pagal kurią vaikai būtų priimami į gimnazijas, nelabai galima, nes kiekviena švietimo įstaiga yra savarankiška ir pati sprendžia, kaip jai geriau. „Telšių rajono savivaldybės taryba, kaip ugdymo įstaigų steigėja, įsikišti galėtų. Tačiau aš netikiu, jog dirbtinomis tvarkomis, kažkokiomis represinėmis priemonėmis mes pagerintume padėtį rajone“, – svarstė pašnekovas.
Mokinių srautus sureguliuos profesinio rengimo centras
Vicemero teigimu, visa ši situacija rajone išsispręs duris atvėrus profesinio rengimo centrui: „Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais turėtų būti pradėti statybos darbai. Pagal Švietimo įstatymą, profesiniame rengimo centre nuo 8 klasės galės mokytis vaikai ir įgyti pagrindinį bei profesinį išsilavinimą. Tai turėtų natūraliai sureguliuoti mokinių srautus rajone.“ P. Kuizinas neslėpė, jog, atidarius profesinio rengimo centrą Telšiuose, miesto ugdymo įstaigų laukia dar vienas tinklo pertvarkos etapas, kada kris viena mokykla, o likusios pagrindinės mokyklos taps progimnazijomis (t. y. iki 7 klasės).