Vaikui patyrus galvos traumą Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje su mažamečiu sūnumi apsilankiusi telšiškė nusivylė – nors pagalba buvo suteikta, tačiau gydytojo bendravimas tiesiog šokiravo.
Monika GIRDVAINĖ
Papiktino gydytojo elgesys
Į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją paskambinusi telšiškė pasakojo, kad rugpjūčio 26-ąją jos trimetis sūnus prasiskėlė galvą, tad šeima jį skubiai nugabeno į Telšių ligoninę. Vaiką Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje apžiūrėjo gydytojas chirurgas Vytautas Girčys.
Moteris guodėsi, kad su ja gydytojas esą bendravo įžūliai, neinformavo apie atliekamas procedūras, neatsakė į rūpimus klausimus.
„Verkiantis vaikas tiesiog buvo išplėštas iš rankų. Norėjau būti su juo kartu, tačiau daktaras man pasakė: „Ar man išeiti, ar tu išeisi?“ Girdėjau, kaip mano vaikas klykia, šaukia mamą, o gydytojas jam tik šiurkščiai pasakė: „Ko čia verki? Aš irgi noriu mamos.“ Ar šitaip turi bendrauti gydytojai? Dėl suteiktos pagalbos priekaištų neturiu, bet bendravimas su pacientais ir artimaisiais tikrai turėtų būti kitoks“, – guodėsi stresą patyrusi moteris.
Mama teigė apie šį savo nutikimą kalbanti viešai dėl to, kad su gydytojo V. Girčio šiurkščiu bendravimu, nepagarba pacientui esą teko susidurti jau anksčiau, apgailestavo, kad niekas esą nesikeičia.
Ligoninės komentaras
Regioninės Telšių ligoninės auditorė Toma Juodytė-Kazlauskienė, komentuodama minėtą situaciją ir informuodama apie tvarką gydant traumą patyrusius vaikus, komentavo:
„Norint visapusiškai išnagrinėti situaciją, reikėtų žinoti, kaip konkrečiai buvo kalbama su mama ar vaikučiu, kokius gydytojo pasisakymus ar teiginius mama priėmė kaip įžūlius. Deja, neretai pasitaiko atvejų, kad pacientą lydintys asmenys, susidūrę su stresine situacija artimo žmogaus traumos ar ligos atveju, gydytojo ar kito specialisto susikoncentravimą į darbą, pavyzdžiui, apžiūros metu, traktuoja kaip nepagarbų, neinformatyvų, nejautrų elgesį. Tačiau turime suprasti, kad pagrindinė gydytojo, teikiančio būtinąją pagalbą, misija yra suteikti laiku kokybiškas paslaugas į jį besikreipiančiam pacientui.
Iš Jūsų aprašytos situacijos bei specialistų paaiškinimo suprantame, kad pagrindine nepasitenkinimo priežastimi tapo prašymas mamai nedalyvauti operacijos metu.
Tėvų noras būti šalia vaiko atliekant tam tikras procedūras, imant ėminius tyrimams, apžiūrint vaikutį ir panašiai mūsų įstaigoje visada yra gerbiamas ir skatinamas, nes tėvų dalyvavimas labai svarbus ne tik dėl jaučiamo nerimo gydymo įstaigoje, bet ir teigiamai veikia mažojo ligoniuko būklę neišvengiamų skausmingų potyrių metu. Taigi Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje atliekant pirminę vaikučio apžiūrą ir sprendžiant dėl tolesnės gydymo taktikos parinkimo tėvai, esant galimybei, visada dalyvauja. Siekiame sudaryti sąlygas tėvams būti šalia vaiko visą laiką, išskyrus kai tai prieštarauja geriausiems vaiko interesams arba trukdo atlikti medicinines procedūras. Dėl šios priežasties pacientą lydinčių asmenų dalyvavimas operacinėje, atliekant chirurgines operacijas, kol kas nėra leidžiamas.
Suprantame, kad tėvams vaiko trauma yra daug emocinių išgyvenimų keliantis įvykis, tačiau gydymo įstaigoje galioja tam tikros tvarkos, kurių nesilaikymas gali apsunkinti kokybiškų paslaugų teikimą.“
GYDYTOJAS TURI SU PACIENTU BUTI NUOSIRDUS IR ATLIKTI TINKAMAI SAVO PAREIGA
Mano atvejis visiškai kitoks. Liepos mėn. 26 d. patyriau traumą. Atvykus į Priėmimo -skubiosios pagalbos skyrių labai greitai gydytojas A. Dervinis nustatė diagnozę, atliko gydymą. Esu senjora, ne mažas vaikas, tačiau su manimi ir gydytojas ir personalas bendravo jautriai ir profesionaliai. Esu jiems labai dėkinga.