Spalio 12 dieną, kai streikuojantys šalies pedagogai po dvi savaites trukusio žygio pėsčiomis (Klaipėda–Vilnius) pasiekė Vyriausybę, Telšių Žemaitės gimnazijos mokytojai solidarizavosi ir prisijungė prie Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos streiko.
Aurelija SERVIENĖ
Spalio 12-ąją gimnazijoje ugdymo procesas nevyko – streikavo penki Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nariai, prie jų prisijungė ir palaikymą išreiškė pedagogai, nepriklausantys profesinei sąjungai.
Į susitikimą su streikuojančiais mokytojais atvyko Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių rajono savivaldybės vicemerė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Lina Leinartienė.
Kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena mokytojai, situaciją komentavo Žemaitės gimnazijos mokytoja, minėtos profsąjungos pirmininkė Vilija Vaičiulienė: „Kodėl mes tai darome, kodėl švietimo bendruomenė turėjo pasirinkti tokią formą, tokį būdą, kad galėtų būti išgirsta, kad galėtų išsakyti savo nuomonę? Viešojoje erdvėje jau ne vieną dieną yra linksniuojamas svarbiausias mokytojų iškeltas reikalavimas – didinti atlyginimus. Pats svarbiausias yra darbo užmokesčio klausimas. Taip, mes streikuojame, nes mokytojai nenori mažo atlyginimo, bet mes ir nenorime didesnio užmokesčio, ypač kitų sąskaita. Mokytojai siekia teisingo darbo užmokesčio.
Mokytojo profesija yra tiek prestižinė, kiek gali būti prestižine bet kuri kita profesija visuomenėje, kurioje vyrauja pagarba išsilavinimui ir kompetencijai, bet ne visuomenėje, kurioje vertingiausi gebantys panaudoti valstybės ir ES fondų lėšas.“
Pedagogė kėlė klausimą, kodėl taip nutiko, kad nemažoje dalyje visuomenės mokytojai vertinami kaip norintys už kitus daugiau, yra nemaža visuomenės dalis, kuri net pradėjo smerkti mokytojus. O kodėl taip atsitiko? V. Vaičiulienės nuomone, viskas prasidėjo nuo mokinio krepšelio, prasidėjo lenktynės dėl vaiko. Vėliau, 2002 m., imtasi taikyti siūlymą iš esmės keisti požiūrį į mokyklą kaip instituciją: mokykla tapo paslaugų teikėja, o moksleivis ir jo tėvai – paslaugos gavėjais. Kitas smūgis – 2018 m. įvestas etatinis mokytojo darbo apmokėjimo modelis. 2020 m. ištiko pandemija ir mokytojai per savaitę privalėjo suskaitmenizuoti visą pamokų turinį. Mokytojai dirbo naktimis, kad procesas nesustotų, ir jiems pavyko, jie išnešė nesuvokiamą naštą. Dar vienas baisus smūgis ištiko, kai dabartinė Vyriausybė ir ministerijos valdininkai buldozeriu per metus laiko į mokyklas atstūmė tiek daug naujovių, projektų, kad mokytojai iš tikrųjų pasijuto visiškai bejėgiai, savo gyvenimo ir 24 valandų įkaitai. „Mes nenorime gauti daugiau, mes norime gauti už tiek, kiek mes dabar dirbame“, – sakė V. Vaičiulienė. Jos kalbą pastiprino ir kitų mokytojų pasisakymai. Daug diskutuota apie mokytojų laisvalaikį, kurio jie nebeturi, apie sprendimą į mokyklas integruoti moksleivius su specialiaisiais poreikiais, apie papildomai užkrautą darbą – mokinių lankomumo ataskaitą ir kt.
Atskira diskusija užvirė apie atnaujintas mokymo programas: „Vadovėlių mes iki šiol neturime, neturime ir mokymo priemonių, bet turime skaičius, jog Vyriausybė nuosekliai didina finansavimą švietimo sistemai: nuo 1,4 milijardo eurų (2019 m.) iki 2,5 milijardo eurų (2023 m.). Didžiuliai skaičiai! Mums kyla klausimas, kodėl tas finansavimas mūsų mokytojų nepasiekia?“
Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Astra Ladukaitė kalbėjo, jog jaučianti dvi didžiąsias grėsmes. Tai mokytojų perdegimas – jis neišvengiamas, nes neįmanoma ilgai taip dirbti. Kita problema – sukils visuomenė, po to, kai bus paskelbti tarpiniai trečiokų patikrinimų rezultatai. Mokytojams taip pat yra stresas, juk jie atsakingi už tai, rezultatai sukels visuomenės pasipiktinimą.
Supranta mokytojus
Seimo narys V. Bukauskas tvirtino esantis mokytojų pusėje ir juos palaikantis: „Niekuomet nebuvau nusišalinęs ir niekada nevengiau būti šalia jūsų, jus girdėti, bandyti apginti.“ Seimo narys kalbėjo, jog nuolat palaiko ryšį su rajono pedagogais, profsąjungų lyderiais, daug apie tai kalba frakcijoje ir su kitais kolegomis Seime: „Kuo greičiau mes rasime bendrą sutarimą, tuo greičiau galės ugdymo procesas atsinaujinti.“
Švietimo ir sporto skyriaus vedėja L. Leinartienė teigė, jog Savivaldybė teikė daug pastabų prieš įvedant etatinį mokytojo darbo apmokėjimą, ir šiam modeliui, kuris yra dabar, nepritarė. Teikė siūlymus ir dėl tinklo pertvarkos. Ugdymo programų atnaujinimas esą su Savivaldybe nebuvo derintas. Vedėja pritarė mokytojų pastaboms dėl vedamų mokymų, minėjo, jog buvo keliamas klausimas dėl jų kokybės ir kitos problemos.
Vicemerė A. Jakavičiutė-Miliauskienė kalbėjo, jog valstybė porą dešimtmečių investavo į kelius, gražius pastatus, informacines technologijas ir visą gerbūvį, kuris yra aplinkui mus, bet pamiršo svarbiausią dalyką – žmogų: „Šiandien aš esu čia, kad besąlygiškai jus palaikyčiau. Mūsų rajone švietimas tikrai nėra nustumtas kažkur į paskutinę vietą… Aš taip noriu tikėti. Noriu, kad žinotumėte: tai, ką jūs darote šiandien, yra teisinga, atsitraukti nėra reikalo, jūs turite kovoti už tai.“
Kad švietimo sistemoje problemų yra nemažai, pritarė gimnazijos direktorius Žydrūnas Želnys: „Mums rūpi mūsų mokiniai, rūpi mokinių ateitis, mes stengiamės juos mokyti, ruošti, nepaisydami tų sąlygų, dirgiklių, kurie mums neleidžia ramiai ir produktyviai dirbti. Aiškiai matome, jog mūsų švietimas plikas įšoko į dilgėles, o dabar visi bandome kažkaip iš to dilgėlyno išsisukti.“
„Germanto“ mokytojai – streike nuo pirmųjų dienų
Streike nuo pat pirmųjų dienų dalyvavo Telšių „Germanto“ progimnazijos mokytojai. Jie prisijungė ir prie pėsčiomis į Vilnių iš Klaipėdos žingsniuojančių pedagogų.
Šios progimnazijos profesinės organizacijos pirmininkė Sonata Liaudanskienė pasakojo, jog į kelią dėl bendro tikslo – geresnės švietimo ateities – dešimt jų mokyklos mokytojų prisijungė atkarpoje Laukuva–Kaltinėnai bei spalio 12 dieną atvyko į Vilnių ir drauge su šalies pedagogais ir mokiniais per miestą žygiavo iki Vinco Kudirkos aikštės.
Švietime problemų daug, ministras nesuvokia net kokios lyties yra etc. Tačiau nesutinku kad algos mažos. Vidurkis 1400 į rankas. ( paziurekit, mokyklų ataskaitos yra viešos) O korepetitoriai dar antrą ir trečią alga pasidaro namuose; mokykloj neismokina, kad eitum pas mokytoją į namus, betvarkė.