Mityba – mūsų gyvenimo pagrindas. Maisto kokybė, saugumas, geri mitybos įgūdžiai – vieni pagrindinių rodiklių, kurie aktualūs kalbant apie tinkamą vaikų mitybą. Namuose nesunku kontroliuoti, kas vaikų lėkštėse, tačiau, tėvų teigimu, ne visos Telšių rajono ugdymo įstaigos užtikrina, kad vaikai gautų kokybišką ir skanų maistą. Pasigirsta nuomonių, kad problema turėtų būti sprendžiama kardinaliai – keičiant maitinimo tiekėją.
Monika GIRDVAINĖ
Maitinimą vertina blogai
Prasidėjus mokslo metams redakcija sulaukė tėvų skundų dėl prastos maisto kokybės Telšiuose esančiose bendrojo lavinimo įstaigose.
Socialinio tinklalapio „Facebook“ „Telšių ŽINIŲ“ paskyroje suorganizavus apklausą, kaip vertinama Telšių rajono ugdymo įstaigose tiekiamo maisto kokybė, pasirodė, kad problemų yra ir daugiau.
Tėvai išreiškė nuomonę, kad kai kuriose mokyklose maistas brangus, porcijos mažos, o ir kokybė esą dažnu atveju ne pati geriausia.
„Germanto“ mokykloje porcijos nedidelės ir brangu. Kad vaikas pavalgytų, reikia apie penkių eurų ir nelabai skanu“, – komentavo Laima Rupeikaite-Rimeikiene.
„Atžalyno“ progimnazijos valgykloje valgantis Armandas Bieliauskis pasisakė, kad ir šioje mokykloje porcijos nėra labai didelės, brangu. Kartais esą net kavinėje pigiau galima pavalgyti.
Mergaitės mama rašė, esą „Atžalyno“ mokykloje vyresnieji beveik visada turi valgyti tai, kas lieka nuo mažesnių, pvz., miltiniai blynai arba panašūs beverčiai patiekalai.
„Kad brangu, tai nemanau, bet kad vaikai skundžiasi, jog sriuboj trys bulvės plaukioja, o ir apskritai nėra ko valgyti, visi patiekalai „plesko“ skonio, be druskos, be prieskonių, kompotas be cukraus… Kur dingo valgykloje kepamos bandelės, kurių kvapas iš tolo kviesdavo į valgyklą, kur dingo balta mišrainė… Dabar bandelės kažkur iškeptos, kažkada supakuotos ir atvežtos į valgyklą. Nejau nebėra virėjų, kurios mokėtų gaminti?“ – piktinosi Orinta Orinta.
Tėvai tvirtino, kad prastas maistas ir „Džiugo“ gimnazijoje.
Problemų neįžvelgia
Apklausoje pasisakė ir teigiamai maitinimo kokybę ugdymo įstaigose vertinantys asmenys.
Rasa Černiauskienė rašė, kad jos sūnus patenkintas Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijoje pagamintu maistu, Lukrecija Birškytė teigė, kad puikus maistas Žemaitės gimnazijoje – apie tai galima spręsti pagal eiles valgykloje. Irena Liubertaitė Kungienė pasidžiaugė „Ateities“ progimnazijos valgykla: skanu, sotu, nebrangu, švaru.
„Darželyje „Nykštukas“ tikriausiai skanu, nes vis prašo pagaminti taip, kaip daržely“, – rašė Gintarė Lukošienė.
Gediminas Ma ir Raimonda St sakė, kad darželyje „Saulutė“ maistas skanus, vaikai nesiskundžia, nekyla jokių problemų.
„Jei jums reikėtų pamaitinti vaiką 4 kartus per dieną už nepilnus 3 eurus, reikėtų gerai pasukti galvą, ar tai įmanoma iš viso? Taip, + vienas euras Savivaldybės dotacijų, tačiau maisto kainos pastaruoju metu gerokai pakilo, o mokestis – ne. Stebuklų nebūna, apie ką diskusijos?.. Mano galva, Plungė pasielgė protingiau neatidavusi darželių valgyklų privatininkams“, – pasisakė Ras Gud.
Skaniau pica nei kotletas
Telšių „Atžalyno“ progimnazijos direktorius Kęstutis Saplinskas teigė, kad raštiškų tėvų skundų dėl prastos maisto kokybės nėra gauta, pavieniai tėvai nebent išsako žodines pastabas, į kurias reaguojama.
Direktorius pripažino, kad tiekiant maitinimą mokiniams pasitaiko visokių atvejų – kartais valgančiųjų daug ir lėkštės būna tuščios, o kartais mokiniams maistas būna tiesiog nepatrauklus. Tai, mokyklos vadovo manymu, priklauso nuo daug faktorių.
„Yra atsakingas žmogus, kuris prižiūri mokinių maitinimą, derina su maitintoju valgiaraščius. Maitintojas į pastabas ir pasiūlymus žiūri lanksčiai, reaguoja. Būna, vienus patiekalus iš valgiaraščių išimame, įtraukiame kitus, patrauklesnius mokiniams. Bet labai daug kas priklauso ir nuo darbuotojų, dirbančių valgykloje. Viena virėja iš tų pačių produktų pagamina vienokį maistą, kita – kitokį“, – kalbėjo direktorius.
Vadovo teigimu, nuolat valgykloje valgančių vaikų yra nemažai, kasdien jie gali rinktis iš trijų patiekalų. Kur kas liūdnesnė situacija, kai vaikai, net nepasidomėję, kas siūloma valgykloje, pietums renkasi netoli mokyklos esančioje parduotuvėje pirktus užkandžius.
„Vienas pagrindinių valgykloje gaminamo maisto reikalavimų – kad maistas būtų sveikas. Natūralu, kad kas sveika, ne visada skanu. Vaikų maisto pasirinkimas labai priklauso nuo šeimoje išugdytų įpročių. Turbūt ne vienam vaikui pica ar traškučiai skaniau už kotletą su bulvių koše. Tad nieko keisto, jog netinkamą maistą besirenkantys vaikai tėvams tiesiog pasako, kad valgykloje maistas neskanus“, – dėstė K. Saplinskas.
Direktorius tikino, kad su vaikais nuolat kalbama apie sveiką gyvenseną, racionalios mitybos svarbą, bet tam, kad pakeistum įsisenėjusius įpročius, dažnai to nepakanka.
Maistas nepatinka dėl įvairių priežasčių
Telšių „Germanto“ progimnazijos direktorė Alma Mikienė sakė, kad valgykloje gaminamas maistas yra normalus. Tuo įsitikino ir pačios mamos, atėjusios papietauti į mokyklą.
Mokyklos administracija, valgyklos darbuotojos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistė nusiskundimų esą negauna. Pripažįstama, kad egzistuoja problema dėl mažų porcijų.
„Produktų kainos per sutarties laikotarpį kilo ne vieną kartą, o talono kaina (pradinių kl. mok. – 1,65 euro, 5–8 kl. mok. – 1,83 euro) nesikeitė, todėl sumažėjo porcijų dydžiai ir vyresnių klasių mokiniai už taloną tikrai nepavalgo“, – teigė A. Mikienė.
Telšių lopšelio-darželio „Saulutė“ direktorė Rosita Petkuvienė džiaugiasi, kad maitinimas jų ugdymo įstaigoje vertinamas teigiamai, o šis rezultatas, anot vadovės, pasiektas bendromis jėgomis.
„Iki to džiaugsmo buvo ilgas kelias: daug kalbėta su paslaugos teikėjais, su pačiais darbuotojais, juk bet kurioje aplinkoje žmonės dirba darbą, bet tik todėl, kad reikia, o ne todėl, kad tai patinka“, – kalbėjo R. Petkuvienė. Pasak jos, priežasčių, dėl ko vaikų lėkštėse lieka nesuvalgyto maisto, gali būti visokių.
„Maisto gamyba – tai meilė. Dar močiutė sakydavo man, mažai: „Ar žinai, kodėl taip skanu? Todėl, kad pagaminta su meile.“ Visko po truputį – ir gerų virėjų, ir mokytis mitybos įpročių, ir kokybiškos produkcijos. Čia gi taip pat: mėgstame bulvių traškučius, visi žinome, kad tikrai ne aukso vertės maistas. Kas dėl to kaltas – pardavėjas, pirkėjas, reklamos gamintojas ar tėvai, kurie leido mums tai paragauti, o gal patys, kad elementarų sąmoningumą prarandame. Tai užburtas ratas“, – dėstė R. Petkuvienė.