Kruopštumu, darbštumu ir kūrybiškumu pasižyminčiai Staselei Norvaišienei virbalai ir siūlai niūriais žiemos vakarais neleidžia liūdėti. Kai už lango siaučia pūga ir stipriai spaudžia šaltukas, jai nėra nieko maloniau, kaip užsiimti širdžiai mielu darbu – mezgimu, o ir einant pas drauges niekas geriau nešildo kaip pačios numegztos pirštinės, kepurė, šalikas.
Staselė Norvaišienė gimė 1943 m. Akmenės rajone, tačiau ilgai ten negyveno. Didžiąją gyvenimo dalį ji praleido netoli Nevarėnų miestelio esančiame Morkiškių kaime. Baigusi mokyklą Nevarėnuose moteris labai norėjo mokytis siuvimo meno, tačiau teko atsisakyti šios minties, nes nebuvo tam palankių sąlygų.
Staselė sukūrė gražią šeimą. Su vyru užaugino du sūnus ir dvi dukteris. Paklausta, kada pradėjo domėtis mezgimu, moteris atsakė, kad augindama vaikus. „Gyvenau tokiais laikais, kada apie laisvalaikį nebuvo laiko pagalvoti. Nors sijoną ar palaidinę pasisiūdavau dar jaunystėje, tačiau megzti pradėjau tik susilaukusi atžalų, nes tik tada atsirado daugiau laisvo laiko. Tiesa, mezgimas mane domino dar vaikystėje. Žiūrėdama į mamos draugių darbus, žavėjausi mezgimo menu. Kadangi pati mama nemezgė, būtent jos draugės ir išmokė mane, kaip tinkamai elgtis su virbalais“, – prisimena pašnekovė.
Staselė mezga kojines, pirštines, šalikus, taip pat megztinius, skraistes, kepures. Mezgėjai netrūksta ir kūrybiškumo. Visus rankdarbių raštus sugalvoja pati ir jokių pavyzdinių žurnalų jai nereikia. Moteris neslepia, kad moka ir siuvinėti, nerti, tačiau mezgimas labiausiai artimas širdžiai užsiėmimas.
Mezgėja džiaugiasi, kad žiemą yra mažiau darbų negu vasarą, tad daugiau laiko lieka mezgimui: „Ir šeima, pasipuošusi mano rankdarbiais, nebijo žvarbios žiemos šaltuko, ir aš esu patenkinta, užsiimdama mėgstama veikla.“
Mamos pomėgiu rankdarbiams užsikrėtė ir dukterys. Vyresnėlė Danutė neria vąšeliu servetėles, staltieses, o Alma seka mamos pėdomis – taip pat mezga. Visos šeimos moterys tuo užsiima savo malonumui.
Staselė, paklausta, kodėl nedaro iš to verslo, tvirtina niekada neuždarbiausianti. Sako, kad megsianti tol, kol sveikata leis, o garbės jai tikrai nereikia. Mezgimas ramina, taip moteris pailsi ir atsipalaiduoja.
S. Norvaišienė džiaugiasi, kad parduotuvėse gausu įvairių rūšių siūlų. Moteris prisipažįsta, kad pinigų jiems negaili. Tiesa, jų mezgėja turi važiuoti į Telšius. Ji sako, kad dėl to nėra jokios problemos: „Svarbiausia, kad nuvalytas į mano namus vedantis keliukas. Už tai esu labai dėkinga Nevarėnų seniūnijai. Būtų sunku bristi per pusnis nemažą atstumą, kol pasiekčiau stotelę ir su autobusu galėčiau nuvažiuoti į miestą apsipirkti.“
Mezgėja su savo rankdarbiais nedalyvauja jokiose parodose. Jai pakanka, kad giminės ir pažįstami džiaugiasi jos rankdarbiais: „Artimiesiems esu išdalijusi daugybę savo darbų. Malonu, kad žmonėms patinka tai, ką darau, o šlovės man nereikia. Neseniai gimtadienio proga giminaitei padovanojau savo rankdarbius, ir ji labai apsidžiaugė tokia dovana. Pažįstamiems paprašius niekada neatsisakau numegzti kojinių ar pirštinių, tačiau svetimiems už pinigus to niekada nedarysiu“, – tvirtina pašnekovė.
Džiugu, kad mažo kaimelio vienkiemyje gyvena tokia daug idėjų turinti moteris kaip Staselė. Dėkojame jai už nuoširdų pokalbį ir linkime sveikatos bei neišsenkančio kūrybiškumo.
Mados Garaže įsigykite įvairių, aukštos kokybės siūlų su įvairiais atspalviais, faktūrų ir pluoštų įvairove
tikrai labai gera priemonė tiek nuobodulio atsikratyt, tiek atsipalaiduot. aš irgi pradėjau megzti, močiutė išmokė.. siūlus tik perku ir perku https://darau.lt/189-mezgimo-siulai