Meras Vytautas Kleiva – apie praėjusius ir ateinančius metus

„2013 metai Telšių rajonui buvo dvejopi: paradiniai ir kasdieniški, – pabrėžė Telšių rajono savivaldybės meras V. Kleiva. – Paradiniai – kada per Lietuvą, Europą nuvilnijo Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus renginių aidas, Žemaitijos vardas suskambo Europos Parlamente vykusioje parodoje, Telšiai buvo pripažinti 2013 m. Lietuvos turizmo traukos vietove ir tapo Europos Komisijos projekto EDEN nugalėtoju. Tačiau nuo paradinės pusės visada tenka grįžti prie kasdieninių darbų.“ Bet ir čia, pasak V. Kleivos, yra kuo pasidžiaugti. Visų pirma pavyko suvaldyti finansinę rajono situaciją – nors Savivaldybė ir ypač taupė biudžeto lėšas, darbuotojams nereikėjo eiti nemokamų atostogų. O jei ir buvo vienas kitas atvejis – tai tik abipusiu sutarimu. „Džiaugiuosi, kad Savivaldybės administracijos vadovai, Finansų skyrius, privalėdami taupyti, to nedarė aukodami darbuotojų darbo užmokestį. Sugebėjo rasti kitų šaltinių, vidinių rezervų, ir 2013 m. pavyko pabaigti be didesnių skolų, – gerų žodžių administracijai negailėjo Savivaldybės meras. – Aš visada akcentavau, jog visų pirma turi būti užtikrinti ir laiku mokami žmonėms atlyginimai, nes kiekvienas iš mūsų turime šeimas. O kada darbuotojas gauna vos 700–900 Lt ir jam dar reikia aukoti savo savaitės darbo užmokestį valstybei… Tai yra nenormalu.“

Buvo praėjusiais metais ir nesėkmių: neištesėti pažadai Tryškių tėveliams atidaryti darželį, užstrigusi Telšių miesto centrinio stadiono rekonstrukcija. „Taip atsitiko dėl objektyvių priežasčių – bankrutavo statybos darbus vykdęs rangovas. 

Tačiau žmogui paaiškinti, kad tai – ne Savivaldybės kaltė, sunku, nes buvome davę pažadą“, – apgailestavo rajono vadovas.

Savivaldybės meras teigė, kad 2013 m. nebuvo lengvi, nes vienu metu buvo įgyvendinami net 48 projektai. „Savivaldybės administracijoje dirba kompetentinga, darni komanda, kuri kiek įmanydama stengėsi, jog visi projektai būtų prižiūrėti ir laiku įgyvendinti, – kalbėjo V. Kleiva. – Ne kartą ir man pačiam teko kalbėtis su rangovais dėl stringančių darbų ar besibaigiančių terminų.“ Pašnekovas pasidžiaugė, jog pernai galutinai buvo sutvarkytos Masčio ežero pakrantės, atlikti Birutės ir Žalgirio gatvių tvarkybos darbai. Taip pat tvarkomos, o kai kur jau ir sutvarkytos net penkių rajono miestelių viešosios erdvės (Luokės, Žarėnų, Ryškėnų, Buožėnų ir Degaičių), rekonstruoti Nevarėnų vidurinės mokyklos, Nevarėnų kultūros centro Buožėnų filialo pastatai, lopšelis-darželis „Nykštukas“, modernizuotas lopšelis-darželis „Saulutė“.

„Daug buvo skeptikų dėl Degaičių kultūros centro Eigirdžių filialo pastato rekonstrukcijos, esą gal nereikia, nepasiteisins… – prisiminė meras. – Tačiau šiandien, kada susirenka pilnutėlė salė žmonių, vyksta kultūriniai renginiai, – tai geriausias įrodymas, jog tos patalpos buvo tikrai reikalingos.“ Lygiai taip pat pasitvirtino mintis buvusiose Gedrimų vaikų darželio patalpose atidaryti savarankiško gyvenimo namus, kuriuose dabar gausu gyventojų.

Iš viso per 2013 m. įgyvendinti 24 projektai, pradėti 9 nauji, yra 14 tęstinių.

2014–2020 m. – tai antrasis Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis. Tam, kad Savivaldybė laiku spėtų į naujų projektų traukinį, reikėjo gerai paruošti namų darbus. 2013 m. baigti rengti Šilumos tinklų išvystymo Telšių mieste ir priemiestinėse gyvenvietėse, Lietaus tinklų išvystymo Varnių ir Telšių miestuose su priemiestinėmis gyvenvietėmis, Pėsčiųjų ir dviračių takų išvystymo Telšių rajone ir Telšių mieste su priemiestinėmis gyvenvietėmis, Vietinės reikšmės vandens turizmo trasos Masčio ežere specialieji planai. Taip pat Rekreacinės teritorijos, esančios Parko gatvėje (Telšių mieste), bei Telšių aerodromo teritorijos detalieji planai. V. Kleiva teigė, kad šie planai – tai pasiruošimas 2014–2020 m. ES paramos laikotarpiui: „Šiam periodui pradėjome ruoštis prieš keletą metų. Planai, kuriuos parengėme, labai svarbūs, nes neturėdami jų – galime nesuspėti laiku pateikti paraiškų. Mes pasimokėme iš klaidų, kurios buvo padarytos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos laikotarpiu, todėl daug dėmesio skyrėme pasiruošimo darbams kitam finansavimo periodui.“

Praėjusių metų pabaigoje Telšiuose vyko diskusijos, kurių metu atstovai iš LR vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento, kalbėdami apie 2014–2020 m. ES paramos laikotarpį, Savivaldybei pažėrė nemažai pastabų dėl rajono strateginio plėtros plano. Esą, kaip ir daugelis šalies savivaldybių, Telšiai savo strateginiame plane daro klaidą į pirmąją vietą iškeldami kultūros, turizmo ir sporto sritis. Minėtu finansavimo laikotarpiu šios sritys nenumatytos kaip prioritetinės. Didžioji dalis 2014–2020 m. ES paramos lėšų bus nukreipta į tuos projektus, kuriais bus skatinamas ekonomikos augimas ir naujų darbo vietų kūrimas.

„Niekada taip nebus, kad patvirtinome strateginį plėtros planą, ir viskas, – kalbėjo V. Kleiva. – Gyvenimas visada atneša tam tikrų pataisų. Todėl šį dokumentą mes visada galime papildyti, koreguoti. Tačiau aš ir dabar esu giliai įsitikinęs, jog tuomet, kada jį tvirtinome, o kultūrą, sportą, turizmą įvardijome prioritetinėmis rajono sritimis, mes nesu- klydome.“ Rajono vadovas teigė, kad niekada nesutiks su tuomet nuskambėjusiu teiginiu, jog šaligatvių sutvarkymas nėra toks būtinas, kiek naujų darbo vietų sukūrimas. „Taip, darbo vietos yra labai svarbu, tačiau koks jaunas žmogus važiuos dirbti į apleistą, negražų miestą? – kalbėjo meras. – Mes teisingai pasielgėme pirmojo – 2007–2013 m. – ES finansinės paramos etapo lėšas nukreipdami į viešųjų erdvių tvarkymą. Antrojo periodo metu mes galėsime pagalvoti ir apie investicijas, skirtas ekonomikos augimui.“ O tai bus galima padaryti, anot V. Kleivos, ištiesiant pagalbos ranką verslininkams, pavyzdžiui, sutvarkius šalia jų teritorijos esančius inžinerinius tinklus ir pan. „Neoficialiais duomenimis, investitoriai iš Ukrainos jau parengė visus reikalingus dokumentus ir artimiausiu laiku pasirašys sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl naujos farmacinės laboratorijos statybos Telšiuose finansavimo, – atskleidė pašnekovas. – Taigi iš 2014–2020 m. ES finansinės paramos lėšų mes galime jiems pagelbėti nutiesdami kelius, vandentiekį iki naujos laboratorijos, įrengti gatvės apšvietimą ir pan.“

V. Kleiva taip pat pabrėžė, jog itin daug dėmesio 2014–2020 m. bus skirta Telšių ir rajono miestelių keliams, gatvėms, viešos paskirties pastatams sutvarkyti.

Kalbėdamas apie darbą Telšių rajono savivaldybės taryboje, meras pasidžiaugė, kad pernai pavyko išvengti didelių stresinių situacijų: „Posėdžiai vyko ganėtinai sklandžiai. Tiek koalicijos partneriai, tiek opozicija dirbo konstruktyviai. Daugelį Tarybos sprendimų pavyko priimti vos ne vienbalsiai.“

Praėjusius metus Tarybą lydėjo įvairios „uodegos“. Tai ir UAB „Telšių autobusų parkas“ nekilnojamojo turto Luokės g. pardavimas, ir „Vičiūnų“ kėslai šalia Telšių statyti milžinišką paukštyną. „Dėl autobusų parko galiu pasakyti tiek, kad jo nekilnojamojo turto pardavimu domisi ne viena teisėsaugos institucija. Kol kas negavome jokios informacijos, kad būtų kas pažeista, – tvirtino V. Kleiva. – Dėl paukštyno pernai Taryboje vyko kone rimčiausios diskusijos. Tikrai nebuvo paprasta apsispręsti, nes iš vienos pusės – rajonui reikia investicijų, naujų darbo vietų, o iš kitos – teritorija, kurioje norėta statyti paukštyną, labai jau rizikinga: šalia gyvenvietė, maisto pramonės įmonės, kurioms tokia kaimynystė gali turėti daug neigiamų pasekmių.“ Anot rajono vadovo, nors ir neskubėdama, tačiau vienbalsiai Taryba nutarė nepritarti tokio dydžio paukštyno atsiradimui šalia Telšių.