Medžioklė – ne prabanga, o gamtos išteklių tvarkymas

Lapkričio 3-iąją minima Šv. Huberto, medžiotojų globėjo, diena. Ta proga Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos naujasis vadovas ilgametis medžiotojas telšiškis Gediminas Simanavičius sveikina visus rajono medžiotojus, miškininkus, medžioklinių šunų augintojus ir globėjus. Visiems linki gražių medžioklių, gerų įspūdžių gamtoje, taiklių ir teisingų šūvių bei ragina ir toliau puoselėti šv. Huberto pradėtas medžioklės tradicijas.
Aurelija SERVIENĖ
G. Simanavičiaus medžioklės stažas gana nemenkas – vyras medžioja jau daugiau nei keturiasdešimt penkerius metus. Šiuo metu jis – „Džiugo“ būrelio narys.
Pasak medžiotojo, žmonėms būtina suprasti, kad medžioklė šiandien yra ne prabanga, o gamtos išteklių tvarkymo būdas. t. y. gyvūnų santykio reguliavimas gamtoje. Pagal nustatytus limitus medžiotojai reguliuoja gyvūnų populiaciją. Be to, tai yra aktyvus laisvalaikio praleidimas.
Šiandien Lietuvos ir medžiotojų žvejų draugijai priklauso per 20 tūkst. narių. Telšių medžiotojų ir žvejų draugija vienija daugiau kaip 600 medžiotojų. Šiuo skaičiumi Žemaitijos sostinė smarkiai lenkia kaimynus – Plungę ir Mažeikius.
Medžiotojai Telšių r. yra susiskirstę į būrelius ir klubus, jų turime penkiolika. Būrelių dydis įvairus: nuo 12 narių iki 61. Gausiausi mūsų rajone Eigirdžių, Nevarėnų ir kt. būreliai.
Nemaži mokesčiai
Kasmet medžiotojams tenka nemažai paploninti savo pinigines, nes kiekvienas jų moka mokesčius už plotus. Taip per metus jie sumoka per 58 tūkst. Eur. Anot G. Simanavičiaus, daugiausiai šių pinigų atitenka gyvūnų padarytai žalai padengti. Be šio mokesčio, yra mokamas ir nario mokestis – po 25 Eur per metus, tai sudaro apie 12 tūkst. Eur.
Neįvykdė limitų
Aplinkos ministerija medžiotojams nustato limitus, kiek ir kokių žvėrių galima sumedžioti. Kaip sakė draugijos vadovas, pagal galiojančias medžioklės taisykles šiuo metu medžiojamų limituojamų žvėrių yra labai nedaug: briedžiai, elniai ir vilkai.
Pernai mūsų rajono medžiotojai limitų neįvykdė, turėjo sumedžioti gerokai daugiau: per 200 elnių, per 100 briedžių. „Taip nutiko ne dėl medžiotojų kaltės, o dėl šalyje paskelbtos pandemijos. Medžioklėse nebuvo galima būriuotis. Vienas ar du medžiotojai ne kažin ką tenuveiks medžioklėje“, – situaciją aiškino G. Simanavičius.
2020-aisiais Telšių medžiotojai iš viso nukovė 140 elnių, 465 stirnas, 48 briedžius, 580 šernų, 460 bebrų ir kitos medžiojamosios faunos.
Didelė problema – vilkai
Anot G. Simanavičiaus, kaip kituose rajonuose, taip ir Telšių rajone, medžiotojams pavyksta sumedžioti nemažai vilkų, o jų mūsų miškuose gyvena gana nemažai. Štai pernai iš 175 šalyje limituojamų vilkų Telšių rajone sumedžiota net 12.
„Tai yra didelis pasiekimas. Tokių skaičių mūsų rajone nėra buvę“, – tvirtino draugijos vadovas. Daugiausiai vilkų sumedžiota „Tado Blindos“ būrelio plotuose ties Ubiškės ir Kaunatavos kaimais, šių plėšrūnų nukovė ir „Rešketos“ būrelio medžiotojai prie Žarėnų, taip pat Varnių bei Germanto ir kt. būrelių plotuose.
„Su vilkais yra didelė bėda“, – įsitikinęs pašnekovas, nes medžiotojai sprendimų nepriima – Aplinkos ministerija nustato limitus ir jie turi jų laikytis. Esą koją šioje vietoje jiems labai kiša organizacija „Baltijos vilkas“, kuri saugo šiuos plėšrūnus ir teigia, kad jų medžioti iš viso negalima. Nors, Gedimino nuomone, tai yra visiška nesąmonė: „Pažiūrėkite, kas darosi… Vilkai ateina į žmonių kiemus. Tokių dalykų neturi būti!“
Jau šiais metais per pirmąją medžioklę su varovais rajone – spalio 16 dieną – Nevarėnų būrelis sumedžiojo pirmąjį vilką.
Elninių žvėrių trofėjų paroda
Kiekvienais metais yra rengiama elninių žvėrių trofėjų paroda. Šiemet telšiškiai parodai pristatė 15 briedžių, 51 elnio, 187 stirninų ragus. Aštuonių elnių ragai, dvidešimt vienos stirnos ir vieno briedžio yra pateikti medaliams.
Ypač didelį įspūdį draugijos vadovui paliko elnio ragai, kuriuos parodai pateikė Eigirdžių būrelio medžiotojas Algis Kairys. Pašnekovas įsitikinęs, jog šio žmogaus patiesto elnio ragai patenka į šalies penketuką.
Sumažėjęs brakonieriavimas
Pasak pašnekovo, būtina suprasti, jog medžiotojai ne tik medžioja, bet ir saugo, o kartu ir tvarko savo plotus, globoja žvėris žiemą, saugo juos nuo brakonierių. Brakonieriavimas šalyje yra gana sumažėjęs, kartu jis mažesnis ir mūsų rajone.
Jei nemedžiosime metus?
Aktualiausia problema medžiotojams – privačių miškų savininkų ir gyventojų santykis su medžiotojais.
„Miestiečiai šaukia, kad mes žvėris žudome. Privačių miškų savininkai piktinasi, kad žvėrys niokoja visą gamtą, pasėlius, miškus ir kt. Mūsų atsakymas būtų toks: jei mes nemedžiotume metus? Kas nutiktų? Jau matome pavyzdį su vilkais – jie drąsiai traukia į žmonių sodybas, lenda į kaimus. Elniai ir briedžiai niokoja laukus. Bebrai užtvenkia kanalus, miškų upelius. Bus vieni nuostoliai! Reikia daug kalbėti su žmonėmis, kad jie suprastų, kas tai yra medžioklė. Nors tenka dar išgirsti, kad esame žudikai, gyvūnų nemylėtojai, tačiau pamažu santykiai gerėja. Žmonės pradeda suprasti medžiotojų misiją. Džiugu, jog ir su ūkininkais jau randame bendrą kalbą. Jie daug klausimų kelia dėl žalos atlyginimo, tariamės, bet visada randame sprendimą“, – pasakojo medžiotojas.
Draudimai
Apgailestauja G. Simanavičius, jog, lyginant su kaimyninėmis šalimis, mūsų šalies medžiotojai yra truputį nuskriausti dėl medžioklės įvairių prietaisų naudojimo. Tai yra dėl šautuvų duslintuvų, naktinės optikos, medžioklės lankų.
„Visi mūsų kaimynai gali jais naudotis, o mums Seimas priėmė nutarimą, kad negalima. Nors praktiškai visoje Europoje tai naudojama“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Medžiotojų kultūra ir etika
Medžiotojai stengiasi išlaikyti aukštą medžioklės kultūrą ir etiką.
Kiekvienas būrelis yra įsirengęs savo medžioklės namelį, buveinę, visur įruoštos šiuolaikinės lupyklos, pastatyti šaldytuvai.
Kiekvienas būrelis turi savo medžioklės etikos kodeksą: kaip pagerbti nukautą žvėrį, turi savo atributiką, vėliavą, aprangą, dalyvauja įvairiose varžybose. Galima pasidžiaugti, jog šiais metais Lietuvos medžiotojų draugijos šimtmečiui paminėti vykusiose varžybose Telšių rajono medžiotojai tapo absoliučiais čempionais.