Tas, kas bent kartą lankėsi Luokės Visų Šventųjų bažnyčioje, tikriausiai liko sužavėtas jos unikalumu. Niekur kitur nerasite bažnyčioje kabančio puošnaus laivo, niekur kitur nepamatysite pagrindiniame altoriuje pavaizduotos Paskutinės vakarienės ar skęstančio Petro atvaizdo virš sakyklos.
Parapijos klebonas Virginijus Palionis ypač didžiuojasi šia bažnyčia, rūpinasi ja ir jos parapijiečiais.
Aurelija SERVIENĖ
Laivo istorija
Kultūros paveldo objektas – Luokės Visų Šventųjų bažnyčia – stovi miestelio centre. Tik į ją įžengus akys nukrypsta link palubėje kabančio puošnaus laivo – šviestuvo.
Anot klebono, šio laivo atsiradimo istorija nėra tokia didelė, bet įdomi. Ją pasakojo vietiniai gyventojai. Anuomet parapijoje buvęs klebonas a. a. Leonas Šapoka rinko aukas vargonams restauruoti. Luokiškiai sunešė gana nemažai – apie 800 rublių. Deja, tuometinis klebonas pinigų žadėtam darbui taip ir nepanaudojo. Už surinktas lėšas su niekuo nepasitaręs jis nupirko minėtąjį laivą ir pakabino bažnyčioje. Kaip ir kas pasiūlė jam pirkti šį šviestuvą, jokio įrodančio dokumento nėra išlikę. Tai galėjo būti apie 1978 m. Laivas pagamintas iš vario. Jo autorius nežinomas.
Kai parapijiečiai sužinojo apie tokį L. Šapokos poelgį, jam pasakė: „Susirink daiktus, nusikabink laivą, grąžink pinigus ir kraustykis iš parapijos.“ Tačiau anuomet buvo neramūs laikai, pamažu laivo istorija nurimo, o klebonas liko Luokėje. 1980 m. spalio 10-osios naktį buvo nužudytas piktadarių, palaidotas bažnyčios šventoriuje.
Pasak V. Palionio, laivo vieta bažnyčioje nekito metai iš metų. Kaip jis buvo pakabintas toje pačioje vietoje, taip ir yra išlikęs iki šių dienų.
Šventinis atributas
Minėtasis šviestuvas – šventinis atributas. Bažnyčioje įžiebiamas ne bet kada, o tik ypatingomis progomis: per iškilmes, šventes, atlaidus, šv. Velykas, šv. Kalėdas. „Šis laivas visiems parapijiečiams yra labai brangus atsiminimas – tapęs Luokės miestelio simboliu. Visi, kas užeina į bažnyčią, nori jį apžiūrėti“, – pasakojo dvasininkas. Jo teigimu, Lietuvoje panašų laivą dar galima pamatyti Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Tačiau klebonas patikino, jog Luokėje jų laivas esantis daug prabangesnis.
Bažnyčios unikalumas
V. Palionis negaili gražių žodžių pasakodamas apie bažnyčios unikalumą. Anot jo, niekur kitur pasaulyje nerasite centriniame altoriuje pavaizduotos Paskutinės vakarienės. Ją galima išvysti priešais altorių ar apačioje, bet centre – niekur. Dėl to Luokės bažnyčia yra unikali ir vienintelė.
Klebonas ragina pakelti galvą ir pažiūrėti į lubų dekoracijas – ten nupieštą meną: „Atrodo vizualiai viskas gražu, bet įsižiūrėkite įdėmiai į kiekvieną lapelį, kiekvieną šakelę – nė vieno jų nerasite vienodo, nes tai yra rankų darbo piešinys – vietinio gyventojo Stanislovo Leinarto autorinis darbas (apie 1982 m.).“
Atkreipti dėmesį dvasininkas ragina į dar vieną labai įdomią detalę – tokio didelio ploto bažnyčia neturi vidinių atraminių kolonų. Į kurią tik pusę bažnyčioje pažvelgsi, rasi kuo stebėtis – čia viskas labai unikalu. Niekur kitur nerasite pavaizduoto skęstančio Petro atvaizdo virš sakyklos. Retai kada bažnyčiose būna, kad šoniniai altoriai – skirtingi. Čia pat labai retas Marijos Sopulingosios paveikslas su užsklanda.
Bažnyčioje yra Taurė, senesnė net už pačią Luokės bažnyčią – beveik dviejų šimtmečių. Pasak klebono, nėra aišku, ar ji yra tikrai šios bažnyčios, nes pagal legendą Tadas Blinda maldos namus apiplėšė – viską, ką tik galėjo, išnešė. Žmonės sukilo prieš jį, o šis, norėdamas būti geras, iškilmingai su sėbrais viską parnešė. Sklido kalbos, jog dėl šio žygdarbio jis apiplėšė kitą bažnyčią ir pargabeno viską į 
Luokę.
Dideli reikalavimai
Kadangi Luokės Visų Šventųjų bažnyčia yra saugomas paveldo objektas, kasmet čia apsilanko gaisrininkai, paveldosaugininkai. Keliami dideli reikalavimai, negalima savivaliauti. „Bažnyčios amžius nemažas. Tad laikui bėgant pamažu atsiranda tarpų, visokių pabyrėjimų. Ne jaunyn eina… Buvo papuvusių lentų, jas keitėme, darėme lietvamzdžius. Reikia darbo įdėti norint išsaugoti unikalų dalyką, bet labai daug kas atsiremia į lėšas“, – pasakojo klebonas.
Visi dirbame išvien
V. Palionis Luokės Visų Šventųjų bažnyčioje pasitiko ne vieną savo asmeninį ir kunigystės jubiliejų. Dvasininkui ši parapija be galo brangi ir jau tapo sava. Nors pradžia, kiek pamena, buvusi nelengva: „Atėjęs į Luokės parapiją neradau nieko, tik netvarką. Miestelio renginius visos įstaigos organizuodavo atskirai: muzikos mokykla sau, seniūnija sau, Bažnyčia sau, bendruomenė sau. Nebuvo jokio bendro sutarimo. Nuėjau į seniūniją ir pasakiau, jog taip būti negali, turime dirbti vieningai. Dabar prieš šventes susirenkame visi, pasidalijame darbais. Džiaugiuosi, jog dirbame išvien.“
Klebono manymu, luokiškiai nuo seno buvo savotiški žmonės… Vien dėl bažnyčios pavadinimo – Visų Šventųjų bažnyčia. Būna Šv. Antano, Jurgio, Petro, Marijos, o čia Visų Šventųjų. „Kai statė šią bažnyčią ir jau reikėjo duoti titulą, susirinkę luokiškiai pradėjo ginčytis, o kad būtų lygybė – padarė Visų Šventųjų“, – šypsodamasis pasakojo dvasininkas.
Apgailestauja dvasininkas, kad Luokės Visų Šventųjų bažnyčia retai sulaukia santuokų ar krikštų – šioms progoms žmonės vis dėlto renkasi miesto bažnyčias.
Pasak klebono, kaimo žmonės labai tvirtai laikosi laidotuvių tradicijų ir kūno nešimas į bažnyčią yra tiesiog būtinas, jei to neįvyktų, būtų didžiausia bausmė.
Piligrimystė
V. Palionis pastebi, jog žmonės vis rečiau užsuka į Dievo namus, nors prašymų ir maldavimų Jam turi nemažai.
„Būtina suprasti, jog ne pas tave Dievas turi ateiti, o tu turi ateiti pas Jį. Tai yra piligrimystė… Jei kažkam ta piligrimystė asocijuojasi tik su Roma, važiuoti ten tikrai nereikia, nuvažiavęs ten kito Dievo neatrasi. Jis yra visur ir Luokėje. Ateik čia pat į Dievo namus ir atnešk savo širdį prie altoriaus. Tai ir bus piligrimystė, tu ateini pas Dievą“, – ragino dvasininkas.
Gražus bendradarbiavimas
Nemažai kunigystės metų V. Palionis praleido Šilalėje. Gražus tuomet užsimezgęs bendradarbiavimas su Šilalės meno mokykla tęsiasi iki šių dienų. Tad nenustebkite užsukę į Luokės bažnyčią ir joje pamatę ant sienų eksponuojamus mokinių piešinius. „Rengiame jų parodas įvairiomis progomis. Šiuo metu bažnyčia papuošta piešiniais rudenėlio tema. Luokiškiams labai patinka, pasidžiaugia darbeliais, o ir mokiniams didelis įvykis, kad jų darbai dalyvauja parodose, – kalbėjo dvasininkas. – Mūsų bažnyčia atvira visiems – nuo mažųjų iki vyresniųjų parapijiečių.“
Loading ...
