„Negalėčiau teigti, jog aš kitaip matau pasaulį – tiesiog pačiomis netikėčiausiomis akimirkomis užplaukia mūza, o tada – čiumpu teptuką ir nuskubu prie molberto, – su ugnele akyse pasakoja Lina Paliulienė, kurią pavyko įamžinti prie jos paveikslų ekspozicijos Varnių bibliotekoje. – Tokiomis akimirkomis užplūsta magiška dvasios šiluma ir visais rakursais prieš akis, tarsi miražai, visomis vaivorykštės spalvomis ima plaukti pasakiški reginiai, kurie ir nusėda ant mano drobių ar vatmano popieriaus puslapių.“
Kartu pamąstėme, jog, ko gero, ta pati kūno ir dvasios būsena užvaldydavo garsųjį Lietuvos dailininką ir kompozitorių M. K. Čiurlionį, padovanojusį pasauliui neregėto grožio ir reto žanro kūrinius…
Koks gi kareivis nesvajoja tapti generolu!..
Kukli, visada elegantiška ir fantazijos nestokojanti moteris neskuba girtis savo pasiekimais kūryboje, tačiau nereikia būti dideliu specialistu, kad suprastum, kiek širdies ir išmonės įdeda Lina į savo darbelius, kuriuose atsispindi pati subtiliausia gamtos idilija, jos natūralus grožis. Ir čia supratau, jog peno savo kūrybai Lina randa gamtoje, „iš proto vedančiame ievų žydėjime“ pavasariais Minijos pakrantėse, savo tėviškėje Baubliuose, Kretingos rajone.
Nors tapybos darbų arsenale kūrėja saugo keletą dešimčių įvairiausių paveikslų, parodai pristatė kol kas, jos manymu, „pačius pačiausius“: „Krioklys“, „Pilis kalnuose“, „Haskis“, „Burlaivis vakarėjant“ ir „Rugiagėlėse pasiklydusi aguona“.
Užaugo Lina žemdirbių šeimoje, tarp brolio ir trijų sesių. Baigusi Kretingos Pabrėžos vidurinę mokyklą, panoro tęsti tėvų tradicijas ir įstojo į tuomet vadinamą Varnių žemės ūkio mokyklą. Čia įgijo individualių rūbų siuvėjos ir jaunosios ūkininkės specialybes. Apsigyvenusi Varniuose, sukūrė šeimą. Vyras Artūras dirba vairuotoju Telšių autobusų parke. Sūnus Mantas lanko sunkiasvorių automobilių vairavimo kursus, ruošiasi tapti tolimųjų reisų transporto priemonių vairuotoju, o jaunėlė Justė – Varnių M. Valančiaus gimnazijos 10 klasės moksleivė.
Būdama stropi ir pareiginga, savo šeimą mylinti žmona ir motina, Lina nepaskęsta buities rutinoje, bet suranda laiko dalyvauti meno saviveikloje: dainuoja Varnių kultūros centro moterų chore „Tėkmė“, neseniai suvaidino vieną iš pagrindinių vaidmenų spektaklyje „Beprotystė“ (autorė B. Lengvinienė, režisierius A. Armonas).
Moteris yra aktyvi Ožtakių kaimo bendruomenės narė, kartu su šeima apkeliavo žymiausius Lietuvos kampelius, o šią vasarą jau pabuvojo kaimyninės Latvijos Rundalės ir Bauskės pilyse. Nė minutės be mėgstamo užsiėmimo – toks yra L. Paliulienės gyvenimo moto. Megzdama, vėrinėdama karoliukus ar dekupuodama keramikos dirbinėlius, kūrėja svajoja ir jau mato konkrečias nuosavo verslo vizijas – baigiami formalumai individualiai prekybinei įmonei steigti.
„Prie kompiuterio nesu „prišalusi“ – įsijungiu dažniausiai, kai ieškau kulinarinės informacijos ar kai reikia iš fotoaparato įkelti kelionėse užfiksuotas žavingas akimirkas“, – baigia pasakoti apie save pašnekovė.
Tai keli štrichai apie nuostabią žemaitę Liną Paliulienę – dabar jau „prisiekusią“ varniškę, visuomenininkę, draugišką ir jautrią šeimos namų „trijų kampų“ šeimininkę, skleidžiančią žmogaus dvasios šilumą ir nuolat siekiančią būti naudinga žmonėms.
Stanislovas GENUTIS