Kū­ry­ba pa­de­da iš­lais­vin­ti su­si­kau­pu­sias emo­ci­jas ir ei­ti gy­ve­ni­mo ta­ku

Ge­gu­žės 3 die­ną Tel­šių Ka­ro­li­nos Pra­niaus­kai­tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos bend­ro­je skai­tyk­lo­je ati­da­ry­ta pir­mo­ji vie­ša tel­šiš­kės dai­li­nin­kės Rū­tos Var­ka­lie­nės pa­ro­da „An­ge­lo žvilgs­niu pa­ly­tė­ti“. Au­to­rę svei­ki­no ir ra­gi­no ne­nus­to­ti kur­ti Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vi­ce­me­rė Ag­nė Ja­ka­vi­čiu­tė-Mi­liaus­kie­nė, bib­lio­te­kos va­do­vė Vi­da Ur­ni­kie­nė, ren­gi­nio sve­čiai. Šven­tė­je da­ly­va­vo kū­rė­jos ar­ti­mie­ji, drau­gai, me­nui nea­be­jin­gi tel­šiš­kiai.

Gied­ra AKA­VIC­KIE­NĖ

Rū­ta sa­ve pri­sta­to sa­va­moks­le me­ni­nin­ke, ta­pan­čia di­de­lių for­ma­tų fi­gū­ra­ty­vi­nius ir ypač de­ta­lius pa­veiks­lus alie­ji­niais da­žais. Au­to­rės kū­ry­bo­je at­si­spin­di daug sim­bo­lių, ku­rie sie­ja­si su jos au­to­biog­ra­fi­ja. Lais­vas Rū­tos kū­ry­biš­ku­mas pa­si­reiš­kia, kai me­ni­nin­kės ap­lin­ko­je vyks­ta emo­cio­na­lūs gy­ve­ni­mo įvy­kiai.

Kū­ry­ba mo­te­riai pa­de­da iš­gy­ven­ti ir iš­lais­vin­ti su­si­kau­pu­sias emo­ci­jas, to­kias kaip my­li­mos ma­mos ne­ti­kė­ta li­ga ir mir­tis, bran­gios duk­ros iš­vy­ki­mas gy­ven­ti pas drau­gą į ki­tą ša­lį… Pa­veiks­las „Ma­mai“ (2006 m.) – tai pir­ma­sis Rū­tos kū­ry­bos pro­ver­žis. Su­ži­no­ju­si liūd­ną ži­nią apie ma­mą iš­ti­ku­sį in­sul­tą, Rū­ta grie­bė­si tep­tu­ko ir emo­ci­jas iš­lie­jo ant bal­tos dro­bės. Ta­py­da­ma pa­veiks­lą „Žy­dė­ji­mas“ (2018 m.) kū­rė­ja min­ty­se pa­lei­do duk­rą ir lei­do jai užaug­ti ir iš­vyk­ti kaip nuo­ta­kai.

Ta­py­da­ma di­de­les dro­bes Rū­ta ne­sku­ba, lei­džia sau at­si­pa­lai­duo­ti, iš­jaus­ti. Kū­ri­niui ta­py­ti ir baig­ti ski­ria ga­na daug lai­ko. Tad me­ni­nin­kės dar­bai pri­pil­dy­ti as­me­ni­nių emo­ci­jų, iš­gy­ve­ni­mų ir smulk­me­niš­kų min­tį nu­sa­kan­čių de­ta­lių.

Pa­ro­dos ati­da­ry­me Rū­ta mi­nė­jo, kad ne­re­tai ta­py­da­ma tiek įsi­jau­čia, jog ne­be­si­do­mi, koks pa­ros lai­kas. Tad ne­re­tai nak­ti­mis jos di­džiau­sias kri­ti­kas vy­ras atei­na pa­ra­gin­ti pa­lik­ti dro­bę su tep­tu­ku ir ei­ti mie­go­ti.

R. Var­ka­lie­nė Tel­šiuo­se dir­ba gro­žio sa­lo­ne, ku­ria­me anks­čiau bu­vo su­ren­gu­si as­me­ni­nę pa­ro­dą, ta­čiau vie­ša pa­ro­da su­reng­ta tik da­bar Vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je. Ją ap­žiū­rė­ti ga­li­ma iki ge­gu­žės 27 die­nos.

Pir­mie­ji me­no pro­ver­žiai Rū­tos gy­ve­ni­me pra­si­dė­jo bū­tent pra­dė­jus dirb­ti gro­žio sri­ty­je. Ma­ni­kiū­ro spe­cia­lis­tė taip me­niš­kai iš­gra­žin­da­vo klien­čių na­gu­čius, kad vie­na iš jų pa­sa­kė: „Rū­ta, ga­lė­tu­mėt tap­ti pa­veiks­lus.“ Lin­kė­ji­mas iš­si­pil­dė.

Be­je, gro­žio sa­lo­ną, ku­ria­me dir­ba Rū­ta, puo­šia jos su­kur­tas pa­veiks­las „Ka­ra­lie­nė“ (2020 m.). „Mes vi­sos mo­te­rys esam ka­ra­lie­nės“, – sa­ko kū­rė­ja. Šis pa­veiks­las yra tie­sio­giai su­si­jęs su R. Var­ka­lie­nės pro­fe­si­ja. Me­ni­nin­kė nu­ta­pė iš­puo­se­lė­tą ir iš­puoš­tą mo­te­rį. Dai­lia šu­kuo­se­na ta­ry­tum su ka­rū­na, il­gais na­gais ir nė­ri­niais iš­puoš­ta le­di. Tai Rū­tos su­kur­tas mo­ters įvaiz­dis vi­suo­me­nė­je ir as­me­ni­nis at­spin­dys. Port­re­te pa­vaiz­duo­tos ger­vės – iš gim­tų­jų au­to­rės na­mų Ši­lu­tė­je, van­duo ir lai­vas sim­bo­li­zuo­ja jos sū­nų jū­rei­vį.

Rū­ta ren­ka­si tik alie­ji­nius da­žus, ku­rie yra il­gaam­žiai ir ne­trū­ki­nė­ja. Su­si­ža­vė­ję jos me­nu pa­žįs­ta­mi, klien­tai už­sa­ko pa­veiks­lus. Vie­ni iš mėgs­ta­miau­sių tarp už­sa­ko­vų – ho­ros­ko­po ženk­lai, ku­rie do­va­no­ja­mi bran­giems žmo­nėms. Vie­nas toks iš pa­sta­rų­jų kū­ri­nių iš­ke­liau­ja į Mo­na­ką.

Ren­gi­nį pa­puo­šė mu­zi­ki­nis fo­nas, ku­rį kū­rė Tel­šių me­no mo­kyk­los mo­ki­niai Mil­da Vik­to­ri­ja Ka­tars­ky­tė, Ur­tė Viš­niaus­kai­tė, Eli­jus Ka­nia­va, Vy­te­nis Na­vic­kas, Ka­ri­na Sha­lin, Ger­da Viš­niaus­kai­tė (mo­ky­to­jos Ge­di­mi­na Pau­li­kai­tė, Dai­va Ži­vat­kaus­kie­nė, As­ta Ra­dzie­nė).