Kultūros darbuotojai išmainyti į lauktuves iš Briuselio

Esamą situaciją Telšių r. kultūros centre diskusijos dalyviams pristatė įstaigos direktorė Birutė Juozapavičienė. Moters teigimu, pagrindinė kultūros centro problema yra aštuonerius metus nesibaigianti pastato rekonstrukcija. Kultūros darbuotojai glaudžiasi Telšių Žemaitės dramos teatro patalpose, repetuoja ir dirba mokyklose, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos salėje, kredito unijos „Germanto lobis“ patalpose ir kt.

Pasak B. Juozapavičienės, nors kultūros centras „neturi namų“, kolektyvai išbarstyti po visą miestą, gyventojų mieste mažėja, tačiau renginių skaičius per penkerius metus didėjo. Telšių r. kultūros centro išauginti kolektyvai, jų vadovai pripažįstami visoje Lietuvoje, yra gavę ne vieną aukštą įvertinimą. „Vaikų folkloro ansamblis „Čiučiuruks“, šokių kolektyvas „Džiugas“, Telšių mišrus choras „Žemaičiai“ yra pirmos kategorijos kolektyvai, – kalbėjo direktorė, – tokių daugiau rajone nėra. Šokių grupė „Mastis“ – antros kategorijos kolektyvas. Tam, kad būtų jam priskirta pirmoji kategorija, trukdo nei daug, nei mažai – neturi naujų rūbų…“ Taip pat B. Juozapavičienė išvardino tuziną kitų, svarų indėlį rajono kultūrai davusių, kolektyvų.

Šiuo metu Telšių r. kultūros centre dirba 24 darbuotojai (23 etatai), iš jų: 19 kultūros ir meno darbuotojų (17,75 etato), 5,25 ne kūrybinio darbuotojo. „Iš tų 19-kos darbuotojų 15-ka turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Tad komanda yra tikrai profesionali, – tvirtino B. Juozapavičienė. – Kultūros centro veikla orientuota į Telšių miesto gyventoją, keliami tikslai – išlaikyti krašto tradicijas, kultūrą. Organizuojame renginius nuo valstybinių švenčių, festivalių iki konkursų, mugių, įvairių akcijų. Taip pat dirbame su mokiniais – perduodame jiems žinias apie tradicijas, amatus. Rengiame seminarus ir t. t.“

Kultūros centro direktorė informavo, kad šiemet įstaigos pajamų planą sudaro 32,8 tūkst. Lt. Spalio 1 d. surinkta 25,1 tūkst. Lt, todėl galima drąsiai teigti, jog jis bus įvykdytas. Iš tų surinktų 32,8 tūkst. Lt įstaiga 6,3 tūkst. Lt išleidžia renginiams organizuoti, 6 tūkst. Lt – transportui, 3,8 tūkst. Lt – kopijavimo aparatų nuomai, 3,5 tūkst. Lt – automobiliui išlaikyti, 2,7 tūkst. Lt – komandiruotėms, 8 tūkst. Lt – komunalinėms paslaugoms, 2,5 tūkst. Lt – telekomunikacijai. Kalbant apie kopijavimo aparatų nuomą (plakatų spausdinimas), daugelio kultūros darbuotojų nuomone, juos būtų pigiau patiems įsigyti, nei pirkti šias paslaugas. Esą įsigijus tokį aparatą – jis atsipirktų per pusantrų metų. „Darbuotojams skatinti lėšų neturime. Tai darome juos apsikabindami“, – apgailestavo B. Juozapavičienė.

Dalyvaudama projektinėje veikloje, šiais metais įstaiga gavo 59,7 tūkst. Lt papildomų lėšų.

„Prašome negriauti kultūros sistemos, o ją stiprinti, – kalbėjo B. Juozapavičienė. – Jeigu pagaliau būtų rekonstruotas Telšių r. kultūros centro pastatas – atsigautų veikla, padidėtų pajamos. Turint patalpas, būtų galima plėsti savo veiklą. Taip pat reikia įsigyti stacionarias ir mobilias garso bei šviesos aparatūras, stogo konstrukciją amfiteatrui, pakylas, transporto priemones, užuot viską nuomojus. Įsivaizduokite, kiek pinigų liktų rajone.“ Direktorės teigimu, prieš darant kokią nors reformą, reikia savęs paklausti, ar ji duos ką nors gero: „Dabar apie kultūrą visi viską žino. Nuo mažo iki didelio aiškina, kad „čia tas blogai, reikėjo kitaip“, ir visi specialistai… Ar ir pas gydytoją atėję aiškinate, per kurią vietą Jums anginą išpjauti?! Jeigu numatyta naikinti etatus – ar yra sukurta darbuotojų įdarbinimo programa? Kiek man žinoma – ne. Žmonės bus genami tiesiai į gatvę…“

„Su Telšių r. kultūros centru dirbame kartu, – į diskusijas įsijungė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas, prelatas, t. dr. Juozas Šiurys. – Kada vyko Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus minėjimo renginiai, kultūros darbuotojai lakstė negailėdami nei jėgų, nei laiko. Visi organizuojami renginiai – aukšto lygio. Dabar girdėjau, kad viena iš reformos krypčių – paskirti administratorių, kuris pirktų renginius, koncertus ir pan. Visų pirma – tai bus labai brangu. Antra, pavyzdžiui, atvežus chorą iš Kauno už kokius 10 tūkst. Lt – jis čia sužibės, bet ir tuoj pat išvažiuos… Nebeturėtume nieko savo… Kada sprendžiami tokie klausimai, norėčiau valdžiai pasakyti, kad jeigu zakristijonas gerai dirba savo darbą, vargonininkas gerai gieda, o gėlininkė gerai gėles pamerkia – žmonės sako: oi, koks geras klebonas…“

„Telšių rajono kultūros lygis visada buvo aukštas, – teigė kultūros darbuotojų profsąjungos pirmininkas, Telšių rajono „Bočių“ pirmininkas Kajetonas Šliogeris. – Reikia rasti būdų kultūros darbuotojus skatinti, pagerbti, padėkoti už jų darbą, o ne reformomis gąsdinti.“ K. Šliogeris reformos autoriams negailėjo piktų žodžių ir žadėjo imtis tam tikrų akcijų, jeigu bus nuspręsta naikinti kultūros darbuotojų etatus. „Per anksti užsidėjote karūnas. Nusižeminkite ir tarnaukite žmonėms!“ – į valdžią kreipėsi kultūros darbuotojų profsąjungos pirmininkas.

Į klausimą, kas šios reformos iniciatorius, atsakyti negalėjo ir Telšių rajono savivaldybės tarybos narė L. Jurytė-Zakarauskienė. Esą ji pati pasisiūlė į darbo grupę, o kas kultūros centrų tinklo optimizavimo autorius – nežinanti. „Visų pirma norėčiau vicemero vardu atsiprašyti Jūsų. Net ir man truputį gėda, jog niekas nebuvo informuotas apie tai, kad diskusija neįvyks, – apgailestavo Tarybos narė. – Šia reforma niekas nenori nieko griauti ar naikinti. Mes kalbamės su gyventojais, kultūros darbuotojais, bendruomenėmis bei norime sužinoti jų rajono kultūros ateities viziją. Aš siūlau Jums surašyti savo pasiūlymus ir juos raštu pateikti darbo grupei. Ji, surinkusi visą informaciją, teiks išvadas Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijai, kuri Tarybai pasiūlys vieną ar kitą tinklo optimizavimo variantą.“ Politikė sakė, kad niekas negali žinoti, kokį pasiūlymą Tarybai pateiks Kolegija ir kokį galutinį sprendimą priims Taryba. Esą jeigu bus nuspręsta, kad kultūros sistemoje viskas gerai, reforma pasibaigs net neprasidėjusi.