Kredito unija „Germanto lobis“ švenčia gimtadienį!

Lapk­ri­čio 24-ąją kre­di­to uni­ja „Ger­man­to lo­bis“ su­kvie­tė sa­vo dar­buo­to­jus, il­ga­me­čius par­tne­rius, mies­to val­džios at­sto­vus į Tel­šių je­ši­vą pa­mi­nė­ti sa­vo ypa­tin­gos 25 me­tų dar­bo veik­los su­kak­ties. Or­ga­ni­za­to­rių pra­šy­mu sve­čiai į šven­tę at­vy­ko ran­ko­se ne­šda­mi ne gė­les, o mais­te­lį gy­vū­nams, ku­ris po ren­gi­nio iš­ke­lia­vo į be­glo­bių gy­vū­nų or­ga­ni­za­ci­ją „Tel­šių uo­de­gė­lė“. Skam­bė­jo sve­čių svei­ki­ni­mai, kon­cer­tas, o ren­gi­nio kul­mi­na­ci­ja – le­gen­da apie Ger­man­to lo­bį!

„Kur ke­li stos, dau­giau pa­da­rys“, – kre­di­to uni­jos „Ger­man­to lo­bis“ stei­gė­jas, idė­jos au­to­rius, bu­vęs ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas, val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Bars­tei­ga per dvi­de­šimt pen­ke­rius me­tus įti­ki­no že­mai­čius, kad koo­pe­ra­ti­niais pa­grin­dais įkur­ta fi­nan­sų įstai­ga ga­li veik­ti sėk­min­gai.

„Su­sit­var­ky­ki­me kiek­vie­nas tin­ka­mai sa­vo gy­ve­ni­mą, ir pa­sau­lis taps gra­žes­nis, jau­kes­nis ir sau­ges­nis. Ir dar – ne­ma­ty­ki­me ki­tuo­se žmo­nė­se prie­šų ar kaž­ko­kių sve­ti­mų bū­ty­bių. Vi­si esa­me ly­gūs prieš Die­vą, gam­tą ir žmo­nes, vi­sų troš­ki­mai pa­na­šūs ir kiek­vie­nas tu­ri­me tei­sę bū­ti ger­bia­mas“, – to­kia gy­ve­ni­mo fi­lo­so­fi­ja re­mia­si kre­di­to uni­jos „Ger­man­to lo­bis“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas V. Bars­tei­ga, va­do­vau­da­mas fi­nan­si­nei koo­pe­ra­ti­nei bend­ro­vei, bend­ra­dar­biau­da­mas su ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­ve, dar­buo­to­jais, uni­jos pa­ji­nin­kais, pa­dė­da­mas ra­jo­no ūki­nin­kams, kai­mo bend­ruo­me­nių na­riams spręs­ti jų pro­ble­mas.

Apie su­si­kū­ri­mo pra­džią ir per 25-erius me­tus nu­veik­tus dar­bus bei ki­lu­sius iš­šū­kius – po­kal­bis su V. Bars­tei­ga.

– Pri­min­ki­te kre­di­to uni­jos „Ger­man­to lo­bis“ įstei­gi­mą. Kas pa­ska­ti­no ją įkur­ti?

– Tel­šių kraš­to ūki­nin­kai prieš 25 me­tus, neap­si­kęs­da­mi plė­ši­kiš­kų ko­mer­ci­nių ban­kų kre­di­ta­vi­mo są­ly­gų, ėmė ieš­ko­ti ga­li­my­bių įkur­ti nuo­sa­vą fi­nan­si­nės tar­pu­sa­vio pa­ra­mos or­ga­ni­za­ci­ją. Tei­si­niai „rė­mai“ jau eg­zis­ta­vo – prieš ke­le­tą me­tų bu­vo priim­tas Kre­di­to uni­jų įsta­ty­mas. 1997 me­tų sau­sį Tel­šių ra­jo­no ūki­nin­kų są­jun­gos kon­fe­ren­ci­jo­je nu­ta­rė­me steig­ti sa­vą­ją kre­di­to įstai­gą. Stei­gia­ma­sis su­si­rin­ki­mas įvy­ko tų pa­čių me­tų rug­sė­jo mė­ne­sį, o lapk­ri­čio 27 d. Lie­tu­vos ban­kas iš­da­vė veik­los li­cen­ci­ją.

– Kas pir­ma­sis įžie­bė ini­cia­ty­vos deg­tu­ką ir su­bū­rė bend­ra­min­čius?

– Pri­si­pa­žin­siu, kad ini­cia­ty­vos ki­birkš­tį te­ko įžieb­ti man. 1997 me­tais va­do­va­vau Ūki­nin­kų są­jun­gos Tel­šių ra­jo­no sky­riui. Tuo­met mū­sų sky­riaus ta­ry­bai bu­vo pri­sta­ty­tas Ka­na­dos „Des­jar­din“ kre­di­to uni­jų kon­fe­de­ra­ci­jos pro­jek­tas, pa­sa­ko­ja­ma apie jų veik­los pa­sie­ki­mus ir pa­tir­tį. Ki­lo min­tis mū­sų są­ly­go­mis iš­ban­dy­ti koo­pe­ra­ti­nės ban­ki­nin­kys­tės mo­de­lį. Pa­me­nu, daug kas at­kal­bi­nė­jo nuo šio žings­nio, sa­ky­da­mi, kam to rei­kia, kam pa­pil­do­mi rū­pes­čiai, kas at­sa­kys, jei ne­pa­vyks. Ta­čiau, ma­tyt, ma­no bū­das lė­mė ne­pa­leis­ti idė­jos. Imuo­si to dar­bo, kur ma­tau pra­smę ir nau­dą.
Pir­muo­sius žings­nius žen­gė­me la­bai at­sar­giai. Pir­mą­ją tri­jų tūks­tan­čių li­tų pa­sko­lą, ku­rią su­tei­kė­me ūki­nin­kui trak­to­riaus prie­ka­bai pirk­ti, svars­tė­me ge­rą pus­va­lan­dį. Il­gai­niui su­tvir­tė­jo­me, pel­nė­me žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą, uni­jos veik­lo­je jau da­ly­va­vo ne tik ūki­nin­kai, bet ir Tel­šių gy­ven­to­jai. Su­tar­ti­nai dir­bo uni­jos val­dy­ba, pa­sko­lų ko­mi­te­tas, ste­bė­to­jų ta­ry­ba, ne­pa­me­nu nė vie­no rim­tes­nio konf­lik­to, vie­nas ki­tu pa­si­ti­kė­jo­me.

– Kas nuei­ta­me ke­ly­je svar­biau­sia?

– Nuei­ti 25 me­tai įti­ki­no, kad po­sa­kis „Kur ke­li stos, dau­giau pa­da­rys“, ku­riuo mes va­do­va­vo­mės, tu­ri gi­lią pra­smę, at­spin­din­čią koo­pe­ra­ci­jos prin­ci­pus ir idė­jas. Pa­si­ro­do, kad ūki­nin­kų ini­cia­ty­va bu­vo lai­ku ir la­bai rei­ka­lin­ga. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad šian­dien tu­ri­me pa­jė­gią kre­di­to įstai­gą, gar­sė­jan­čią ne tik Tel­šių ra­jo­ne, bet ir vi­so­je ša­ly­je. Džiau­gia­mės, kad per sa­vo veik­los lai­ko­tar­pį ta­po­me mo­der­nia kre­di­to įstai­ga, tei­kian­čia šiuo­lai­kiš­kas fi­nan­si­nes pa­slau­gas, tai­kan­čia są­ži­nin­gus įkai­nius. Su­bū­rė­me dar­nų kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų ko­lek­ty­vą. Šiuo me­tu ad­mi­nist­ra­ci­jo­je dir­ba 22 dar­buo­to­jai, ku­riems va­do­vau­ja ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vė In­ga Na­vi­kie­nė. Vei­kia trys nu­to­lu­sios ka­sos Var­niuo­se, Luo­kė­je ir Tryš­kiuo­se bei fi­lia­las Rie­ta­ve.

Sklan­džiai dir­ba uni­jos val­dy­ba. Jos na­riai: Zi­ta Bumb­laus­kie­nė, And­rius Nor­kū­nas, Al­gir­das Leš­čiaus­kas ir In­ga Na­vi­kie­nė. Uni­jos dar­be la­bai svar­bi pa­sko­lų ko­mi­te­to veik­la. Pas­ko­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas – Al­bi­nas Sla­vins­kis, na­riai: An­ta­nas Ma­žei­ka, Jo­lan­ta Nor­vai­šie­nė, Bi­ru­tė Kaž­dai­le­vi­čiu­tė, Gab­rie­lė Me­kio­nie­nė. Vi­daus au­di­to tar­ny­bos va­do­vė – Bi­ru­tė Bal­tuo­nie­nė.

Šiuo me­tu val­do­me 34 mln. eu­rų ak­ty­vų ir ap­tar­nau­ja­me dau­giau kaip 6 tūks­tan­čius na­rių. Daž­nai pa­gal­vo­ju, kad mū­sų veik­la tiek sa­vo po­bū­džiu, tiek pa­slau­gų ko­ky­be nie­kuo ne­si­ski­ria nuo so­li­daus ko­mer­ci­nio ban­ko. Ski­ria­si tik val­dy­mas, be­si­re­mian­tis koo­pe­ra­ti­niais prin­ci­pais, ku­rie už­tik­ri­na at­vi­ru­mą ir skaid­ru­mą.

– Ko­kie san­ty­kiai su klien­tais? Ar vi­sa­da jie ge­ra­no­riš­ki?

– San­ty­kiams uni­jo­se bū­din­gas nuo­šir­du­mas, no­ras įsi­gi­lin­ti į fi­nan­si­nės pa­ra­mos be­si­krei­pian­čių­jų rea­lią pa­dė­tį, ne­sve­ti­mas ir at­jau­tos jaus­mas. Žmo­nės tai pa­ste­bi ir ver­ti­na, da­li­ja­si pa­lan­kiais įspū­džiais su gi­mi­nė­mis ir pa­žįs­ta­mais, o tai stip­ri­na uni­jos au­to­ri­te­tą ir po­pu­lia­ru­mą. Vi­sais at­ve­jais sten­gia­mės at­vi­rai ir nuo­šir­džiai išaiš­kin­ti žmo­nėms apie sa­vo tei­kia­mų pa­slau­gų są­ly­gas.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie bend­ra­dar­bia­vi­mą su koo­pe­ra­ty­vais ir bend­ruo­me­nė­mis.

– Vie­nas pir­mų­jų koo­pe­ra­ty­vų, su ku­riuo iki šiol pa­lai­ko­me glau­džius ry­šius – „EKO Že­mai­ti­ja“. Jis su­per­ka eko­lo­giš­ką pie­ną, iš jo ga­mi­na ir par­duo­da pro­duk­tus, ku­riuos ver­ti­na ne tik vie­tos, bet ir ki­tų ra­jo­nų var­to­to­jai. Taip pat sėk­min­gai vei­kia že­mės ūkio koo­pe­ra­ty­vas „Reš­ke­tė­nai“, že­mės ūkio koo­pe­ra­ti­nė bend­ro­vė „Pie­no gė­lė“. Šie koo­pe­ra­ty­vai 2015 me­tais, ska­tin­da­mi koo­pe­ra­ci­jos ju­dė­ji­mą, priė­mė iš­šū­kį – pa­so­din­ti Že­mai­ti­jo­je koo­pe­ra­ci­jos par­ką Vem­bū­tų (Vy­kin­to) pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je. Šia­me par­ke jau au­ga pa­so­din­ti ąžuo­lai.

Kre­di­to uni­ja „Ger­man­to lo­bis“ sie­kia bū­ti bend­ruo­me­nių pa­gal­bi­nin­ke ir bi­čiu­le. Re­mia­me se­niū­ni­jo­se kraš­tie­čių šven­tes, esa­me il­ga­me­čiai Ūki­nin­kų są­jun­gos par­tne­riai, ak­ty­viai da­ly­vau­ja­me Tel­šių ir Rie­ta­vo ren­gi­niuo­se, bend­rau­ja­me su jau­ni­mu, re­mia­me fut­bo­lo klu­bą „Džiu­gas“, bend­ra­dar­biau­ja­me su VšĮ „EMs­port Že­mai­ti­ja“, spor­to klu­bu „To­po­lis“, Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Že­mai­tės dra­mos teat­ru.

Ypač ak­cen­tuo­ja­me spor­ti­nę veik­lą, jau de­vy­ne­rius me­tus drau­ge su orien­ta­vi­mo­si spor­to klu­bu „Tel­šiai“ or­ga­ni­zuo­ja­me spor­to šven­tę „Ju­dė­ki­me kar­tu“, ku­rio­je da­ly­vau­ja įvai­raus am­žiaus bė­gi­mo en­tu­zias­tai.

Tel­šių mies­tui pa­do­va­no­jo­me iš­skir­ti­nių do­va­nų. Kre­di­to uni­jos veik­los de­šimt­me­čio pro­ga fi­nan­sa­vo­me Tel­šių Ka­ted­ros aikš­tės ir ap­lin­ki­nių pa­sta­tų ma­ke­tą, skir­tą re­gė­ji­mo ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms, pen­kio­lik­to­jo gim­ta­die­nio pro­ga Tel­šių mies­tui pa­do­va­no­jo­me ant­rą me­no kū­ri­nį „Pa­ky­la“, ku­ris sto­vi ša­lia mies­to laik­ro­džio, prie­šais Tel­šių mies­to se­niū­ni­ją, taip pat pa­rė­mė­me skulp­tū­ros „Sep­ty­nios mies­to kal­vos“ Tel­šiuo­se, Ža­lio­sios ir Aukš­to­sios gat­vių san­kir­to­je, su­kū­ri­mą.

– Kam esa­te dė­kin­gas už šiuos 25 dar­bo veik­los me­tus?

– Dė­ko­ju kre­di­to uni­jos „Ger­man­to lo­bis“ ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vei In­gai Na­vi­kie­nei, val­dy­mo or­ga­nams, dar­buo­to­jams ir vi­siems pa­ji­nin­kams už iš­ti­ki­my­bę koo­pe­ra­ci­jos idė­jai, už dar­nų dar­bą, už tai, kad esa­me kar­tu.