2012 metais nuspręsta sujungti Telšių rajono savivaldybės Švietimo ir Kultūros skyrius. Apie kultūros politiką, kultūros centrų materialinę bazę, tradicinius rajono renginius ir kitus klausimus kalbamės su Telšių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Danute Mažeikiene.
– Kokios pagrindinės kultūros politikos kryptys Telšių rajone?
– Yra nuomonių, kad kultūros politikos Lietuvoje apskritai nėra. Sunkoka būtų tai neigti, vertinat valstybės bendrosios politikos ir kultūros santykį arba lyginant kultūrą su kitomis sritimis, pavyzdžiui, su švietimu. Tuomet natūralu būtų kelti klausimą, kodėl neturime Kultūros įstatymo, ilgalaikės kultūros strategijos ir jos įgyvendinimo planų, aiškių kultūros finansavimo principų bei modelių ir dar daug ko, ko nestigo nepriklausomos Lietuvos švietime. Antra vertus, suvokdami kultūrą plačiąja prasme, vargu, ar talpintume tai, kas vertinga, į bet kokias strategijas, planus ir programas. Tačiau šiandien kalbame apie siauriau suprantamą kultūrą, apie visuomenės poreikį ją vartoti, apie poreikį išreikšti save per savo gebėjimus, talentus, kūrybą arba paprasčiausią bendravimą.
Norint numatyti bet kokios veiklos kryptis, būtina analizuoti visuomenės poreikį, identifikuoti problemas ir įvertinti esamas finansines galimybes. Rajono kultūros politikos gairės iš dalies atsispindi rajono strateginiame plėtros plane, veiklos programose. Iškelti tikslai bei uždaviniai atspindi mūsų krašto ypatumus, turint galvoje, kad kultūra ir menas ne tik formuoja kūrybinę aplinką, bet ir skatina pilietiškumą, toleranciją, gerus socialinius santykius. Nerealu atriboti kultūros politiką nuo švietimo, socialinės, ekonominės politikos. Gal būtent dėl to kartais, nors ir daug dirbdami, negauname pasitenkinimo ir tokio rezultato, kokio norėtųsi.
Kiekvienas skubame pasidėti „pliusiuką“ sau ir nematome kitų, visai šalia dirbančių ir siekiančių tų pačių tikslų; lyg tai, ką mes visi darome, nebūtų žingsniai bendros ateities link. Todėl prioritetu (arba, atsakant pažodžiui į pateiktą klausimą, pagrindine kultūros politikos kryptimi) laikyčiau kultūros veiklą, kurią reiktų kuo labiau sieti su kitomis rajono, šalies politikos sritimis, sukuriant kuo veiksmingesnį įvairių institucijų bendradarbiavimo modelį, išlaikant tradicinių kultūros procesų tęstinumą, kultūros sklaidą, regioninį savitumą ir kartu siekiant atsinaujinimo. Šiandien labai reikalinga, kad vietos mokytojas, bibliotekininkas, meno vadovas, kunigas ir verslininkas susikalbėtų ir kurtų bendras kultūrines erdves.
– Papasakokite apie Telšių rajono kultūros centrų materialinę bazę ir žmogiškuosius išteklius.
– Šiuo metu kultūra ir su ja susiję ekonomikos aspektai nėra nei valstybės, nei rajono prioritetinė sritis. Antra vertus, valstybės investicijos į kultūrą turi būti adekvačios kultūros indėliui į valstybės pažangą. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie rajono lygmens finansavimą. Pagal esamą situaciją, turėtume būti visiškai tikri, kad kultūros procesų plėtrai rajone yra pakankamai žmogiškųjų išteklių bei kultūros infrastruktūros kiekybine prasme. Tačiau daugumos kultūros įstaigų pastatų būklė skurdoka, nepakanka lėšų reikalingai įrangai įsigyti ir, kaip parodė vidaus audito išvados, yra daug kultūros įstaigų vadybos ir administracinės veiklos trūkumų. Tačiau kultūrinis gyvenimas neapsiriboja vien biudžeto išlaikomų institucijų veikla. Rajone veikia nevyriausybinės organizacijos, kuriasi visuomeninės struktūros, gyvena ir kuria daug talentingų žmonių, prisidedančių prie kultūros gaivinimo ir palaikymo.
– Kokia situacija dėl Telšių r. savivaldybės kultūros centro pastato renovacijos?
– Žemaitės dramos teatro, Kultūros centro ir Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos pastatas pradėtas rekonstruoti 2007 m. Valstybės investicijų programos lėšomis. Rekonstravimo darbų vertė – 21,05 mln. Lt. Nuo 2007 iki 2012 m. atlikta darbų už 12,27 mln. Lt. Šiems metams skirta tik 1,5 mln. Lt. Jeigu papildomai gautume dar 1 mln. Lt, būtų galima visiškai užbaigti Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos rekonstravimo darbus. O viso pastato tvarkymo darbų pabaiga priklausys nuo to, kiek ir kada bus gauta lėšų.
– Kokie ateities planai dėl kultūros centrų priklausomybės (apie savarankiškumą ir kam jie pavaldūs)?
– Rajone veikia 10 savarankiškų kultūros centrų (KC) ir vienas filialas (Nevarėnų KC Buožėnų filialas). Laikomasi tokio KC tinklo kūrimo principo: kiekvienoje seniūnijoje po vieną KC. Tai savivaldybės biudžetinės įstaigos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, besirūpinantys savo įstaigos veikla ir finansiniais ištekliais bei racionaliu jų panaudojimu. Kultūros sritis yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, tad visi KC yra pavaldūs Savivaldybės tarybai. Savivaldybės administracija koordinuoja KC veiklą, analizuoja ir prognozuoja kultūros situaciją, rengia Savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų kultūros dalį, vykdo kultūros įstaigų veiklos priežiūrą, kultūros įstaigų akreditaciją, vadovų ir kitų darbuotojų atestaciją, inicijuoja muziejų, teatrų, kultūros centrų, bibliotekų steigimą, reorganizavimą, pertvarkymą ir pan.
Kol kas neplanuojama jokių priklausomybės pokyčių, bet, kaip jau minėjau, bus orientuojamasi į veiklų apjungimą, daugiafunkciškumą.
– Papasakokite apie kultūros įstaigų finansavimą iš rajono biudžeto ir specialiąsias lėšas.
– Kultūros įstaigoms išlaikyti, jų veiklai organizuoti 2012 m. iš Savivaldybės biudžeto skiriama 3 mln. 889 tūkst. Lt, kultūrinės veiklos projektams dalinai finansuoti – 40 tūkst. Lt.
Be to, iš Savivaldybės biudžeto, kaip įprasta, numatoma finansuoti dainų šventes, svarbesnius miesto ir rajono renginius, pažymėti įvairias istorines ir valstybines sukaktis, datas. Tam skiriama 50 tūkst. Lt. Vienas iš uždavinių yra skatinti tarptautinį ir vietinį kultūrinį bendradarbiavimą – tokiems reikalams iš biudžeto planuojama išleisti per 60 tūkst. Lt. Labai aktualu prižiūrėti ir rekonstruoti, atnaujinti kultūros infrastruktūrą. Smulkiam remontui iš biudžeto šiemet numatoma skirti tik apie 30 tūkst. Lt, o rekonstrukciniams darbams atlikti bus panaudotos projektų (ES, VIP) lėšos, kurių poreikis 2012 m. siekia per 10 mln. Lt. Kultūros įstaigos turi ir savo pajamų, surenkamų iš koncertinės veiklos, salių nuomos ir t. t. Deja, šios lėšos nėra tokios, kad užtektų instrumentams, koncertiniams rūbams įsigyti, transporto išlaidoms ir kitoms būtinoms reikmėms.
– Kokius renginius galėtume laikyti viso rajono tradiciniais renginiais, kokias tradicijas formuoja seniūnijų kultūros centrai?
– Telšių mieste ir seniūnijose kasmet minimos valstybinės šventės, svarbiausios sukaktys ir datos. Telšių rajonas turi ir išskirtinių, jau tvirtai susiformavusių renginių tradicijas. Pagrindiniais renginiais, be kurių neįsivaizduojamas Telšių miesto ir rajono kultūrinis gyvenimas, galėtume vadinti: gegužės mėnesį Žemaitijos kaimo muziejuje vykstančias Gegužines pamaldas, Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos organizuojamus „Poezijos pavasarius“, Kaunatavoje – „Poezijos sodų žydėjimą“, tradiciškai su šv. Antano atlaidais siejamą birželio pradžioje vykstančią mūsų miesto šventę, tradicines dainų šventes, tautodailės parodas ir muges, gyvos muzikos ir dainos festivalį „Aš toks vienas“, tarptautinį jaunimo teatrų festivalį „Teatras – tautos sparnai“, tarptautinį vaikų ir jaunimo folkloro festivalį „Aš pasiejau veina popa“. Jau tradicinėmis tampa bemotorių transporto priemonių riedynės „Nuo meškos ligi meškos“ ir, žinoma, spalio pirmąjį savaitgalį Turgaus aikštę į šurmulį paskandinantis didysis turgus. Labai spalvingi ir gražūs būna Kalėdų renginiai, prasminga eglės įžiebimo šventė. Džiugu, kad visos seniūnijos turi tik joms būdingų tradicijų, pasireiškiančių savitomis formomis, kaip antai: Varniuose kasmet vykstantis „kermošius“, Ryškėnų Jurginių šventė, Nevarėnuose vykstanti vestuvinių muzikantų fiesta, Tryškių – Petrinės, Luokės – Mykolinės, Žarėnuose kasmet švenčiama Žolinių šventė ir kitos.
– Kokių naujienų siūlo Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriuje kultūros reikalus kuruojančios Eva Stonkevičienė ir Alvita Nebeskienė?
– Sujungus Švietimo bei Kultūros skyrius ir praplėtus skyriaus funkcijas, Sporto ir jaunimo reikalų administravimo skyriuje darbuotojų ne padaugėjo, o sumažėjo. Kultūros reikalais rūpinsis Eva Stonkevičienė ir pora švietimo specialistų Alvita Nebeskienė ir Daiva Marčenkovienė. Joms tenka po dalį švietimo ir kultūros sričių funkcijų. Administruodami atliekame toli gražu ne kūrybines veiklas; daug laiko atima įvairios ataskaitos, biudžetinių programų koordinavimas, projektų administravimas, kiti „popieriniai“ darbai. Šiemet organizuosime ir vykdysime kultūros įstaigų vadovų ir kitų darbuotojų atestaciją, bus peržiūrimos darbuotojų pareigybės, įstaigų nuostatai, analizuojamos veiklos programos. Darbų gausa ir apimtys šiek tiek gąsdina, bet tikiuosi, kad mūsų skyriui pavyks sutelkti rajono kultūros bendruomenes pagrindiniams uždaviniams įgyvendinti, juolab kad idėjų ir iniciatyvų esama.
Dar norėtųsi pridurti, kad vien administracinėmis priemonėmis kultūros gyvasties neišlaikysi. Stengsimės tartis ir remtis visais žmonėmis, kuriems nuoširdžiai rūpi mūsų krašto kultūrinė aplinka. Tokių žmonių tikrai yra. Jie ir turėtų nulemti daugelį esminių sprendimų, padėti kurti tolesnes Telšių rajono kultūros perspektyvas.